Augalų fiziologei, augalų grūdinimosi ir atsparumo žiemojimui molekulinių mechanizmų tyrimų pradininkei Lietuvoje habil. dr. Onai Nijolei Anisimovienei – 80
Rugsėjo 29 d. augalų fiziologei habil. dr. Onai Nijolei Anisimovienei sukako 80 metų.
Gimė Geležūnuose, Prienų r. 1962 m. baigė Birštono vidurinę mokyklą, 1967 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą, įgijo vidurinės mokyklos biologijos ir žemės ūkio gamybos pagrindų mokytojos specialybę. Savo atsakingumą ir užsispyrimą O. N. Anisimovienė įrodė jau 1967–1970 m., būdama Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto aspirante akad. Alfonso Merkio vadovaujamoje Augalų fiziologijos laboratorijoje (AFL). Šioje laboratorijoje ilgus metus dirbdama sistemingai ir kaupdama patirtį iš kolegų, turinčius stiprius augalų fiziologijos mokslo pagrindus, O. N. Anisimovienė užaugo kompetetinga mokslininkė ir stipri lyderė, todėl 2001 m. būdama vyriausioji mokslo darbuotoja, tapo Augalų fiziologijos laboratorijos vadove, kuriai vadovavo daugiau nei 10 metų.
O. N. Anisimovienės mokslininkės karjeros aukštumas lėmė kruopštus ir atsakingas darbas stiprioje AFL mokslininkų komandoje. 1974 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją „β-indolilacto rūgšties palyginamasis tyrimas sistematiškai tolimuose augaluose“ ir suteiktas biologijos mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas mokslų daktarės laipsnis. O. N. Amisimovienė savo disertacijoje pateikė duomenis apie laisvos ir sujungtos su baltymais β-indolilacto rūgšties (IAR) kiekius sausose ir dygstančiose lauko pupų (Vicia faba L.) sėklose bei etioliuotų jų daigų audiniuose, pelėsinių grybų (Aspergillus niger M1) bei bakterijų Bacillus subtilis 7 ir Bacillus mesentericus B-64 ląstelėse ir mitybinėje terpėje, ištyrė IAR sintezės intensyvumo, kiekio ir būklės skirtumus, nustatė, kad IAR rezervinė forma būna komplekse su baltymais. 1994 m. Botanikos institute O. N. Anisimovienė apgynė gamtos mokslų habilituotos daktarės disertaciją „Fiziologinės-biocheminės indolil-3-acto rūgšties apykaitos ypatybės dygstančiose sėklose: rezervai, sintezė, panaudojimas“ ir jai buvo suteiktas gamtos mokslų habilituotos daktarės laipsnis. Habilitaciniame darbe pateikė duomenis apie IAR transporto ir metabolizmo sistemų vaidmenį laisvos IAR pupų daigų ląstelėse susidaryme ir šio fitohormono koncentracijos palaikyme, IAR metabolitų cheminę struktūrą identifikavo kombinuotu dujų-skysčių bei masių spektrinės analizės metodu. Atskleidė skirtingai sujungtų IAR formų reikšmę šio fitohormono fiziologinės funkcijos realizavimui. Ištyrė specifinių IAR baltymų-receptorių funkcionavimą skirtinguose dviskilčių augalų ląstelių kompartmentuose, IAR sąveiką su baltymais specifiką, susiformuojančių kompleksų charakteristikas, amino rūgščių seką hormono prijungimo vietoje.
O. N. Anisimovienė – augalų grūdinimosi ir atsparumo žiemojimui molekulinių mechanizmų tyrimų pradininkė Lietuvoje. Tolimesni tyrimai buvo sukoncentruoti į baltymų sudėties ir IAR kiekio bei būklės transformacijų pobūdžio išaiškinimą žiemojimui svarbių organų ląstelėse viso grūdinimosi periodo metu ir ryšį su atsparumu žiemoti. Kruopščiai ir kompetentingai atlikti tyrimų rezultatai buvo publikuoti daugiau kaip 130-yje mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais parašė monografiją „Spygliuočių auksinai ir giberelinai (pušies pavyzdžiu)“. Dosniai dalijosi tyrimų rezultatais, skaitydama pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Ukrainoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje.
Būdama nuostabi pedagogė, motyvatorė, išugdė nemažą mokslo daktarų kartą. Penki O. N. Anisimovienės mokiniai iki šiol kuria mokslo žinias, skleidžia jas tarptautinėje mokslininkų erdvėje, aktyviai dalyvauja formuodami mokslo politiką. O. N. Anisimovienė pasižymėjo dideliu aktyvumu, dalyvaudama ir kituose studijų proceso veiklose: oponavo šešias mokslų daktaro disertacijas, buvo 11 mokslų daktaro ir 2 habilitacinių darbų gynimo tarybų narė, Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) dėstė kursą „Makromolekulių funkcijos organizmuose“, vadovavo VPU, Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) diplominių, bakalauro ir magistro darbų parengimui. 2010–2014 m. VGTU Bioinžinerijos specialybės bakalauro ir magistro darbų gynimo komisijos pirmininkė.
O. N. Anisimovienės mokslinę kompetenciją, pedagoginę ir mokslo organizavimo veiklą puikiai įvertino Lietuvos ir užsienio mokslo bendruomenė: 1975 m. (su bendraautoriais) už darbą „Fitohormonų ir retardantų reikšmė kultūrinių augalų augimo reguliavime“ paskirta Respublikinė premija, 2002–2005 m. Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė bei Tarybos narė, sekretorė, Lietuvos biochemikų draugijos ir Europos augalų biologų draugijų federacijos (FESPB) narė, 2004–2014 m. Lietuvos nacionalinė atstovė FESPB taryboje, ilgametė (1978–2006 m.) Lietuvos mokslininkų sąjungos valdybos ir sekretoriato narė, Mokslo fondo valdybos pirmininkė, 2003–2007 m. Lietuvos mokslo tarybos Mokslo prioritetų ir vertinimo komisijos ekspertė, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ir miškų skyriaus Agronomijos mokslų sekcijos Augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir biotechnologijos komisijos narė.
Gamtos tyrimų centro bendruomenė nuoširdžiai sveikina ilgametę Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vadovę habil. dr. Oną Nijolę Anisimovienę jubiliejaus proga ir linki geros sveikatos, sėkmės visuomeninėse ir asmeninėse veiklose.
