Realizuojant mokslininkų grupių projekte „Nepublikuoti K. Brundzos pelkių tyrimai Lietuvos gamtos mokslų raidos ir ekosistemų pokyčių kontekste (GABIJAURA)“ (vadovė – dr. Ilona Jukonienė) numatytas užduotis Kvartero tyrimų laboratorijos darbuotojos dr. Vaida Šeirienė ir dr. Miglė Stančikaitė kartu su doktorantu Oleksiy Davydov bei vyresniuoju laborantu Andrejumi Petrovu gegužės 21-22 d. organizavo lauko tyrimų darbus Aklaežerio ežere, Vilkaviškio rajone. Aklaežeris ir jį supančių pelkių kompleksas, praeityje vadinti Gabiauriškio pelke, buvo vienas pirmųjų mūsų šalies sedimentacinių baseinų, kurių nuosėdas 1930 m. ištyrė pirmasis mūsų šalies mokslininkas įvaldęs iškastinių sporų-žiedadulkių analizės metodą, – prof. Kazys Brundza. Ypač detaliai ištyrus Gabijauriškio pelkę buvo parengta monografija “Gabijauriškio pelkė. Jos praeitis ir dabartis. Monografija”, kurios autorius, deja, nepublikavo.
VMTI Gamtos tyrimų centro mokslininkai turės galimybę palyginti ankstyviausių mūsų šalies ir rytų Baltijos regiono paleobotaninių tyrimų rezultatus su šiuolaikinėmis sporų-žiedadulkių bei diatominių dumblių kreivėmis tuo pačiu įvertinant šių duomenų panaudojimo galimybes poledynmečio paleoaplinkos ir klimato kaitos modeliavimui, antropogeninės veiklos charakterizavimui ir kt.
Lauko darbų metu buvo išgręžti trys 12 metrų gręžiniai, kuriuos sudarė durpės, ežerinės nuosėdos (gitija) bei smėlingomis ir molingomis nuosėdomis praturtinti sluoksniai. Savo gyliu bei nuosėdų kompleksiškumu, preliminariai atspindintys pastarųjų 12-13 tūkstančių metų paleoaplinkos raidą pietvakarinėje Lietuvos teritorijos dalyje, šie pjūviai suteiks galimybę sužinoti daug naujų faktų apie teritorijos raidą poledynmečiu bei palyginti gautuosius rezultatus su beveik šimtmečio senumo informacija, gauta pačioje paleobotaninių tyrimų plėtros aušroje.
