Čekijos Šumavos nacionalinio parko žurnale atspausdintas Kvartero tyrimų laboratorijos podoktorantūros stažuotojo Nick Schafstall straipsnis apie europinio kėnio (Abies alba) tyrimus šiame parke. Straipsnyje aptariama, kaip 4000 metų trukęs didelių trikdžių nebuvimo laikotarpis įtakojo (palengvino) europinio kėnio (Abies alba) plitimą 1250 m aukštyje virš jūros lygio. Šiuo metu europinis kėnis Šumavoje yra itin retas, o šio tyrimo rezultatai parodo, kokiomis sąlygomis ateityje jis vėl galėtų plisti šiame regione. Tikimės, kad šis populiarus straipsnis čekų kalba pasieks dar daugiau žmonių, kuriuos galėtų sudominti šis reiškinys.

Straipsnį galite rasti čia

Šią savaitę Gamtos tyrimų centro mokslininkai dr. Milda Stankevičiūtė ir dr. Justas Dainys kartu su kolegomis iš Vokietijos ir Lenkijos tiria Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo metu nuskendusius tanklaivius, povandeninius karo ir kitus laivus. Ekspedicija vyksta Gdansko universiteto mokslinių tyrimų laivu „Oceanograf“.

💡 Tyrimų metu nuotolinio valdymo robotais filmuojamas ir skanuojamas jūros dugnas, kuriami itin detalūs 3D modeliai, vertinama nuskendusių laivų būklė, renkami vandens bei nuosėdų mėginiai, vykdomi eksperimentai su moliuskais ir gaudomos žuvys. Mokslininkų tikslas – įvertinti, kaip iš nuskendusių laivų galinčios išsiskirti cheminės medžiagos (cheminis ginklas, amunicija, mazutas ir kt.) veikia Baltijos ekosistemą ir žmonių sveikatą.

⚠️ Darbas nėra lengvas – kai kurie laivai guli daugiau nei 70 m gylyje, oro sąlygos ne visada palankios, o kartais tyrimus trikdo ir priešiški kitų valstybių veiksmai. Šį penktadienį visame tyrimų regione buvo sutrikdytas GPS veikimas, todėl nepavyko tiksliai nustatyti objektų vietos, išlaikyti tikslios ir stabilios mokslinio laivo pozicijos bei rinkti mėginių. Tai kainuoja ne tik laiką, bet ir pinigus.

⏳ Belieka laukti, kol trikdžiai pasibaigs ir tyrimai galės tęstis!

🔬 Projektą „BaltWreck“ finansuoja „South Baltic Interreg“ programa (nr. STHB.02.02-IP.01-0009/23).

Geologinės ekspedicijos po Ventos kraštą metu aplankėme Akmenės krašto muziejų. Mūsų ten jau laukė būrelis vietos bendruomenės narių, kurie, atsinešę savo radinius, tikėjosi sužinoti ar pasitikslinti jų pavadinimus. Atsinešti radiniai buvo įspūdingi – tai daugiausia įvairios fosilijos: amonitai, belemnitai, koralai ir įdomių formų uolienos.

Vienas iš paleontologinių radinių sukėlė abejonę – ar tai galėtų būti dinozauro (ichtiozauro kaulo dalis). Bet, deja, dr. Darja Dankina nustatė, kad radinys, nors vizualiai ir labai panašus į kaulą, vis dėl to yra koralas. Koralas rastas 2020 metais Dulbių kaime Akmenės rajone netoli Kruopių.

Akmenės gyventoja Salomėja Žąsinienė dovanojo rastą fosiliją Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimo centro paleontologams, kad būtų nustatytas kolonijos amžius ir rūšis.

Koralas (Tabulata) – tai išmirusių kolonijinių gyvūnų, gyvenusių nuo kambro, fosilijos. Kolonija sudaryta iš kalcio karbonato. Eksponate koralai išsidėstę glaudžiai ir suaugę šonais. Koralitų skersmuo eksponate yra nuo 2 cm. Šie koralai gyveno sekliose, normalaus druskingumo, šiltose jūrose.

