Rugpjūčio 25–30 dienomis Fukuokos mieste (Japonijoje) vyko 21-asis tarptautinis toksinio poveikio vertinimo simpoziumas (21 International Symposium on Toxicity Assessment, ISTA21), kuriame dalyvavo dr. Živilė Jurgelėnė ir dr. Danguolė Montvydienė, kurios pristatė pranešimus („The impact of war on the aquatic ecosystems of Ukraine: problems and solutions“ ir „Graphene oxide nanoparticles for waterpurifi cation: mitigating heavy metal contamination and toxicity in aquatic ecosystems“) apie Resto-Aqua projektą (MYP G6085, finansuojamu NATO programos „Science for Peace and Security Programme“), jo veiklas, problemas, iššūkius ir galimus jų sprendimo būdus.

Simpoziume dalyvavo 150 mokslininkų, doktorantų, verslo atstovų iš Japonijos, JAV, Kanados, Brazilijos, Pietų Korėjos, Lenkijos, Estijos, Prancūzijos, Graikijos ir kitų šalių.

Pagrindinės  simpoziume aptariamos temos buvo žmogaus veiklos ar gamtinių stichijų paveiktų ekosistemų būklės įvertinimas ir atstatymo problemos ir nanomedžiagų poveikio įvairiems organizmams ir ekosistemoms vertinimas.

Simpoziumo organizatorių prof. dr. T. Hiroguchi (Head Ecosystem Impact Research Section Health and Environmental Risk Division National Institute for Environmental Studies) ir prof. dr. Ik-Joon Kang (School of Interdisciplinary Science and Innovation, Kyushu University) iniciatyva buvo surengta ekskursija į Minamatos miestą, kurio gyventojai prieš pusę šimtmečio nukentėjo nuo taršos gyvsidabrio junginiais ir kuris po upės ir įlankos valymo ir atstatymo vėl atsigauna.

Pasibaigus simpoziumui, buvo surengtas susitikimas su Kiušiu universiteto mokslininkais, susipažinta su naujausiais ekologijos ir ekotoksikologijos srityse naudojamais metodais, aptartos galimo bendradarbiavimo galimybės.

Jau 14 metų vykstančios Geologinio paveldo dienos renginiai š .m. rugsėjo 20–21 dienomis būrį geologinio paveldo seminaro dalyvių atvedė į Joniškio rajoną.

Žagarę labiausiai garsina trys dalykai – tai Žagarės ozas, Žagarės vyšnios ir Žvelgaičio legenda. Manytina, kad Žagarės vyšnioms klestėti labai patinka karbonatinga žemė dėl čia negiliai slūgsančio dolomito. O kunigaikštis Žvelgaitis ir jo pirmtakai kūrėsi ant šalia tįsančio stačiašlaičio, patogaus apsiginti nuo priešų, ozo.

Ozas – tai žvyro pylimas, todėl jis buvo kasamas, o išgautas žvyras buvo naudojamas statyboms ir keliams. Dėl kasybos susiformavo vandens telkiniai, tapę neatskiriama Žagarės rekreacinės aplinkos dalimi.

Joniškio krašte yra nemažai ir kitų geologinio paveldo objektų – atodangų, riedulių, šaltinių, vertų saugoti ir lankyti, tačiau dolomitas ir ozas – tai reiškiniai, lėmę Žagarės gyvenimo savastį.

Žagarės geologinis paveldas įkvėpė mus išsakyti šiuos žodžius:

Geologinis paveldas teikia mums pažinimo džiaugsmą:

• gamtos istorijos;
• archeologijos ir istorijos;
• etnokosmologijos ir folkloro;
• gamtinių išteklių gavybos;
• krašto tvarkymo;
• biologinės įvairovės;
• ir kitose srityse.

Geologinis paveldas yra mūsų kultūros dalis

Nacionalinė geologinio paveldo diena teikia mums galimybes:

• pažinti kraštą, kur dar nesame buvę, ar norime pamatyti jo pokyčius;
• vystyti veiklas, verslus, prisidėti prie ekonomikos;
• turėti daugiau draugų, užmegzti naujus ryšius;
• įdomiau gyventi, suteikti džiaugsmo savo šeimoms;
• plėtoti tarptautinius ryšius;
• stiprinti geologinio paveldo išsaugojimą;
• didinti geologinės įvairovės žinomumą ir žinių svarbą visuomenėje.

