Į teiginius, kad mūsų kraštas daug kartų buvo ledynų dengiamas, dažnai žiūrima su nepasitikėjimu. Ir ne bet kokie ledo šarvai, o 2–3 km storio, panašūs į dabartinius Grenlandijoje ir Antarktidoje. Vilnius ir jo apylinkės žymi paskutiniojo ledyno pakraštį (prieš 24–18 tūkst. metų). Geologinis ir geomorfologinis gamtos paveldo objektas – Šeškinės ozas – yra vienas iš buvusio ledlaikio įdomesnių liudininkų, žinoma, greta riedulių, glaciokarstinių smegduobių, sustumtų morenų. 1160 m ilgio ir iki 20 m aukščio vadinamasis „ožnugaris“ susidarė ledyno tunelyje, kurį per intensyvų tirpimą vandens srautai kimšte prikimšo nešamomis smėlio ir žvyro nuosėdomis. Būtent šio ozo paviršiaus forma liudija buvusio tunelio skliautą, o štai apatinė dalis (t. y. „šaknys“) rodo, kiek gi tirpsmo vandens srautai buvo įsigraužę net po ledynu.
Apie visa tai susitikime ant Šeškinės ozo papasakojo GTC geologas, afilijuotasis mokslininkas habil. dr. Valentinas Baltrūnas.