Rugpjūčio 25–28 dienomis Vilniuje Lietuvos mokslų akademijoje šurmuliuoja mokslininkai iš 25 skirtingų pasaulio šalių – vyksta „Maliarijos laukinėje gamtoje tyrėjų tinklo antrasis seminaras“ („Wildlife Malaria Network second workshop“). Jo metu apibendrinami naujausi pasiekimai tiriant paukščių bei kitų laukinių gyvūnų maliarijos sukėlėjus, numatyti įššūkiai bei uždaviniai artimiausiems metams, kuriamos galimybės skirtingų šalių mokslininkams suvienyti jėgas tiriant kraujo parazitų plitimo dėsningumus sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, apžvelgiami naujausi maliarijos ir jai artimų parazitų tyrimų metodai.

Renginį iš dalies finansuoja WIMANET – tai Europos Sąjungos finansuojamas, 50-ies šalių pasaulio mokslininkus vienijantis, laukinių gyvūnų maliarijos tyrėjų tinklas, kuriam priklauso Lietuvos Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai.

Renginį organizuoja Valstybinio mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos mokslų akademija.

Rugpjūčio 20 dieną Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro delegacija lankėsi Palangos gintaro muziejuje, kur susitiko su muziejaus direktore dr. Sigita Bagužaite-Talačkiene.

Šis susitikimas – dar vienas žingsnis tvirtinant jau kelis dešimtmečius trunkantį bendradarbiavimą tarp dviejų institucijų, vienijančių mokslą ir kultūrą.

Vizito metu GTC atstovai apžiūrėjo nuolatines muziejaus ekspozicijas, susipažino su turtinga gintaro kolekcija ir unikalių inkliuzų pavyzdžiais – prieš milijonus metų sakų laše įstrigusiais augalais ir gyvūnais, kurie šiandien padeda atkurti senovinių ekosistemų vaizdą.

Susitikimo metu buvo aptartos esamos ir būsimos bendradarbiavimo kryptys – nuo edukacinių iniciatyvų bei mokslo populiarinimo iki bendrų tyrimų projektų, susijusių su gintaro biologiniu, geologiniu ir istoriniu paveldu.

Gintaras – tai ne tik estetinė ir kultūrinė vertybė, bet ir gamtos archyvas, saugantis neįkainojamą informaciją apie praeities pasaulį. Tęsiant ilgametę partnerystę, šis susitikimas žymi naujas idėjas ir bendrus ateities darbus.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijos mokslininkai dr. Adomas Ragauskas, Evelina Maziliauskaitė, dr. Petras Prakas ir dr. (HP) Dalius Butkauskas rugpjūčio mėnesį tarptautiniame mokslo žurnale Diversity (MDPI) publikavo perspektyvos-apžvalginį straipsnį „Population Genetic Structure: Where, What, and Why?“.

Straipsnyje sisteminamos žinios apie populiacinę genetinę struktūrą (PGS), apžvelgiamos dabartinės tyrimų kryptys ir siūlomos naujos perspektyvos ateities darbams. Autoriai pabrėžia, kad siekiant geriau suprasti biologinės įvairovės procesus būtina ne tik gilintis į PGS, bet ir detaliau tirti kitas populiacines struktūras bei jų tarpusavio ryšius – nuo molekulinio iki ekologinio lygmens.

Publikacija aktuali plačiai mokslininkų bendruomenei bei studentams, tyrinėjantiems įvairių organizmų rūšių genetinę įvairovę bei populiacijų dinamiką. Šiame straipsnyje pateikiami siūlymai gali tapti pagrindu naujoms tyrimų kryptims, kurios ilgainiui leistų Lietuvos mokslininkams užimti lyderystės pozicijas tarptautiniu mastu populiacinių struktūrų sisteminimo srityje.

Straipsnį galima rasti atviros prieigos žurnale Diversity (17 tomas, 8 numeris, publikacijos kodas 584).

⚓️Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro atstovai lankėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Susitikimo metu aptarti būsimi bendri darbai, aktualūs aplinkosaugos klausimai, susiję su uosto plėtra ir uosto akvatorijos ekosistemos tyrimų poreikis bei perspektyvos.

🚤 Vizito metu delegacija turėjo progą iš arčiau susipažinti su uosto akvatorija, jau įgyvendinamais ir perspektyviniais plėtros planais. Su uosto akvatorija ir krantinėmis delegacija susipažino plaukdama laivu „Smiltė“.🌊

🔬 Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Kęstutis Jokšas pristatė vykdomus tyrimus uosto akvatorijoje, kurių rezultatai padeda geriau suprasti šios unikalios ekosistemos būklę ir tvaraus vystymo galimybes.

