UNESCO 2021 metais spalio 6 dieną paskelbė Tarptautine geoįvairovės diena. 2025 metų Tarptautinės geoįvairovės dienos tema yra „Viena žemė – daug istorijų“.
O mūsų istorija tokia. Nauja konglomeratų išeiga aptikta Šalčininkų r., Akmenynės sen., netoli Jankūnų k. esančiame vietiniame karjere. Šį konglomeratyną 2021 m. liepos 19 d. surado geologas, KASP 810 kuopos karys savanoris ltn. dr. Vytautas Račkauskas, tuo metu vykdęs sienos apsaugą.
2025 m. rugsėjo 21 d. XV-osios Nacionalinio geologinio paveldo dienos dalyviai aplankė šiuos konglomeratus, juo matavo, diskutavo apie jų kilmę. Renginio dalyvių bendru sutarimu šis gamtos kūrinys pavadintas jų radėjo – Vytauto – vardu.
Lietuvoje konglomeratų išeigos žemės paviršiuje yra gana retas reiškinys, todėl dauguma jų yra gamtos paveldo objektai – Šeimyniškių uolos, Šventoji (Skališkių) ola netoli Vilniaus, Dovainonių ir Žiegždrių atodangos Kauno marių pakrantėse, Stakių uolos (Dieveniškėse), Ožkų pečius prie Verknės.
Ši uoliena susideda iš įvairių dydžių nuosėdų – nuo smulkių smėlio grūdelių iki didelių riedulių, sujungtų cementuojančia medžiaga, dažniausiai kalcitu. Konglomeratas pavadinimą gavo iš lotyniško žodžio „conglomeratus“, reiškiančio „suklijuotas“ arba „suspaustas kartu“.
Konglomeratai formuojasi dviem etapais: visų pirma, turi būti susikloję rupios ir laidžios vandeniui medžiagos klodas ar sluoksnis; antra, su požeminiu vandeniu į sluoksnį patekę ištirpę hidrokarbonatai dėl koncentracijos kristalizuojasi ir virsta kalcitu ar aragonitu.
Vytauto konglomeratai. I. Baumilaitės-Čeponės nuotr.
Jeigu visi magminiai ir metamorfiniai rieduliai yra eratiniai, t. y. ledlaikių metu „importuoti“ iš Šiaurės, tai konglomeratai yra uolienos, kurios tikrai susidariusios Lietuvoje.
Dr. Jonas Satkūnas
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras
Klimato ir vandens tyrimų laboratorija
