Šių metų gegužės mėnesį buvo žengtas itin svarbus ir reikšmingas žingsnis Lietuvos mokslo bendruomenei – Gamtos tyrimų centras (toliau – GTC) tapo Europos taksonomijos centrų konsorciumo CETAF (angl. Consortium of European Taxonomic Facilities) nariu. Šis kertinis žingsnis buvo žengtas ne tik siekiant kelti GTC prestižą ir matomumą tarptautinėje arenoje, bet ir dėl atsiveriančių galimybių intensyviau bendradarbiauti su kitomis Europos ir pasaulio gamtos mokslų institucijomis, efektyviai keistis taksonominiams ir kitiems tyrimams reikalinga moksline medžiaga bei sukaupta informacija.

Realizuojant iškylančius uždavinius GTC imtasi iniciatyvų išsamiau įvertinti čia saugomų mokslinių kolekcijų būklę ir jų vystymo perspektyvas. Šių metų rugsėjo 6 d. Gamtos tyrimų centro Herbariume (BILAS) lankėsi grupė specialistų, kuruojančių įvairių GTC kolekcijų veiklą. Susitikimo metu buvo pasidalinta gerąja patirtimi, aptartos gamtinių kolekcijų priežiūros aktualijos, pristatyti inovatyvūs informacijos apdorojimo ir saugojimo sprendimai. GTC Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius įdomiai ir išsamiai pristatė Herbariumo veiklą – nuo botaninių lauko tyrimų metodų iki kolekcijų saugojimo tvarkos. Ypatingo dėmesio sulaukė inovatyvūs Herbariumo duomenų skaitmeninimo ir duomenų bazės kūrimo įrankiai.

Žingsnis po žingsnio tobulinant ir pildant Gamtos tyrimų centro gamtines kolekcijas neabejotinai stiprinama ne tik GTC, bet ir visos šalies mokslinių tyrimų infrastruktūra, prisidedama prie visos Lietuvos mokslinio potencialo augimo bei tarptautinio pripažinimo didinimo.

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį minima Baltijos jūros diena. Ta proga norime pasidalinti įdomia informacija – apie sūraus vandens prietakos iš Baltijos jūros į Kuršių marias fenomenu.

Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos tyrimų laboratorijos mokslininkai nagrinėjo sūraus vandens prietakos į Kuršių marias fenomeną.  Anksčiau buvęs gana retas reiškinys pasitaikantis tik per stiprias audras arba, kai iš Baltijos jūros ilgesnį laiko tarpą pučia šiaurės arba šiaurės-vakarų vėjai sūrus vanduo patenka į Kuršių marias per Klaipėdos sąsiaurį.

Sūraus vandens prietakos dažnumas ir mastas į Kuršių marias labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir hidrologinių veiksnių. Prietakos apimtis taip pat gali labai skirtis. Kartais tai gali apimti tik nedidelį marių plotą netoli Klaipėdos sąsiaurio, o kitais atvejais sūrus vanduo, kurio druskingumas gali siekti 5 ar 7 g/l, gali pasklisti giliau į marias ir priklausomai nuo vėjo stiprumo, krypties ir audros trukmės pasiekti net Nidą ar Nemuno deltos rajoną. Pastaruoju metu sūraus vandens prietakos dėl klimato kaitos ir žmogaus ūkinės veiklos padarinių stebimos vis dažniau, o tai galėtų sukelti ilgalaikius ekosistemų pokyčius. Dažnos druskingumo permainos marių vandens storymėje gali neleisti vietinėms rūšims adaptuotis ir sutrikdyti jų gyvavimo ciklus, sąlygoti vandens kokybę ir kt.

Kadangi sūraus vandens pritekėjimo dažnumas ir intensyvumas gali būti nereguliarus, būtina nuolat stebėti šiuos reiškinius ir jų poveikį Kuršių marių ekosistemai. Moksliniai tyrimai, nuolatinis monitoringas ir tinkamos valdymo strategijos parengimas gali padėti išvengti galimai neigiamų pasekmių ateityje.

GTC Geoaplinkos tyrimų laboratorijos informacija

 

2024 m. lapkričio 21 d. 10 val. LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius ir Gamtos tyrimų centras organizuoja 17-ąją Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferenciją „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“.

Konferencijos darbas bus organizuojamas trijose sekcijose: 1) Bendroji biologija ir geomokslai, 2) Biochemija ir molekulinė biotechnologija, 3) Medicina ir sveikatos mokslai.

Kviečiami dalyvauti jaunieji mokslininkai, doktorantai ir podoktorantūros stažuotojai – asmenys iki 35 metų.

Iki spalio 10 d. institucijas ir LMA narius kviečiame teikti kandidatus dalyvauti konferencijoje.

Dalyviai pranešimo tezes ir kitus dokumentus iki spalio 13 d. pateikia elektroninėje paraiškų registravimo sistemoje https://konkursai.lma.lt/

Konferencija vyks Gamtos tyrimų centre (Akademijos g. 2, Vilnius).