Pripažįstame, kad:

• Žagarės kraštas yra ypač svarbus Lietuvos geologijai;
• būtina pažinti Žagarės ozą visu jo ilgiu nuo Žagarės iki Jelgavos (Latvijoje);
• svarbu tyrinėti ozus Lietuvoje ir pasaulyje, jungti ozų tinklą.

Kviečiame domėtis geologiniu paveldu, dalyvauti Geologinio paveldo dienos renginiuose. 2025 metais Geologinio paveldo dienos renginiai vyks Dieveniškių krašte.

Žagarės geologinio paveldo deklaracija XIV GPD dalyvių vienbalsiai priimta Žagarėje, 2024-09-21.

 Nuotraukų autorės – I. Baumilaitė-Čeponė ir I. Satkūnienė

Gamtos tyrimų centro Giluminės geologijos laboratorijos doktorantė Olga Demina Mineralogijos konferencijos Airijoje metu aplankė ypatingą geologinį objektą – Milžinų kelią (angl. The Giant’s Causeway). Milžinų Kelias – tai bazaltiniai stulpai, susiformavę lėtai auštant ir traukiantis lavai. Stulpai susiformuoja panašiai taip, kaip traukiantis džiūstančiai molio masei susidaro įtrūkimai. Lėtas lavos aušimas leido susiformuoti taisyklingiems stulpams, kurie dabar ir matomi Milžinų Kelyje.

Daugiau informacijos apie konferenciją interneto svetainėse:

Šių metų rugpjūčio 18–23 dienomis Giluminės geologijos laboratorijos doktorantė Olga Demina dalyvavo Europos mineralogijos konferencijoje EMC-2024, Airijoje, Dubline ir pristatė žodinį pranešimą „Two types of titanites in the Precambrian granitoids of southern Lithuania, East European Craton“ Demina, O., Šiliauskas, L., Skridlaitė, G., Næraa, T.

Šios konferencijos metu buvo išklausyta daugiau nei 50 kitų dalyvių pranešimų. Konferencijos dalyviams yra numatyta galimybė parengti straipsnį specialiame „Mineralogical Magazine“ (reitingas Q2) leidinyje. Užmegzta daugiau kaip 20 kontaktų, kurie svarbūs tolesniam bendradarbiavimui. Su grupe mokslininkų iš Airijos susitarta dėl bendrų rutilo tyrimų, po kurių bus paskelbtas straipsnis. Šiai konferencijai buvo gauta parama doktorantų akademinėms išvykoms iš Lietuvos mokslo tarybos. Paramos akademinei išvykai skyrimo sutartis su LMT Nr. P-DAK-24-25.

Daugiau apie konferenciją galima sužinoti: https://emc-2024.org/

Šių metų rugsėjo 10–13 dienomis Porte (Portugalija) vyko COST veiklos CA22158 organizuojama konferencija „Plant Microbiomes“. Konferencijos tematika apėmė augalų mikrobiotas, sąveikos mechanizmus, priklausomybę nuo specifinės aplinkos, mikroorganizmų tikslinį panaudojimą augalų produktyvumui ir atsparumui kenkėjams didinti.

Gamtos tyrimo centro Genetikos laboratorijos darbuotojos dr. Elena Servienė ir dr. Juliana Lukša bei kolegos iš Vilniaus universiteto pristatė bendrus Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) finansuojamų projektų PROMIC (Nr. S-MIP-23-7), CONFIDENT (Nr. S-PD-22-058) ir DECORATION (Nr. S-MIP-23-28) duomenis.

Pristatyti stendiniai pranešimai:
„Characterization of antibiotic-resistant bacteria in Lithuanian agricultural ecosystems“
„Wild berries microbiomes and the importance of their compounds in biocontrol“
„From benign inhabitant of yeast to microbial biocontrol agent“

Šių metų rugsėjo 9-20 dienomis Genetikos laboratorijos doktorantė Agnė Baranauskaitė stažavosi Latvijos universiteto Aplinkos genetikos laboratorijoje, stažuotės vadovė asoc. prof. dr. Dace Grauda.

