Balandžio 27–29 d. Saragosoje (Ispanija), CSIC būstinėje vyko tarptautinis susitikimas, skirtas pritaikyti paleogaisrų tyrimų (angl. palaeofire) rezultatus šiuolaikiniam gaisrų valdymui ir aplinkosaugos praktikoms. Renginyje dalyvavo mokslininkai, praktikantai (gaisrų valdytojai, miškininkai) ir politikos formuotojai, siekiant stiprinti dialogą tarp mokslo ir praktikos. Susitikime taip pat dalyvavo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Laura Gedminienė, o renginys iš dalies finansuotas COST (CA23116) lėšomis. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo sujungti mokslo žinias apie istorinius gaisrų režimus su šiuolaikinėmis valdymo ir sprendimų priėmimo praktikomis. Pirmąją dieną buvo pristatyti mokslo rezultatai ir formuojami bendri metodologiniai pagrindai, vyko diskusijos tarp skirtingų sričių atstovų, antrąją dieną vyko intensyvios grupinės diskusijos ir darbas rengiant praktinius įrankius bei politikos rekomendacijas, o trečiąją dieną dalyviai dalyvavo lauko išvykoje Pirėnų regione, kur praktiniu lygmeniu aptarė gaisrų valdymo, reguliuojamų gaisrų ir kraštovaizdžio ypatumus. Buvo aplankytas ekologijos institutas ir jame pristatyta mėginių paėmimo tyrimams metodika, mėginių apdorojimo, saugojimo technika. Dalyviai susipažino su regiono paleoekologine ir paleogaisrų bei žmonių apsigyvenimo istorija.
Praktinėse sesijose dalyviai dirbo mišriose grupėse, kuriose buvo analizuojami esminiai klausimai, susiję su esamų gaisrų valdymo principų ribotumais, paleogaisrų mokslo teikiama nauda sprendimams priimti, mokslo duomenų taikymu praktikoje bei skirtingų suinteresuotų grupių komunikacijos gerinimu. Diskusijų metu išryškėjo, kad trumpalaikiai stebėjimų duomenys dažnai nėra pakankami suprasti ilgalaikius gaisrų režimų pokyčius, todėl būtina remtis paleoekologiniais tyrimais. Taip pat pabrėžta, kad gaisras yra natūrali daugelio ekosistemų dalis, todėl efektyvios valdymo strategijos turi būti grindžiamos ilgalaikių procesų analize. Dalyviai sutarė, kad būtina geriau integruoti tokius rodiklius, kaip gaisrų dažnis, intensyvumas ar sudegusi biomasė, į praktinius sprendimų priėmimo ir rizikos vertinimo įrankius.
Renginys atskleidė didelį paleogaisrų tyrimų potencialą, prisidedant prie tvaresnio kraštovaizdžio ir gaisrų valdymo. Tačiau kartu išryškėjo būtinybė stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, gerinti mokslinių rezultatų komunikaciją ir kurti aiškesnius, praktikoje pritaikomus įrankius. Susitikimo metu taip pat akcentuota, kad svarbu įtraukti ilgalaikius gaisrų duomenis į esamas politikos ir valdymo sistemas bei kurti bendrus sprendimus tarp mokslininkų, praktikų ir politikos formuotojų, taip sudarant prielaidas efektyviau spręsti ateities iššūkius.