Kvietimas

Ekotoksikologijos laboratorijos biologės Agnė Bučaitė ir Vita Žvynakytė  rugpjūčio 26-30 dienomis Danijoje dalyvavo “Coalition Clean Baltic” (CCB) organizuojamuose mokymuose “Our Common Baltic”. Vaizdingame Kertemindės mieste kartu su jaunaisiais tyrėjais, aplinkosaugos entuziastais ir specialistais iš 7 šalių tyrėjos gilino žinias apie Baltijos jūros ekologinę būklę ir jos apsaugą. Buvo aplankytas Jūrų Biologijos Tyrimų centras (Pietų Danijos universitetas), išklausytos paskaitos, kurių temos apėmė ne tik aplinkosaugą, taršą bei biologinės įvairovės pokyčius, bet ir komunikacijos svarbą bei visuomenės įtraukimą į mokslinius tyrimus (Citizen science). Dirbtuvių metu susipažinta su inciatyva CoastWatch bei atliktas plastiko monitoringas jūros pakrantėje, siekiant nustatyti plastiko atliekų paskirtį (maisto pakuotės, žvejybinės atliekos ir pan.) ir gamintojus. Taip pat plačiai diskutuoti infrastruktūros projektai aplink Baltijos jūrą, analizuotas Baltic Sea Action Plan (HELCOM), susipažinta su jūrų teritorijų planavimu.

Daugiau informacijos apie “Coalition Clean Baltic” veiklą rasite tinklapyje:  www.ccb.se/

Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos darbuotojai 2024 m. rugpjūčio 26–30 dienomis dalyvavo Europos ekologinio atkūrimo draugijos (SERE) 14-ojoje Europos ekologinio atkūrimo konferencijoje (14th European Conference on Ecological Restoration), kuri vyko Tartu, Estijoje. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 670 mokslininkų ir praktikų, dirbančių ekologinio atkūrimo srityje iš daugiau kaip 40 valstybių. Konferencijoje Floros ir geobotanikos laboratorijos darbuotojai pristatė du žodinius pranešimus. Doktorantas Laurynas Taura perskaitė pranešimą „Ar tik buveinės lemia intensyvų Cardamine bulbifera vegetatyvinį ir menką generatyvinį dauginimąsi bei populiacijų demografinę struktūrą?“ (Do only habitats determine the intense vegetative, low generative reproduction and demographic structure of Cardamine bulbifera?). Doktorantė Liucija Kamaitytė-Bukelskienė pristatė pranešimą „Saugomų Najas flexilis ir Najas minor rūšių genetinė įvairovė Lietuvoje“ (Genetic diversity of the protected species Najas flexilis and Najas minor in Lithuania). Daugiau apie konferenciją galima sužinoti adresu: https://sere2024.org/

Gamtos tyrimų centro tyrėjai jau trečius metus dalyvavo Lietuvos jūrų muziejaus organizuotame aplinkosaugos festivalyje „Darom prie jūros 2024“ ir tradicine tapusia „Tvarios ateities kūrėjų laboratorijoje“, kurios tikslas skatinti visuomenės ekologinį sąmoningumą.

Rugpjūčio 24-25 d. Melnragėje vyko Lietuvos jūrų muziejaus organizuotas edukacinis renginys „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“, kur Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos tyrėjai kartu su privačios mokyklos STEMBRIDGE chemijos mokytoja Natalja Grom lankytojus kvietė susipažinti ir mikroskopu patyrinėti su Lietuvos vandens telkiniuose aptinkamais dumbliais ir melsvabakterėmis, iš nendrių pasigaminti popierių, pamatyti iš dumblių ir melsvabakterių pagamintus bioproduktus.

Stendas buvo pripažintas kaip TVARIAUSIAS  tarp renginio dalyvių.

 

Su didžiausiu džiaugsmu sveikiname Jus su Rugsėjo 1-ąja – mokslo metų pradžia!

Nors vasara jau baigiasi, tačiau mūsų smalsumas ir noras atrasti naujas gamtos paslaptis tik prasideda. Šis laikas – tai ne tik naujų žinių ir atradimų pradžia, bet ir puiki proga susitikti su kolegomis, dalintis idėjomis ir kartu siekti mokslinių aukštumų.

Nepamirškime, kad mokslas – tai ne tik rimti tyrimai ir duomenų analizė, bet ir smalsumas, nuotykiai bei džiaugsmas atrasti kažką naujo. Tad su šypsena veide ir entuziazmu širdyje pasitinkame naujus mokslo metus!

Su pagarba ir šypsena,
Gamtos tyrimų centras

 

Šių metų rugpjūčio 26-30 dienomis Vroclave, Lenkijoje, vyko Europos parazitologų federacijos organizuojamas 14-asis Europos parazitologijos multikolokviumas „EMOP XIV“.

