Šepeta. Prarastos pelkės istorija: 153–164. Vilnius. https://doi.org/10.35513/NRC.2024.2.11
Santrauka
Straipsnyje pateikiami duomenys apie augaliją, įsikuriančią pietrytinėje šiuo metu nenaudojamoje Šepetos durpyno dalyje. Apžvalginiai tyrimai atlikti dviejuose durpyno laukuose, apimančiuose buvusias šlaito pušynėlių ir praplaišų zonas. Tyrimai atlikti maršrutiniu būdu pagal augalijos išsivystymą durpyno žemėlapyje išsiskiriančiuose kontūruose. Pateikiama atvirų ir pusiau atvirų, susivėrusių žoliniais augalais ir medžiais apaugusių plotų, vandens telkinių bei jų aplinkinių teritorijų augalijos charakteristika. Dėl žmogaus veiklos susidariusi biotopų įvairovė apleistame durpyne sudaro palankias sąlygas plisti ne tik pelkėje augusiems (Eriophorum vaginatum, Polytrichum strictum), bet ir augalams iš aplinkinių teritorijų (Equisetum pratense, E. palustre, Calamagrostis epigejos, Juncus effusus), beržams (Betula pubescens, B. pendula ir jų hibridams), taip pat sinantropinių (Plantago major, Potentilla anserina), nitrofilinių Chenopodium album, Aegopodium podagraria, Anthriscus sylvestris, Chaerophyllum aromaticum), svetimžemių (Erigeron annuus, Erucastrum gallicum, Potentilla norvegica) ir invazinių (Campylopus introflexus) augalų rūšims. Šepetos durpyno teritorijoje aptikta kol kas tik Lietuvos durpynuose rasta ir aprašyta rūšis Huperzia appressa.
Reikšminiai žodžiai: Campylopus introflexus, Huperzia appressa, invaziniai augalai, nitrofiliniai augalai, svetimžemiai augalai, užaugimo stadijos.
