Baltijos krante kartais galima išvysti tikrus dykumos peizažus

Vaikštant paplūdimiu prie jūros dažnai smėlėtame paviršiuje pastebimos smėlio bangelės – smėlio ruzgos. Bet ar teko pajūryje pastebėti ištisas didžiules smėlio „raukšles“?
Tai – megaruzgos.

Kai vėjas, pučiantis virš sauso smėlio paviršiaus, pasiekia tam tikrą kritinį greitį ir pradedamos nešti smėlio dalelės, paviršiuje susidaro dinaminio nestabilumo sąlygos. Dėl to atsiranda mechanizmas, verčiantis sistemą grįžti stabilią būseną. Taip susiformuoja mažos bangelės (smėlio ruzgos) kurių bangos ilgis siekia apie 10 cm. Didėjant vėjo greičiui, didėja ir smėlio dalelių saltacijos (šuolio) trajektorija, o taip pat ir ruzgos bangos ilgis. Taip pradeda formuotis megaruzgos, savo dydžiu gerokai viršijančios įprastas vėjo ruzgas. Jos bangos ilgis vidutiniškai gali siekti nuo 1 m iki 8 m!

Megaruzgų formavimuisi taip pat reikšmingi ir paviršiaus drėgmės netolygumai bei skirtingo dydžio ir masės smėlio grūdeliai.

Dažniausiai megaruzgas galima pamatyti Smiltynės ar pietinės Šventosios paplūdimiuose, kai pučia šiaurės arba pietų krypties vėjai išilgai kranto. Jei palankios sąlygos išsilaiko ilgesnį laiką, megaruzgos gali transformuotis į barchanoidus – nedidelių barchanų besijungiančių savo ragais juostas.

Dykumose tai dažnas reiškinys, tačiau mūsų pajūryje – reta, beveik egzotiška gamtos forma

×