Konferencijos metu didelis dėmesys skiriamas per maistą ir vandenį pernešamiems parazitams, daugiadisciplininių tyrimų poreikiui ir svarbai, naujausiems tyrimams ir metodams, skirtiems pandemijas sukeliančių parazitų identifikavimui ir prevencijai.

Konferencijos metu vyko trumpųjų žodinių pranešimų (angl. flash presentations) sesijos, kurių metu stendiniai pranešimai pristatomi auditorijai 2 min trunkančiu pranešimu.

Sesijos „Laukinės gamtos parazitai“ metu stendinį pranešimą pristatė Molekulinės ekologijos laboratorijos darbuotoja dr. Evelina Juozaitytė-Ngugu (First observations of buzzards (Buteo) as definitive hosts of Sarcocystis parasites forming cysts in the brain tissues of rodents in Lithuania) ir mokslinė stažuotoja P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje dr. Melanie Adele Tchoumbou (Exo-erythrocytic development of Haemoproteus parasites in the Thrush nightingale Luscinia luscinia with first report of abortive development).

Sesijos „Gyvulių parazitinės infekcijos ir jų kontrolė“ metu stendinį pranešimą pristatė Genetikos laboratorijos doktorantė Agnė Baranauskaitė (Detection of Sarcocystis species infecting domestic animals in Lithuanian livestock farms) bei Molekulinės ekologijos laboratorijos doktorantė Dovilė Laisvūnė Bagdonaitė (Sarcocystis species identification in the blood samples of wildlife and livestock).

Daugiau informacijos: https://emop2024wroclaw.eu/

Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Zofija Sinkevičienė paskelbė straipsnį žurnale Aquatic Botany, kuriame įrodyta plūdės Potamogeton ×vilnensis rūšies prigimtis.

 

Šią rūšį 1961 metais aptiko profesorius Vytautas Galinis Mažojo Gulbinio ežere (Vilniaus m.) ir apie ją 1963 metais  paskelbė publikaciją (V. Galinis. Keletas naujų Potamogeton formų ir hibridų Lietuvos TSR floroje. Lietuvos TSR Aukštųjų mokyklų mokslo darbai Biol, 3 (1963), pp. 97-108). Nepaisant to, Potamogeton ×vilnensis nebuvo laikoma atskira rūšimi, nes  iki dabar nebuvo tinkamai aprašyta ir publikuota. Z. Sinkevičienės ir kolegų iš Vilniaus universiteto straipsnyje  lyginamajai morfologinei, anatominei ir molekulinei analizei atlikti naudojama medžiaga buvo surinkta tame pačiame ežere.  Straipsnyje molekuliniais ir morfologiniais metodais įrodyta šios rūšies taksonominė tapatybė, skirtumai nuo panašių plūdės genties atstovų. Rūšies epitetas vilnensis pasirinktas įamžinti Vilniaus miestą ir yra vienas iš nedaugelio organizmų, turinčių tokį pavadinimą.

Straipsnį skaitykite čia:

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0304377024000603?ref=pdf_download&fr=RR-2&rr=8baac1ef9ac3711f

 

IN MEMORIAM

Dr. Brigita Čapukoitienė

 

 

 

Netekome mūsų kolegės, Ekotoksikologijos laboratorijos darbuotojos, biomedicinos mokslų daktarės Brigitos Čapukoitienės.

2002 m. apgynė biologijos bakalaurą, 2004 m. – genetikos magistrą Vilniaus universitete.

2005–2009 m. studijavo doktorantūroje Gamtos tyrimų centre ir 2011 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Saccharomyces cerevisiae K2 preprotoksino geno raiška Nicotiana tabacum L. augaluose bei naujų, toksinus produkuojančių mikroorganizmų paieška ir jų panaudojimo analizė“.

2004–2012 m. dirbo Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Genetikos laboratorijoje.

2017–2021 m. dirbo Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Genotoksikologijos laboratorijoje.

2021–2024 m. dirbo Gamtos tyrimų centro Ekotoksikologijos laboratorijoje.

Čapukoitienės mokslinių interesų kryptis – genetinė toksikologija, ekotoksikologija, genų inžinerija, kilerinių mielių tyrimai.

Kartu su kolegomis buvo recenzuojamų mokslinių straipsnių bendraautorė, vadovavo universiteto studentų baigiamiesiems darbams bei dalyvavo įvairiuose moksliniuose projektuose.

Buvę kolegos Brigitą prisimins kaip entuziastingą, pozityvią, kupiną meilės gyvenimui ir pagarbos kiekvienam žmogui asmenybę.

Atsisveikinimas su Brigita Čapukoitiene – pirmadienį (rugpjūčio 26 d. nuo 16 val. iki 21 val.) ir antradienį (rugpjūčio 27 d. nuo 9 val. iki 12 val.) Vilniaus laidojimo namuose, adresas: Sietyno g. 14, Vilnius. Laidotuvės vyks antrą šarvojimo dieną Liepynės kapinėse.