Entomopatogeniniai nematodai (EPN) – tai mikroskopinės, vos 1 mm ilgio apvaliosios kirmėlaitės, gyvenančios dirvožemyje. Jos susiranda vabzdžius, įsiskverbia į jų kūną, nužudo, dauginasi ir, baigusios maitintis vabzdžiu, palieka jo „kailiuką“ toliau ieškoti naujų aukų. Dėl šių savybių EPN plačiai naudojami kaip aplinkai draugiška biologinė priemonė kovoti su kenkėjais, todėl, siekiant didinti jų veiksmingumą, tiriama, kaip nematodai aptinka ir pasirenka aukas.
Pagrindinė nematodų „kalba“, kuria jie suvokia aplinką ir vieni kitus, yra cheminiai signalai – „kvapios“ molekulės. Jau žinoma, kad EPN atpažįsta tinkamų vabzdžių šeimininkų skleidžiamus kvapus ir net vabzdžių pažeistų augalų išskiriamas lakiąsias molekules, signalizuojančias kur ieškoti galimų aukų. Naujausi tyrimai parodė, kad pagal kvapą nematodai geba atskirti ir gyvą vabzdį nuo užsikrėtusio EPN.
Šioje srityje ypač svarbus Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos (CHEEL) mokslininkų indėlis. 2024–2025 m. jie identifikavo „mirties“ molekulę– 1-noneną, kurią išskiria skirtingomis EPN rūšimis užsikrėtę vabzdžių lavonėliai. Tai vienas pirmųjų išsamių darbų, parodžiusių, kad negyvas, infekuotas šeimininkas taip pat skleidžia specifinį cheminį signalą. CHEEL komanda nustatė, kad kai lavonėlis išskiria nedaug 1-noneno, kai kurioms EPN rūšims jis yra patrauklus, t. y. jos dar „tikisi“ jį suvartoti maistui, o kai išskiria didelius 1-noneno kiekius, tampa atstumiantis – signalizuoja, kad maistui šis vabzdžio lavonėlis jau nebetinka.
Šie rezultatai padeda geriau suprasti EPN cheminę komunikaciją ir gali prisidėti prie jų elgsenos valdymo praktikoje, siekiant kurti efektyvesnes biologinės vabzdžių kenkėjų kontrolės strategijas.
Daugiau ir išsamesnės informacijos apie „mirties“ molekulę skaitykite šiose publikacijose:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1049964424000707
https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0328628
EPN Steinernema carpocapsae (padidinti 17,5 karto)
EPN, mintantys vabzdžio lavonėliu (padidinti 6,25 karto).
Tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba, projekto Nr. S-MIP-23-9.
