Zoologijos (N 014) mokslo kryptis:

  • Konkurso sąlygos ir tvarka

Guodžio 11 d. 14.00 val. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje vyks priėmimo į Zoologijos (N 014) mokslo krypties doktorantūros studijas komisijos posėdis, kuriame dalyvaus stojantieji (motyvacijos pokalbis). Pokalbis vyks pasirinkta studijų doktorantūroje ir numatoma rengti disertacijos tema, pageidautina pristatyti iki 10 minučių trukmės pranešimą („PowerPoint“ prezentacija), trumpai apžvelgiant planuojamus tyrimus ir turimus mokslinius pasiekimus. Pokalbis ir pranešimas vertinami, atsižvelgiant į stojančiojo mokslinę kompetenciją (publikacijas, dalyvavimą mokslinių tyrimų projektuose ir konferencijose), motyvaciją pasirenkant disertacijos temą, įgytus pradinius metodinius įgūdžius.

Žygiai (Carabidae) gali efektyviai reguliuoti kenkėjų ir piktžolių sėklų gausą agrocenozėse. Jų kaip biokontrolės agentų reikšmė ypač svarbi, kai žemės ūkyje siekiama diegti labiau aplinką tausojančias praktikas. Naujoji “Farm to Fork” ES strategija pabrėžia būtinybę spartinti perėjimą į tvarias maisto gamybos sistemas. Šia strategija ES sieka, kad maisto gamybos sistemos turėtų neutralų arba teigiamą maisto gamybos sistemų poveikį aplinkai, mažintų neigiamą poveikį ir adaptuotųsi prie klimato kaitos, sustabdytų bioįvairovės nykimą, užtikrintų maisto saugumą ir visuomenės sveikatą ir t.t. Tai kontrastuoja su įprastiniu intensyviu žemės ūkiu, kuris yra labai neatsparus klimato kaitai (pvz., klimato ekstremumams, tokiems kaip aukštos temperatūros) bei jame naudojama daugybė sintetinių agro-cheminių medžiagų. Abu šie veiksniai gali sutrikdyti žygių biokontrolės funkcijos efektyvumą. Dar daugiau, netgi kai kurios organiniuose ūkiuose leidžiamos naudoti priemonės gali potencialiai turėti neigiamas pasekmes žygių funkcionavimui. Pvz., kaip mulčas naudojamos polietileno plėvelės gali būti mikroplastikų dirvoje šaltiniu. Šie antropogeniniai veiksniai (pesticidai, aukšta temperatūra, mikroplastikai) gali veikti paskirai arba turėti sąveikaujantį poveikį ir tuo būdu dar labiau neigiamai veikti žygių biokontrolės funkciją. Iki šiol tokios sąveikos ir kokiais mechanizmais jos veikia žygių funkcionavimą (bet taip pat ir individualus mikroplastikų poveikis) nebuvo tirtas.
Šis doktorantūros projektas siekia įvertinti paskirus ir sąveikaujančius aukštos temperatūros (imituojant klimatinius ekstremumus), pesticidų ir mikroplastikų poveikį žygių funkcionavimui. Žygių funkcionavimas bus vertinamas matuojant lokomotorinį aktyvumą (pirma potemė) ir selektyvų maisto vartojimą (antra – trečia potemės).
Projektas apima tris potemes:
1. Sąveikaujantis ir paskiras pesticidų ir temperatūros poveikis žygių lokomotoriniam aktyvumui. Šie eksperimentai atskleis as skirtingi pesticidai turi neigiamą poveikį žygių judėjimo aktyvumui ir ar neigiamas poveikis sustiprėja ties aukštesnėmis temperatūromis. Lokomotorinis aktyvumas bus registruojamas su kompiuteriu integruota video įrašinėjimo sistema.
2. Paaukštintos temperatūros ir pesticidų sąveikaujantis poveikis žygių makro-maistmedžiagių selekcijai. Šiuose eksperimentuose bus naudojami tie pesticidai, kurie turės poveikį lokomotoriniam žygių aktyvumui atliekant pirmos potemės eksperimentus. Žygiai bus veikiami paaukštinta temperatūra ir pesticidais bei jiems bus patiekti pusiau-dirbtiniai maistai su skirtinga maistmedžiagių sudėtimi. Taip pat bus vertinamas žygių kūnų sudėties pokyčiai (baltymai, riebalai, sausa kūno masė) po atliktų eksperimentinių poveikių.
3. Mikroplastikų poveikis žygių mitybinei fiziologijai. Šis eksperimentas parodys, kokį poveikį turi potencialiai aplinkoje esantys mikroplastikai turi žygių maismedžiagių balansavimui. Dalis vabalų bus maitinami pusiau dirbtiniu maistu, o kita dalis – tuo pačiu maistu sumaišytu su nedideliu kiekiu mikroplastiko dulkių.