🤝 Šis bendradarbiavimas – dar vienas žingsnis siekiant užtikrinti, kad uosto plėtra derėtų su gamtos apsauga ir mokslo pažanga.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai skaitė pranešimus Šiaurės ir Baltijos šalių parazitologų draugijos vienuoliktoje konferencijoje, kuri vyko Islandijoje, Reikjavike rugpjūčio 13-15 dienomis. Tai kas du metus organizuojama mokslinė konferencija, kurioje apžvelgiami naujausi mokslinių tyrimų rezultatai, įvardijamos su parazitų gausumo protrūkiais arba jų nykimu susijusios aktualijos Šiaurės Europoje ir Baltijos kraštuose. Konferencijos metu vyksta geriausios parazito nuotraukos konkursas, kurio nugalėtojas apdovanojamas „auksinės blusos“ prizu. Konferencijose dalyvavo Entomologijos, Molekulinės ekologijos, P.B. Šivickio parazitologijos bei Žinduolių ekologijos laboratorijų mokslininkai.

Tektoninių lūžių dėka besivystančius žemės plyšius ir įtrūkimus geriausiai galima matyti Afrikoje, didžiajame rifto slėnyje, kuris tęsiasi nuo Džibučio šiaurės rytuose, per visą Etiopiją, Keniją, Ugandą bei Ruandą iki Malavio ežero. Matant rifto slėnio tektoninius plyšius, tampa akivaizdu, kad Afrika skyla į du žemynus.

2019 metų vasario mėnesį su mokslininkais iš Etiopijos, Italijos ir Pietų Afrikos tyrėme rifto tektoninius lūžius Oromėjos regione, Etiopijoje. Naudojant elektrotomografiją, seismiką, palydovines nuotraukas, matavome žemės plyšių parametrus bei erdvinę padėtį ir kt. Šie žemės plyšiai tęsiasi kilometrus, o jų plotis bei gylis siekia dešimtis metrų. Plyšiai dažnai atsiveria po didelių liūčių, dėl jų griūva statiniai, keliai, taigi, daroma reikšminga žala aplinkai ir gyvenamajai infrastruktūrai.

Tyrimo metu nustatėme, kad plyšių kryptis atitinka pagrindinio rifto lūžio kryptį, o tai rodo šių plyšių neotektoninę prigimtį.

Tyrimų rezultatai 2025-07-03 paskelbti moksliniame straipsnyje:

Vittori E., Puzzilli L., Delmonaco G., Traversa F., Ruscito V., Bekele Reba Y., Satkūnas J., Diop S. 2025. Ground fissures in the central Ethiopian Rift: insights on distribution, genesis and hazard. Journal of African Earth Sciences 231 (2025) 105746.

Jonas Satkūnas, Klimato ir vandens tyrimų laboratorija

2025 m. rugpjūčio 25–28 d. Lietuvos mokslų Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks Laukinių gyvūnų maliarijos tyrėjų tinklo antrasis seminaras.

Renginys vyks anglų kalba ir skirtas WIMANET programos nariams.

VALSTYBINIS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS GAMTOS TYRIMŲ CENTRAS ir LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA

Asmuo kontaktams – LMAJA alumnas dr. Vaidas Palinauskas
+37069887279
vaidas.palinauskas@gamtc.lt

Baltieji gandrai įvykdė savo didžiąją misiją – išaugino gausų būrį gandriukų ir jau pakėlė sparnus tolimai kelionei į žiemojimo vietas. Linkėdami jiems sėkmingos kelionės, pristatome baltųjų gandrų apskaitos Lietuvoje rezultatus.

2024 metais Europoje buvo organizuojama 8-oji tarptautinė baltųjų gandrų apskaita, kurioje dalyvavo visos šalys, kuriose peri baltasis gandras. Apskaita buvo vykdoma pagal tą pačią metodiką visose šalyse, kad gautus apskaitos rezultatus būtų galima palyginti ir tarp šalių, ir tarp skirtingų apskaitų metų. Apskaitos tikslas – atnaujinti duomenis apie baltųjų gandrų pasaulinės populiacijos gausumą ir jos būklę. Lietuvoje baltųjų gandrų apskaitą organizavo ir koordinavo VMTI Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorija, bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija. Dalinį finansavimą šios apskaitos organizavimui Lietuvoje skyrė Vokietijos aplinkosaugos asociacija NABU.

Esame labai dėkingi visiems 35 dalyviams, kurie surinko duomenis teritorijoje, apimančioje beveik 30 % viso Lietuvos ploto. Apskaitos metu buvo aplankytos visos gandrams potencialiai tinkamos perėti buveinės ir surinkta informaciją apie baltųjų gandrų gausumą, lizdų erdvinį pasiskirstymą, perėjimo sėkmingumą. Išanalizavus surinktus duomenis buvo nustatyta:

· Baltųjų gandrų populiacijos dydis Lietuvoje – 16 600 perinčių porų.

· Perėjimo sėkmingumas – 2,42 jauniklio sėkmingai paukščių porai.

· Baltųjų gandrų tankis visoje Lietuvos teritorijoje – 25,4 perinčios poros / 100 km².

· Baltųjų gandrų tankis potencialiai tinkamoje perėti buveinėje – 39,5 perinčios poros / 100 km².

· Baltųjų gandrų populiacijos pokytis 2010–2024 m. laikotarpiu – nustatytas sumažėjimas 14,8 %.