Fosilinis koralas iš juros periodo yra stipriai aptrintas (prastos prezervacijos). Matyti, kad jis buvo paveiktas transportavimo jėgų (šiuo atveju, vandens). Nepaisant stipriai nutrintų šoninių koralo pusių, fosilija išlaikė skersinį pjūvį ir struktūrą, kas leidžia teigti, jog tai vis dėlto koralas. Taip pat galima manyti, kad tai buvo rifinio koralo dalis.

Taksonominis šios fosilijos identifikavimas:

• Klasė: Hexacorallia
• Būrys: Scleractinia (tipinis juros periodui)

Atsižvelgiant į fosilijos būklę, detalesnė identifikacija iki genties lygmens šiuo metu neįmanoma – tam reikalingi papildomi metodologiniai žingsniai (pavyzdžiui, histologiniai tyrimai, kurie atskleistų vidinę fosilijos sandarą ir jos ypatumus).

Ši žinia, manome, bus įdomi ir Akmenės krašto žmonėms, paskatins ieškoti naujų radinių.

Indrė Satkūnienė, Kolekcijų skyrius

dr. Darja Dankina, Giluminės geologijos laboratorija

Rugpjūčio 1–24 d. Vilniaus universiteto Botanikos sodo muziejuje (Kairėnų g. 43, Vilnius) veiks išskirtinė fotografijos paroda „Mikroorganizmų magija“. Parodos lankytojai turės galimybę pamatyti neįtikėtiną mikropasaulio grožį – spalvingus, plika akimi nematomus mikroorganizmus, paverstus meno kūriniais.

Šios unikalios ekspozicijos autoriai – fotomenininkai Paulius Makauskas ir Petras Saulėnas, kuriems talkino Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslininkai – dr. Algimantas Paškevičius, dr. Jurgita Švedienė ir doktorantas Jonas Žvirgždas. Jie išaugino mikroorganizmus Petri lėkštelėse, suteikdami menininkams galimybę per fotografiją atskleisti neįprastą jų grožį.

Parodos idėjos autorius – Spartakas Petrovas, o projektą įgyvendino bendrovė UAB „Toksika“, kurios veikla – pavojingų atliekų tvarkymas, naftos produktais užteršto grunto ir vandens valymas, pasitelkiant ekologiškus biologinius metodus. Šiems procesams naudojamas GTC mokslininkų sukurtas ir Lietuvos patentų biure užpatentuotas biopreparatas (patentas Nr. LT7087B, 2024-09-10), kurio sudėtyje – naftą oksiduojančios mielės, grybai ir bakterijos.

Parodos informacija

📍 Kur? VU Botanikos sodo muziejuje (Kairėnų g. 43, Vilnius)
📅 Kada? Rugpjūčio 1–24 d., penktadienį ir savaitgalį 10.00–19.00 val.
🎟 Bilietai: įėjimas su sodo lankytojo bilietu, parodos lankymas – nemokamas

🔗 Kviečiame apsilankyti ir pamatyti, kaip mokslas virsta menu!

Liepos 21–25 dienomis Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Kvartero tyrimų laboratorijos mokslininkė dr. Dalia Kisielienė dalyvavo tarptautinėje IWGP (International Workgroup for Palaeoethnobotany) konferencijoje, kuri vyko Nyderlandų Karalystėje, Groningeno universitete, ir pristatė pranešimą tema: „Suburban Life in Vilnius (16th-17th Centuries): Diet, Activities, and Environment“.

IWGP konferencijos turi seną tradiciją – jos vyksta reguliariai kas trejus metus, pradedant nuo 1968 m. Pagrindinis tikslas yra suburti tarptautinę mokslininkų bendruomenę, dirbančią paleoetnobotanikos ir (ar) archeobotanikos srityje, keistis patirtimi, propaguoti naujausius pasiekimus, tyrimo metodus. IWGP konferencija išsiskiria tuo, kad greta žodinių ir stendinių pranešimų yra organizuojamos laboratorinės sesijos, skirtos pasidalyti praktinėmis žiniomis, aptarti su kolegomis savo tyrimo objektus, pasitikslinti jų apibūdinimo tikslumą ir pan. Konferencijos metu taip pat buvo galimybė susipažinti su Archeobotanikos laboratorijoje saugoma Groningeno archeologijos instituto darbuotojų (Willemʼas van Zeistʼas, Rene T. J. Cappersʼas ir kt.) surinkta neįtikėtinai gausi augalų vaisių ir sėklų kolekcija iš Europos, Afrikos ir Azijos šalių.

