Baltųjų gandrų migracija yra įspūdinga kasmetinė kelionė, jungianti jų perėjimo vietas Lietuvoje su žiemavietėmis Afrikoje. Paukščių ekologijos laboratorijoje baltųjų gandrų telemetriniai tyrimai vykdomi nuo 2015 metų. Siųstuvų pagalba yra gaunami duomenys apie paukščių judėjimą: surenkama vertinga informacija apie buveinių naudojimą perimvietėse ir žiemavietėse, migracijos kelius, sustojimo vietas, perėjimo bei migracijos fenologiją, taip pat skrydžio greitį ir aukštį.
Šiais metais Lietuvoje GPS siųstuvais pažymėti baltieji gandrai rudeninę migraciją pradėjo rugpjūčio 12–17 dienomis ir rugsėjo pradžioje jau pasiekė žiemojimo vietas.
Lietuvoje perintys baltieji gandrai rudeninės migracijos metu dažniausiai nukeliauja apie 5 000–7 000 km, o toliausiai, iki Pietų Afrikos, migruojantys paukščiai įveikia net apie 10 000 km.
Migracijos atstumas lemia ir paukščių sugrįžimo laiką į perimvietes pavasarį. Trumpesniu, apie 5 000 km siekiančiu migracijos keliu skrendantys gandrai pavasarį jau būna priartėję prie Lietuvos, kai Pietų Afrikoje žiemoję individai tuo pačiu metu dar tik pasiekia Sudano regioną Afrikoje.
Pagrindinės Lietuvoje perinčių gandrų žiemavietės yra Afrikos Sahelio regione, dažniausiai Čado ir Sudano regione. Tačiau gandrai nebūtinai visą žiemą praleidžia vienoje vietoje: jų naudojamos teritorijos ir apsistojimo vietos gali keistis priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir maisto išteklių.
Tokiai ilgai migracinei kelionei baltieji gandrai yra puikiai prisitaikę išnaudoti aplinkos sąlygas. Migracijos metu jiems būdingas pasyvus sklendžiamasis skrydis, naudojant kylančias šilto oro sroves, vadinamuosius termikus. Todėl gandrai vengia skristi virš didelių vandens telkinių, kur termikai nesusidaro ir migruodami iš Lietuvos į Afriką jie nekerta jų kelyje esančios Viduržemio jūros, o aplenkia ją iš rytinės pusės.
Migracijos metu paukščiai gali pakilti į 1,5–3 km aukštį. Palankiomis sąlygomis jų skrydžio greitis gali siekti 80–100 km/val., nors vidutinis migracinio skrydžio greitis paprastai yra apie 30–40 km/val.
Telemetriniai tyrimai leidžia sekti baltuosius gandrus viso jų metinio ciklo metu ir įvertinti, kaip skirtingais metų laikotarpiais paukščiai naudoja tūkstančius kilometrų nutolusias teritorijas – perėjimo vietas Lietuvoje, migracijos kelyje ir žiemavietes Afrikoje.
1 pav. Šiais metais Lietuvoje žymėtų baltųjų gandrų migracinis kelias. Raudona spalva pažymėtame migracijos kelyje, ties Juodąja jūra, yra matomas GPS signalo iškraipymas dėl karo Ukrainoje, dėl to dalis migracinio kelio pozicijų yra prarandama.
2. pav. Baltojo gandro žiemavietė Sinajaus pusiasalyje.
3 pav. Baltojo gandro mitybiniai perskridimai Sinajaus pusiasalyje.
4 pav. Baltųjų gandrų žiemavietės Čade.
Nuotrauka dr. Daivos Vaitkuvienės