Stažuotės metu išmokta naudotis tėkmės citometrijos metodu bei parengtas protokolas Sarcocystis genties parazitų sporocistų gyvybingumui gamtiniuose mėginiuose įvertinti.

Paramos akademinei išvykai skyrimo sutartis su LMT Nr. S-DAK-24-50.

Rugsėjo 18 dieną Gamtos tyrimų centro mokslininkai apsilankė Molėtų rajone įsikūrusiame viename didžiausių Europoje „Fish & Fish“ ungurių ūkyje. Ūkio direktorius Virginijus Nariūnas pristatė modernią uždarą recirkuliacinę žuvų auginimo sistemą, kur 56-iuose baseinuose gali užaugti iki 200 tonų žuvų per metus. Vizito metu mokslininkai susipažino su ungurių auginimo etapais – nuo stiklinio unguriuko iki maistui paruošto produkto, taip pat sužinojo apie technologinius sprendimus, padedančius užtikrinti ungurių gerovę, sveikatą ir galutinio produkto kokybę. Šiame ūkyje paaugintais europiniais unguriais yra įžuvinami ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių upės ir ežerai. Šis susitikimas leido mokslininkams ir verslininkams pasidalinti gerąja praktika, sprendžiant iššūkius, auginant šią ekologiškai ir ekonomiškai vertingą žuvų rūšį. Be to, buvo aptartos tarpusavio bendradarbiavimo galimybės, plėtojant mokslinius tyrimus, įtraukiant į juos įvairių sričių specialistus ir studentus.

 

Nuoširdžiausiai dėkojame dr. Jonui Satkūnui už šio susitikimo organizavimą bei kvietimą geriau pažinti Molėtų kraštą. Grįšime!

Mikologijos laboratorija šiemet baigia vykdyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą Lituanistikos 2016–2024 m. programos projektą „Užmirštoji įvairovė Lietuvoje – grybai ir kerpės – nuo kultūrinės sampratos iki duomenų sistemų“ (ETNOMIKO) (vadovė – vyresnioji mokslo darbuotoja Reda Iršėnaitė). Viena iš svarbiausių projekto dalių – pirmą kartą Lietuvoje atliktas išsamus etnomikologinis tyrimas. Darbas atliktas, bendradarbiaujant su kolegomis iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Vilniaus universiteto. Jo rezultatai publikuoti viename iš svarbiausių etnobiologijai skirtų žurnalų „Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine“: https://link.springer.com/article/10.1186/s13002-024-00730-8?utm_source=rct_congratemailt&utm_medium=email&utm_campaign=oa_20240918&utm_content=10.1186%2Fs13002-024-00730-8

2024 m. rugsėjo 16-19 d. Taline, Estijoje, vyksta 10-asis apidologijos kongresas “EurBee 10”, skirtas keistis žiniomis apie naujus mokslo atradimus, susijusius su bitėmis ir kitais apdulkintojais.

Konferencijos metu pristatyti pranešimai, susiję su bičių imunine sistema ir ligomis, klimato kaitos poveikiu bitėms bei kitiems apdulkintojams, naujausių technologijų ir metodologijų panaudojimu bičių tyrimams, sistematiniais bičių tyrimais bei kitais tyrimais, susijusiais su bičių ligomis, pesticidų poveikiu, auginimo subtilybėmis.

Konferencijos metu Genetikos laboratorijos doktorantai Vilija Lapinskaitė ir Algirdas Valys pristatė stendinį pranešimą “Microorganisms on Honey Bee Drone Larvae and Varroa Mites – Implications for Hive Health and Food Safety”.

Kongrese Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovė dr. Laima Blažytė-Čereškienė pristatė stendinį pranešimą: „Honeybee colony loss monitoring in Lithuania: three-year results“. Pasidalinta trijų metų tyrimo rezultatais, kurie padės geriau suprasti bičių šeimų nykimo situaciją Lietuvoje.

Kartu su užsienio partneriais pristatyti dar du svarbūs tyrimai:
M. Costa et al. 2024. „Wing geometric morphometrics of European honey bee populations“.
A.R. Lopes et al. 2024. „Maternal origin of honeybee (Apis mellifera) colonies from across Europe“.

