Geologijos (N 005) mokslo kryptis:
Liepos 2 d. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje vyks priėmimo į Geologijos (N 005) mokslo krypties doktorantūros studijas komisijos posėdis, kuriame dalyvaus stojantieji (motyvacijos pokalbis). Pokalbis vyks pasirinkta studijų doktorantūroje ir numatoma rengti disertacijos tema, pageidautina pristatyti iki 10 minučių trukmės pranešimą („PowerPoint“ prezentacija), trumpai apžvelgiant planuojamus tyrimus ir turimus mokslinius pasiekimus. Pokalbis ir pranešimas vertinami, atsižvelgiant į stojančiojo mokslinę kompetenciją (publikacijas, dalyvavimą mokslinių tyrimų projektuose ir konferencijose), motyvaciją pasirenkant disertacijos temą, įgytus pradinius metodinius įgūdžius.
Ukrainos Žytomyro regioną smarkiai paveikė karinis konfliktas. Siekiant įveikti jo padarinius ir užtikrinti tvarų vystymąsi pagal aplinkosaugos standartus, būtina tiksliai užfiksuoti, ištirti ir įvertinti ekologinės katastrofos mastą, sukurti šiuos reiškinius apibūdinančių rodiklių sistemą. Tiriamojoje teritorijoje įvyko įvairaus masto sprogimų, gaisrų ir avarijų, įskaitant incidentus naftos saugyklose. Dėl padarytos žalos kyla tokie pavojai, kaip erozijos vystymasis, dirvožemio užterštumas, geo- ir bioekosistemų sutrikimas.
Teršalai kaupiasi dirvožemyje ir vėliau patenka į kitas aplinkas. Teršalų judrumas aplinkoje priklauso nuo grunto fizikinių ir cheminių savybių, įskaitant granuliometrinę ir mineraloginę sudėtį, humuso kiekį, katijonų mainų talpą, pH lygį ir kt. Prognozuoti teršalų migraciją gali būti lengviau nustačius kraštovaizdžio ir geochemines kliūtis. Geoaplinkos atkūrimo planavimas turėtų būti atliekamas įvertinant taršos lygį, žalos mastą, kraštovaizdžio bei geochemines sąlygas, turinčias įtakos teršalų pernašai.
Tyrime bus atlikta palydovinių nuotraukų analizė, siekiant nustatyti karo pažeistas vietoves, įvertinti žalos mastą. Nukentėjusiose teritorijose bus imami dirvožemio mėginiai sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris, švinas, geležis, cinkas, kadmis, aliuminis ir varis, koncentracijai nustatyti. Šie metalai į dirvožemį dažniausia patenka iš sprogstamųjų įtaisų. Be to, bus vertinama, ar yra sieros ir azoto junginių iš naftos produktų. Bus tiriamos grunto adsorbcinės, struktūrinės ir tekstūrinės savybės ir jų vaidmuo pernešant teršalus, taip pat geocheminių barjerų įtaka teršalų sulaikymui.
Tyrimų rezultatai bus panaudoti rengiant rekomendacijas, kaip spręsti grunto taršos ir erozijos problemas, taip pat bus siūlomi stebėsenos protokolai ir pažeistų teritorijų apsaugos strategijos.
Retųjų metalų granitai (RMG) išsiskiria savo ypatinga chemine sudėtimi. Jiems būdingas praturtinimas lakiais elementais (F, Li, ir/arba P, B), bei išsklaidyta Li, Sn, Nb ir Ta mineralizacija. Dažnai RMG granitai yra itin frakcionuoti ir aptinkami dideliame plote kaip pegmatitinės ir aplitinės gyslos. Mineralizacijos pasiskirstymas tokiuose kūnuose labai priklauso nuo frakcinės kristalizacijos eigos, fiziko cheminių parametrų kitimo, tektoninės padėties bei vėlyvos stadijos hidroterminių pakitimų. Pietų Lietuvoje itin frakciuonuoti peraliuminingi granitai yra paplitę didžiuliame plote. Pagal susidarymo amžių bei erdvėje šie granitai yra susiję su Mezoproterozojiniu AMCG magminiu kompleksu, tad pagal Linnen ir Cuney (2005) klasifikaciją jie gali būti priskiriami peraliuminingiems mažai fosforo (PLP) granitams. Tačiau tyrimų atliktų šiuose granituose yra ne daug, tad ir jų ekonominis potencialas išlieka nežinomas.
Doktorantūros temos tikslas yra sudaryti detalų šių granitų susidarymo modelį ir įvertinti jų ekonominį potencialą. Tikslui įgyvendinti bus atliekama detali petrologinė ir geocheminė granitų analizė, bei vertinami fiziko cheminiai granitų susidarymo parametrai (T, P, fO2 ir fluido F/OH, Cl/OH sudėties kitimas), naudojant įvairius termobarometrus (Ti cirkone, Bt, Hbl, Ilm-Mag termobarometrai ir kiti), kartu su detalia mineralų bei uolienos chemine sudėtimi.
Kandidatas į siūlomą poziciją turi turėti geras magminių uolienų petrologijos bei mineralų chemijos žinias. Geros anglų kalbos žinios yra privalomos.