Didelę ekonominę, veterinarinę ir medicininę reikšmę turi paukščių, sausumos žinduolių bei gėlavandenių žuvų kraujotakos organuose parazituojantys helmintai, tame tarpe paukščių šistosomos, kurių cerkarijos sukelia žmogaus cerkarinį dermatitą ir žuvų helmintai sukeliantys žuvų masines žūtis. Neįmanoma prognozuoti bei efektyviai kontroliuoti šių parazitų populiacijų ir jų plitimo, nes daugumos jų gyvenimo ciklai nėra žinomi. Šių rūšių identifikacija paremta tik morfologiniais suaugėlių, gautų iš galutinių šeimininkų, tyrimais. Žinant didelę galutinių ir tarpinių šeimininkų įvairovę, tikrasis kraujotakos sistemoje parazituojančių helmintų rūšių skaičius turėtų būti didesnis. Realų helmintų rūšių skaičių ir šeimininkų ratą, tuo pačiu gyvenimo ciklus, galima nustatyti tik molekuliniais tyrimais. Europoje šešios šistosomų gentys kaip galutinius šeimininkus naudoja vandens paukščius. Dėl klimato šiltėjimo daugėja pranešimų apie paukščių šistosomų cerkarijinio dermatito pasireiškimą, susijusių su sraigių pasiskirstymo ir tankio pokyčiais. Tačiau nėra paskelbta duomenų apie paukščių šistosomų įvairovę ir paplitimą Lietuvoje ir kitose Baltijos regiono šalyse. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse žinomos keturios Sanguinicola rūšys parazituojančios žuvų kraujotakos organuose, tačiau nė viena rūšis nepatvirtinta molekuliniais tyrimais.

Tyrimams planuojama surinkti helmintus, parazituojančius stuburinių kraujotakos organuose ir pilvakojuose moliuskuose, Lietuvoje ir kitose Baltijos jūros regiono valstybėse. Taip pat numatytas bendradarbiavimas su Skandinavijos, Lenkijos ir Ukrainos parazitologais. Pagrindinis dėmesys bus skirtas genetinės helmintų įvairovės įvertinimui, palyginant bent tris skirtingas branduolio ir mitochondrijos DNR sekas. Šie tyrimai leis įvertinti filogenetinius, filogeografinius ryšius; susiejant skirtinguose šeimininkuose rastas helmintų vystymosi stadijas atskleisti jų gyvenimo ciklus ir tikrąjį parazitų specifiškumą. Numatoma atrasti ir aprašyti naujas helmintų rūšis.

Geografiškai izoliuotas Viduržemio jūros regionas išsiskiria aukštu endemizmo lygiu, jis yra vienas iš svarbiausių biologinės įvairovės centrų, kur susitinka pietinės rūšys ir „tipiška“ centrinės ir šiaurinės Europos fauna. Jis buvo vienas iš refugiumų paskutiniųjų apledėjimų metu ir stipriai įtakojo europinę fauną atšilus klimatui ir atsitraukus ledynams.
Dvisparniai vabzdžiai (Diptera) yra vienas iš trijų gausiausių vabzdžių būrių, kurio aprašytų rūšių skaičius viršija 150 tūkstančių. Tai viena iš pačių progresyviausių grupių, kuri intensyviai keitėsi ir evoliucionavo užimdama naujas ekologines nišas kainozojuje. Taksonomiškai tai vieni iš sudėtingiausių vabzdžių, todėl tai lėmė jų mažą ištirtumą. Ilgakojams uodams (Diptera, Tipuloidea) priklauso daugiau kaip 10 procentų būrio rūšių, tai sudaro beveik 16 tūkstančių, tačiau jų ištirtumas yra labai menkas, palyginus su taksonomiškai „paprastesnėmis“, lengviau būdinamomis grupėmis. Rytinė Viduržemio Jūros baseino dalis pasižymi sudėtingu reljefu ir potencialiai slepia daug neatrastų taksonų, ką rodo muziejuose surinkta medžiaga, priklausanti kitoms ilgakojų uodų grupėms, pvz. šeimai Tipulidae.
Pošeimio Limoniinae vabzdžiai yra gana smulkūs, trapūs, jų sistematika neištirta, nes jų būdinimas yra sudėtingiausias visų Tipuloidea tarpe. Italijos žemyninės dalies ir salų Limoniinae fauna yra tirta, tačiau tyrimai buvo fragmentiniai ir nesistemingi. Nemažai medžiagos yra sukaupta Europos muziejų rinkiniuose, tačiau didelė jos dalis nėra apibūdinta ir išanalizuota. Priešimaginalinės stadijos, kurios tiksliausiai parodo ekologinį prieraišumą ir kurios yra labai svarbios filogenetinei grupės analizei, yra beveik netirtos visai.
Numatomo darbo metu planuojama susisteminti muziejuose sukauptą medžiagą (Italijos, Šveicarijos, Nyderlandų muziejai), surinkti naują medžiagą Malezo ir šviesinių gaudyklių bei entomologinių tinkliukų pagalba, taip pat paimti dirvožemio ir vandens telkinių pakrančių makrobestuburių mėginius, suaugę vabzdžiai bus būdinami ir analizuojami, nežinomos priešimaginalinės stadijos bus auginamos iki suaugėlio arba susiejamos su suaugėliais panaudojant molekulinius metodus.
Tyrimo metu bus nustatyta Limoniinae pošeimio vabzdžių rūšinė sudėtis, ji palyginta su ankstesniais duomenimis, atlikta ekologinio prieraišumo analizė, patikslinta atskirų grupių filogenetinė padėtis.

×