Kartu geriau: 33 Europos šalių mokslininkai vienija jėgas, siekdami sukurti etaloninius genomus, atspindinčius turtingą žemyno biologinę įvairovę

 

Išplatinta: 2024 m. rugsėjo 18 d.

Europos etaloninių genomų atlaso (angl. European Reference Genome Atlas, ERGA) bandomasis projektas skelbia, kad pavyko sutelkti visos Europos mokslininkus ir sukurti 98 rūšių aukštos kokybės etaloninius genomus. Viso žemyno mokslininkų pastangų dėka kuriama platforma naujam, įtraukiam ir lygiateisiškam biologinės įvairovės genomikos modeliui.    

(Bio)įvairovės stiprybė: Kelios Europos rūšys, parinktos ERGA bandomajam projektui. 

Nuotraukos: ©Mantonature, ©Cucu Remus, ©dadalia, ©scubaluna, ©Kristian_Nilsson,  ©AlbyDeTweede, ©Carine Carnier,  ©Daniel Jara from Getty Images via Canva.com

Įžanga

Naujoje publikacijoje Europos etaloninių genomų atlasas (ERGA) skelbia apie bandomojo projekto sėkmę. Ši novatoriška iniciatyva sutelkė platų 33 šalių tyrėjų ir institucijų bendradarbiavimo tinklą ir susekvenavo 98 Europos rūšių aukštos kokybės etaloninius genomus. Tai svarbus etapas siekiant sukurti kokybišką visų Europos gyvūnų, augalų ir grybų genomų duomenų bazę. ERGA bandomasis projektas suteikė vertingų pamokų ir išryškino pagrindinius iššūkius, todėl ERGA gali tapti decentralizuotų, įtraukių ir lygiateisių biologinės įvairovės genomikos iniciatyvų visame pasaulyje pavyzdžiu. Taip rašoma šiandien žurnale “npj Biodiversity” paskelbtame naujame moksliniame straipsnyje.

Pagrindiniai akcentai

Tarp daugybės svarbių projekto pasiekimų – pirmieji Graikijos, vienos iš biologiškai įvairiausių Europos šalių, rūšių chromosomų lygio genomų rinkiniai. Graikijos tyrėjai surinko tokių rūšių kaip  Podarcis cretensis ir Silurus aristotelis mėginius ir susekvenavo genomus, prieinamus visiems pasaulio mokslininkams. Tai puikus pavyzdys, ko galima pasiekti suvienijus tarptautinę biologinės įvairovės tyrėjų bendruomenę, stiprinant bendradarbiavimą tarp šalių ir pačiose šalyse. ERGA bandomasis projektas pirmiausia akcentuoja lygiateisiškumo ir įtraukties principus, siekdamas, kad genominiai tyrimai ir ištekliai būtų prieinami visiems tyrėjams, nepriklausomai nuo geografinių regionų. Daugeliui projekte dalyvaujančių šalių ir tyrėjų šis projektas suteikė pirmą galimybę aktyviai dalyvauti kuriant vietinės biologinės įvairovės naujausius etaloninius genominius išteklius.

ERGA bandomajam projektui taip pat pavyko suteikti postūmį biologinės įvairovės genomikos tyrimams ir padidinti genomikos svarbos matomumą Europoje ir už jos ribų. Genominiai duomenys turi didžiulį potencialą, suteikdami informacijos apie nykstančių rūšių išsaugojimo veiksmus bei įgalinantys daryti atradimus žmonių sveikatos, bioekonomikos, biologinio saugumo ir daugelyje kitų sričių. Tarp projekto metu sekvenuotų rūšių yra, pavyzdžiui, Atlantinė argentina Argentina silus – komerciškai svarbi šiaurinės Atlanto vandenyno dalies žuvų rūšis. Šis naujas etaloninis genomas leis mokslininkams tiksliau įvertinti rūšies populiacijų genetinę būklę bei priimti valdymo sprendimus, užtikrinančius tvarią ir atsakingą žvejybos praktiką.

