165 milijonų metų senumo Lietuvos miškų paslaptys – tarptautinėje „BaltDendro 2026“ konferencijoje Latvijoje

2026 m. rugpjūčio 17–19 d. Latvijoje vykusioje tarptautinėje „BaltDendro 2026“ konferencijoje Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Marija Žukovskienė pristatė pranešimą intriguojančiu pavadinimu „Mysterious Jurassic Forests: 165-Million-Year-Old Conifer Trees Discovered in Lithuania“ („Paslaptingi Juros periodo miškai: Lietuvoje atrasti 165 milijonų metų senumo spygliuočiai“).

Kaip atrodė Lietuvos miškai prieš 165 milijonus metų? Kokie medžiai juose augo?

Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai ieško tyrinėdami Karpėnų klinčių karjere Šiaurės Vakarų Lietuvoje aptiktą suakmenėjusią Juros periodo medieną. Nors Lietuvos Juros periodo nuogulos daugiausia garsėja jūrinėmis fosilijomis, šie medienos radiniai atveria visai kitą langą į praeitį – leidžia pažvelgti į tuo metu egzistavusią sausumos augaliją ir senovinius spygliuočių miškus.

Mikroskopiniai medienos anatomijos tyrimai jau leidžia išskirti mažiausiai tris skirtingas spygliuočių medienos grupes. Medienoje išlikę metinių rievių, tracheidžių porų, medienos spindulių ir kitų anatominių struktūrų pėdsakai padeda po truputį atkurti prieš maždaug 165 mln. metų dabartinės Lietuvos teritorijoje augusių medžių istoriją.

Pranešimas parengtas kartu su bendraautoriais dr. Rūtile Pukiene, dr. Jonu Satkūnu ir Indre Satkūniene.

Tačiau šį kartą Juros periodo miškas į konferenciją atkeliavo ne tik nuotraukose ir mikroskopiniuose vaizduose.

Dr. Marija Žukovskienė į Latviją atsivežė ir vieną iš tiriamų fosilinės medienos fragmentų. Tad konferencijos dalyviai turėjo išskirtinę galimybę ne tik išgirsti apie šį radinį, bet ir savo rankose palaikyti medį, augusį dabartinės Lietuvos teritorijoje maždaug prieš 165 milijonus metų.

Tai akimirka, kai sunkiai suvokiamas geologinis laikas tampa beveik apčiuopiamas: daiktas, kurį laikai delne, yra iš pasaulio, egzistavusio gerokai anksčiau nei atsirado žmogus.

🔬 Tyrimai dar tik prasideda. Mokslininkai toliau analizuoja prastai išlikusią ir vietomis piritizuotą medieną, ieško geriau išsilaikiusių mėginių ir lygina Lietuvos radinius su kitų Europos Juros periodo fosiline mediena.

Galbūt šie nedideli, tamsūs medienos fragmentai ilgainiui leis daug išsamiau papasakoti, kokie buvo Lietuvos miškai prieš 165 milijonus metų.

×