Ar žinojote, kad puošniausioji karpažolė arba kitaip puansetija (Euphorbia pulcherrima), vienas populiariausių Kalėdų augalų pasaulyje, slepia mokslinę paslaptį?
Puošniausioji karpažolė arba puansetija – tropinis augalas, kilęs iš Meksikos ir Centrinės Amerikos. Į JAV atvežta 1825 m. amerikiečio gamtininko Joelio Robertso Poinsetto, kurio garbei augalas pavadintas antruoju vardu – puansetija. Puansetija itin dažnai perkama žiemą, todėl dar vadinama Kalėdų gėle ir yra vienas ryškiausių kalėdinių simbolių. Actekai ją naudodavo puošybai ir gydymui. Šiandien puansetija yra vienas pelningiausių dekoratyvinių augalų.
Gimtinėje puansetija užauga daugiau nei 2–3 metrų aukščio ir primena nedidelį medį.
Tačiau mūsų namuose matome žemaūgę, tankią, gausiai išsišakojusią, iki 40 cm aukščio vazoninę gėlę.
Kas paverčia šį laukinį milžiną dekoratyviu, žemu vazoniniu augalu?
Slaptasis puansetijų „architektas“ yra fitoplazmos – augalų patogeninės bakterijos.
Fitoplazmos neturi ląstelės sienelės ir negali būti auginamos dirbtinėse terpėse. Joms išgyventi reikalingas šeimininkas augalas arba vabzdys. Jos gali būti perduodamos vegetatyviniu dauginimo (auginiais) būdu, skiepijant, per parazitinį augalą brantą arba per specifinius vabzdžius pernešėjus. Komercinėje gėlininkystėje puansetijos dauginamos vegetatyviniu būdu – auginiais iš motininių augalų. Puansetijose fitoplazmos veikia per specifinius baltymus – efektorius, iš kurių svarbiausias yra SAP11. Šis efektorius veikia augalo transkripcijos veiksnius, reguliuojančius apikalinį dominavimą ir slopinančius šoninių pumpurų augimą. SAP11 juos inaktyvuoja, todėl sutrinka augalo hormonų pusiausvyra: didėja šakojimąsi skatinančių citokininų kiekis ir silpnėja auksinų poveikis. Tai skatina šoninių ūglių formavimąsi, dėl kurio formuojasi žemi, tankūs, gausiai „žydintys“ puansetijų augalai, itin tinkami Kalėdoms.
Įdomiausi faktai:
- Ryškūs puansetijos „žiedai“ – tai ne žiedai, o spalvoti pažiedlapiai (pakitę lapai). Tikrieji žiedai yra miniatiūriniai gelsvi pumpuriukai spalvotų lapų centre.
- Padidėjęs puansetijų šakojimasis ir žemaūgiškumas žinomi nuo 1923 m., tačiau tik XX a. pabaigoje nustatyta tikroji šio reiškinio priežastis – fitoplazma. Ji pavadinta puansetijų šakojimąsi sukeliančia fitoplazma, kuri priskiriama 16SrIII-H fitoplazmų pogrupiui.
- Vėlesni tyrimai atskleidė, kad komercinėse puansetijose gali būti ne viena, o kelios skirtingos fitoplazmų (16SrI-B, 16SrI-C ir 16SrXII-A) grupės.
- Augalo šakojimosi stiprumas dažnai koreliuoja su fitoplazmos kiekiu audiniuose. Didžiausia fitoplazmų koncentracija paprastai aptinkama apatiniuose lapuose ir šaknyse, o viršūniniuose ūgliuose ji gali būti mažesnė.
- Fitoplazmos daugelyje augalų sukelia ligas, tačiau puansetijose fitoplazmos tapo komerciniu privalumu. Tai vienas įdomiausių pavyzdžių augalų patologijoje, kai patogenas laikomas „naudingu“. Puansetijose fitoplazmos veikia tarsi stebuklingas burtas, pakeičiantis augalo formą ir paverčiantis jį kalėdine puošmena.