Pasaulio mokslo bendruomenei stengiantis išnaudoti visą genominių duomenų potencialą, Europos bendradarbiavimo tinklo sukūrimas po ERGA skėčiu pagreitina mokslo pažangą ir palengvina jos perkėlimą į apčiuopiamą naudą biologinei įvairovei. Be to, tinklas padeda visų karjeros etapų mokslininkams ieškoti mokymosi, partnerystės ir finansavimo galimybių ir jomis dalintis.

ERGA Lietuvos atstovai, Gamtos tyrimų centro mokslininkai

ERGA komiteto nariai atstovaujantys Lietuvą yra Gamtos tyrimų centro mokslininkai dr. Laima Baltrūnaitė ir dr. Vaidas Palinauskas. Mokslininkai prisidėjo prie bandomojo projekto genominių tyrimų, kartu su kolegomis iš Lenkijos, pasiūlę sekvenuoti vienos iš labiausiai Europoje saugomų ir Lietuvoje perinčių paukščių rūšių – meldinės nendrinukės Acrocephalus paludicola, genomą. Ši rūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir įtraukta į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Meldinės nendrinukės genomo nuskaitymas yra ypač reikšmingas siekiant atlikti išsamius paukščių populiacijų tyrimus, kurių rezultatai pasitarnaus rūšies išsaugojimui ir nykstančių populiacijų atkūrimui. Šiuo metu genominė medžiaga yra analizuojama ir ruošiama deponavimui.

Iššūkių sprendimas

ERGA yra platesnio Žemės biogenomo projekto (angl. Earth BioGenome Project, EBP) Europinė platforma. Tam, kad būtų pasiektas ambicingas tikslas – susekvenuoti visų eukariotinės gyvybės formų arba visų eukariotinių organizmų Žemėje genomus – EBP labai svarbus visų pasaulio šalių dalyvavimas ir nauji, decentralizuoti genomo kūrimo modeliai. ERGA bandomasis projektas sugebėjo įrodyti, kad platus, bendradarbiavimu pagrįstas ir koordinuojamas genomų tyrimų modelis yra ne tik įmanomas, bet ir veiksmingas – net ir žemyno mastu ir be centrinio finansavimo šaltinio. Didžiąją projekto biudžeto dalį faktiškai sudarė atskirų visuomenės narių bei institucijų partnerių įnašai, o papildomą paramą suteikė sekoskaitos tyrimus atliekantys partneriai bei komercines sekoskaitos paslaugas teikiančios bendrovės, teikdamos dotacijas, nuolaidas ir įnašus natūra.

ERGA bandomasis projektas padėjo nustatyti ir išspręsti daugybę darbo tarptautiniu mastu iššūkių. Šie iššūkiai apima teisines ir logistines problemas, susijusias su biologinių mėginių gabenimu per sienas, išteklių skirtumus tarp šalių ir pusiausvyros tarp decentralizacijos ir standartizavimo poreikio paieškas, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant projektą būtų sukurti tik aukščiausios kokybės etaloniniai genomai, atitinkantys EBP rodiklius.

Ateities gairės

Decentralizuotas ERGA požiūris teikia daug vilčių biologinės įvairovės genomikos tyrimams ateičiai. ERGA bandomojo projekto sėkmė suteikiant postūmį ir suvienijant mokslininkus rodo šio modelio galią. Skatindama tarptautinį bendradarbiavimą ir akcentuodama įtrauktį ir lygiateisiškumą, ERGA kuria naujus biologinės įvairovės genomikos standartus. Bandomojo projekto metu išmoktos pamokos ir įveikti iššūkiai bus naudojami kuriant ateities gaires, skatinančias patikimą ir standartizuotą veiksmų eigą bei išsamios rūšių genominės duomenų bazės kūrimą Europoje ir už jos ribų.

Citatos

“Vykdant ERGA bandomąjį projektą buvo siekiama sukurti aukštos kokybės etaloninius genomus visame žemyne. Tokio masto pastangos buvo įmanomos tik dėl įsipareigojimo laikytis įtraukties, lygiateisiškumo ir bendradarbiavimo principų, taip pat dėl plataus – tarpdisciplininio ir tarpsektorinio – dalyvių rato atsidavimo. Jaučiuosi neįtikėtinai laiminga, kad dirbau kartu su tokia nuostabia kolegų grupe ir padėjau startuoti Europos rūšių genomikos enciklopedijos kūrimui”, – teigė Ann McCartney, ERGA bandomojo projekto komiteto narė, Kalifornijos universiteto Santa Kruze mokslo darbuotoja ir Dublino universiteto kolegijos asocijuota profesorė.