IWGP konferencijoje Groningene dalyvavo per 300 dalyvių. Buvo pristatyti pranešimai tokiomis pagrindinėmis temomis: urbanizuotų kraštovaizdžių archeobotanika; augalų auginimas, valdymas ir atsparumas praeityje; laukinių augalų naudojimas; globali augalų domestikacija; kultūrinių augalų migracija; tradicinės ekologinės žinios ir archeobotanika; viduramžių žemės ūkio inovacijos ir palikimas; metodų kūrimas archeobotanikoje; archeobotaninių duomenų bazės (ArboDat).

2025 m. liepos 30 d. prie Kamčiatkos krantų įvyko labai stiprus žemės drebėjimas, jo galia – 8,8 magnitudės, o hipocentras – labai negilus, tik 19 km.

Tokio galingumo žemės drebėjimų pasaulyje per metus paprastai būna apie 20. Kaip įprasta, žiniasklaida pranešė, kad įvyko 8,8 balo žemės drebėjimas. Atkreiptinas dėmesys, kad kalbant apie žemės drebėjimo galią pagal Richterio skalę, mato vienetas balas yra nevartotinas, nes Richterio skalė yra logaritminė, o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 7 magnitudžių žemės drebėjimas, palyginti su 6 magnitudžių, savo galia bus stipresnis net trisdešimt kartų, o 8 magnitudžių dar 30 kartų.

Pavyzdžiui, Didysis Tohoku žemės drebėjimas, įvykęs Japonijoje 2011 m. kovo 11 d. ir sukėlęs Fukušimos atominės elektrinės avariją, buvo net 9 magnitudžių galios.

 

Žemės drebėjimo, įvykusio Japonijoje 2011 m. kovo 11 d.,  pasekmė – sutrūkinėjusi uosto krantinė.

 

Žemės drebėjimo metu vyksta grunto suskystėjimas, dėl kurio deformuojasi reljefas ir į žemės paviršių yra išmetami požeminės komunikacijos įrenginiai (Jono Satkūno nuotrauka, 2011-06-15).

 

 

Dr. Jonas Satkūnas, Klimato ir vandens tyrimų laboratorija

 

Pagal projektą „Žemės ūkio augalų atsakas į mikrobinį biostimuliatorių po poveikio herbicidais“ Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) Augalų fiziologijos laboratorijoje (vadovės: dr. Jurga Jankauskienė (Lietuva), dr. Dessislava Todorova (Bulgarija)) stažavosi mokslininkė iš Bulgarijos mokslų akademijos Augalų fiziologijos ir genetikos instituto Augalų augimo ir vystymosi reguliatorių laboratorijos dr. Zornitsa Katerova. Mokslininkė susipažino su GTC vykdoma moksline veikla, atliko projekte numatytas užduotis. Buvo aptartas projekto vykdymas ir tolimesnės bendradarbiavimo galimybės.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Dalia Grendaitė birželio 23–27 d. Vienoje, Austrijoje, dalyvavo konferencijoje Living Planet Symposium 2025 ir pristatė pranešimą „Mapping Aquatic Vegetation in Lakes Using Drone and Satellite Imagery with Machine Learning Models“ (bendraautoriai: Y. Levachou, V. Valskys, L. Galinskaitė). Dalyvavimas konferencijoje finansuotas LIFE22-IPE-LT-LIFE SIP Vanduo projekto lėšomis. Konferencija, suorganizuota Europos kosmoso agentūros, suvienijo per 6000 nuotoliniais tyrimais besidominčių dalyvių. Konferencijoje aptartos palydovinių misijų būsenos naujienos ir naujausi moksliniai tyrimai taikant palydovinius ir dronų duomenis aplinkai stebėti, įskaitant jūrų ir vidaus vandens telkinių vandens kokybės vertinimą. Daugiau apie konferenciją https://lps25.esa.int/.