“Kai ėmėmės vadovauti šiam projektui, nenumatėme, kokio masto darbas mūsų laukia. Tai buvo nelengvas uždavinys, tačiau atkakliai dirbant komandoje mums pavyko. Taip pat sulaukėme neįkainojamos paramos iš sekoskaitos tyrimus atliekančių universitetų ir komercinių įmonių, kurios prisidėjo prie ERGA bandomojo projekto, siūlydamos žmogiškuosius išteklius bibliotekai kurti, nemokamas sekoskaitos paslaugas bei kitokią paramą. Ši patirtis buvo tikrai unikali”, – teigė Alice Mouton, ERGA bandomojo projekto komiteto narė, buvusi FNRS podoktorantūros stažuotoja ir Lježo universiteto mokslo darbuotoja.

“ERGA buvo tik svajonė, kol netapo realybe. Įgyvendinant šį bandomąjį projektą, Europos suvienijimo po biologinės įvairovės genomikos vėliava perspektyva tapo realybe. Galime didžiuotis, kad pirmieji sukūrėme procesą, kurio metu daugelio rūšių genomai taps prieinami mokslinei bendruomenei išsaugojimo ir kitais tikslais”, – teigė Giulio Formenti, ERGA bandomojo projekto komiteto narys, Rokfelerio universiteto docentas.

“ ERGA bandomasis projektas parodė, kaip svarbu glaudūs bendruomenės ryšiai ir noras bendradarbiauti. Tai svarbus ERGA pasiekimas, kuris sukūrė pavyzdį ir planą, kaip sutelkti pastangas ir kurti Biogenomus, kurie būtų ir labai įtraukūs, ir išlaikytų aukštus EBP standartus, taikomus kuriant etaloninius genomus”, – teigė Camila Mazzoni, buvusi ERGA pirmininkė ir publikuoto straipsnio pagrindinė autorė.

“ERGA bandomasis projektas yra svarbus Žemės biologinio genomo projekto (EBP) etapas ir didžiulis žingsnis į ateitį biologinės įvairovės genomikos srityje Europoje. ERGA, pirmasis žemyno mastu koordinuojamas biologinės įvairovės genomikos projektas, pademonstravo du pagrindinius principus, kuriais remiantis buvo sukurtas EBP: pirma, sekos nustatymo pajėgos bus paskirstytos geografiškai, antra, bet kokia nauda, gauta iš sekvenuotų genomų, bus dalijamasi lygiateisiškai. ERGA yra pasirengusi išplėsti savo tikslus ir nustatyti  tūkstančių genomų sekas, kad būtų išsaugota Europos biologinė įvairovė ir plėtojama tvari bioekonomika,” – teigė Harris Lewin, EBP vykdomosios tarybos pirmininkas ir Arizonos valstijos universiteto docentas.

–

Daugiau informacijos apie Europos etaloninių genomų atlasą (ERGA) ir jo bandomąjį projektą rasite interneto svetainėje erga-biodiversity.eu ir sekdami iniciatyvą socialinėje žiniasklaidoje (X ir  LinkedIn). Kviečiame prisijungti prie mūsų ir prisidėti prie biologinės įvairovės genomikos galimybių plėtojimo bei platesnės įtraukties.

Kontaktinė informacija:
Luísa Marins

media@erga-biodiversity.eu , marins@izw-berlin.de
erga-biodiversity.eu

Šis straipsnis “The European Reference Genome Atlas: piloting a decentralised approach to equitable biodiversity genomics” (liet. Europos etaloninių genomų atlasas: decentralizuoto požiūrio į teisingą biologinės įvairovės genomiką bandomasis projektas“ publikuotas žurnale “npj Biodiversity” ir yra laisvai prieinamas: https://www.nature.com/articles/s44185-024-00054-6

Daugiau informacijos apie bandomąjį projektą: https://www.erga-biodiversity.eu/pilot-project

ERGA tinklapis: https://www.erga-biodiversity.eu/