🌍2025 m. rugsėjo 1–5 d. trys Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos mokslininkai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje (tarptautiniame šoniplaukų koliokviume), kuris vyko Lenkijoje, Lodzės mieste! 🦐

🔹dr. Kęstutis Arbačiauskas pristatė, kaip ledynmečio reliktinės šoniplaukos, kadaise buvusios įprastos dideliuose ir giliuose Lietuvos ežeruose, dabar nyksta dėl ežerų eutrofikacijos,  buveinių degradacijos ir vandens šiltėjimo.

🔹dr. Denis’as Copilaș-Ciocianu klausytojus nukėlė milijonus metų atgal, atskleisdamas, kaip vyko Ponto–Kaspijos šoniplaukų evoliucija, kuomet  į dalis suskilo senoji Paratetijos jūra. Stebinančiai vystėsi šių vėžiagyvių kūno formos ir gyvenimo būdas.

🔹dr. Krzysztof’as Podwysocki’s, atlikęs „krevetės žudikės“  Dikerogammarus villosus (liet. gauruotoji šoniplauka) tyrimus, atskleidė stebinantį dėsningumą, kad  skirtingose šios šoniplaukos populiacijose skirtingos mitybos ypatybės iš esmės yra paveldimos, o tai gali paaiškinti šios rūšies invazijų išskirtinį sėkmingumą.

Konferencija, subūrusi aukščiausio lygio šoniplaukų tyrėjus, tapo puikia galimybe atnaujinti mokslinius ryšius, aptarti mokslines problemas ir numatyti naujas bendradarbiavimo perspektyvas.

Naujų virusų plitimas skatina alternatyvių antivirusinių vaistų poreikį. Augaliniai ekstraktai, tokie kaip eteriniai aliejai (EA), yra labai aktualūs dėl savo žmogui draugiško pobūdžio ir plataus bioaktyviųjų savybių spektro. Didžioji EA antivirusinio aktyvumo dalis nukreipta į apvalkalą turinčius virusus. Orthototiviridae šeimos mielių virusas ScV-L-A žinomas kaip nauja, saugi, apvalkalo neturinčio viruso modelinė sistema antivirusinėms medžiagoms įvertinti.

Šio tyrimo tikslas buvo ištirti EA ir jų sudedamųjų dalių antivirusinį veiksmingumą prieš apvalkalo neturinčius ScV-L-A totivirusus.

EA sudėtis buvo nustatyta, naudojant dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos kombinuotą metodą (GC-MS). Natūralios ScV-L-A virusinės dalelės buvo paruoštos iš mielių ląstelių cezio chlorido gradiento ultracentrifugavimo būdu. EA ir jų pagrindinių komponentų antivirusinis poveikis buvo įvertintas, stebint radioaktyviai žymėtų virusinių transkriptų sintezę. TEM buvo naudojamas tiriant tikslinių medžiagų poveikį ScV-L-A kapsidės vientisumui.

Išbandyti eteriniai aliejai (EA) slopino virusinės RNR polimerazės aktyvumą tiek skystoje, tiek garų fazėje. Citralio turintys eteriniai aliejai pasižymėjo stipriausiu antivirusiniu poveikiu, o citrinmirtų eteriniai aliejai pasižymėjo mažiausia pusinės maksimalios slopinamosios koncentracijos koncentracija ir didžiausiu veiksmingumu laike. Kalendros ir mandarinų eteriniai aliejai pasižymėjo mažiausiu polimerazės slopinimo pajėgumu. EA buvo efektyvesni, palyginti su atskirų junginių poveikiu. Visi EA, išskyrus mandarino, kuriame vyravo limonenas, buvo veiksmingesni skystoje, o ne garų fazėje. Nustatyta, kad arbatmedžio ir mandarinų EA pažeidžia ScV-L-A kapsidės struktūrą.

Ruduo atkeliavo į Lietuvą, tačiau melsvabakterės ir toliau sėkmingai formuoja žydėjimus Kauno mariose. Vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Biopesticidai žemės ūkiui: vandens žydėjimus sukeliančios rūšys prieš augalų patogenus“ (HABpest, sutarties Nr. P-MIP-24-699), rugsėjo pradžioje AS-LAND prototipu buvo surinkta 20 kg melsvabakterių biomasės, kuri bus testuojama prieš įvairius žemės ūkio kultūrų ligų sukėlėjus.

„Akmens amžius nesibaigia“ – tokia tema šiandien Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre vyko tradiciniai „Pietūs kitaip“.

Šįkart pietų pokalbiai pakrypo prie akmenų – nepakeičiamų statybinių medžiagų, mūsų aplinką puošiančių ir netikėčiausius vaidmenis atliekančių gamtos kūrinių. Diskusijoje skambėjo mintys, kad akmenys ne tik „auga“, „krenta iš dangaus“ ar „plaukia“, bet ir byloja istorijas, įkvepia kūrybai, saugo informaciją bei tampa prieglobsčiu bioįvairovei.

Dalyviai drauge ieškojo atsakymų į klausimą, kiek daug galios slypi paprastame akmenyje, ir kokius pasakojimus jie galėtų perduoti ateities kartoms.

„Pietūs kitaip“ dar kartą įrodė, kad net kasdien mus supantys objektai gali praplėsti akiratį, pažadinti smalsumą ir įkvėpti naujam požiūriui į gamtą.

Kolegų jau laukia kitos temos, o visi norintys kviečiami siūlyti idėjas būsimiems „Pietums kitaip“.

Mieli Romo Pakalnio bičiuliai ir bendraminčiai,

rugsėjo 18 d. (ketvirtadienį) kviečiame kartu prisiminti profesorių dr. Romą PAKALNĮ,
mokslininką, švietėją, sąjūdininką, ekologą ir Mokytoją.

Metai bėga labai greitai. Iš štai mes jau penktus metus keliaujame profesoriaus dr. Romo Pakalnio
takais, burdami Jo sutiktus Žmones, kuriuos pats yra ne kartą yra įvardinęs „brangiausiu turtu“.

Profesoriaus šeima nuoširdžiai kviečia drauge pasimelsti Šventosiose Mišiose, 
kurios bus aukojamos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, 8.00 val.

Nuo 9.30 val. kviečiame į svetingus Valdovų rūmus
(Lankytojų vestibiulio auditorija, Katedros a. 4, Vilnius).

Renginio Valdovų rūmuose programa

10.00 val. Profesoriaus dr. Romo Pakalnio indėlis į gamtos ir kultūros paveldo apsaugą:
mintys, istorijos ir įkvėpimai
11.30 val. Laikas pokalbiams ir puodeliui kavos
12.30 val. Visuomeninės veiklos atspindžiai, šeimos ir bendraminčių atmintis
14.00 val. Renginio pabaiga.

Norėdami pasirūpinti jaukia atmosfera, kviečiame apie dalyvavimą (individualiai ar grupėmis)
pranešti el. paštu jurate@pelkiufondas.lt iki rugsėjo 16 d.

Organizatoriai:
VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas
Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas
bendradarbiaujant su
Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais

Aktyvios  Ziboliškių kaimo bendruomenės pirmininkė Rūta Baškytė sukvietė 2025 m. rugsėjo 7 d. gretimų kaimų gyventojus į meno ir gamtos pažinimo renginį „Žemės paviršiaus sakmės“, kuriame pranešimus atvirame lauke skaitė gamtininkai Jonas Satkūnas (prie akmenų) ir Selemonas Paltanavičius (po ąžuolu).  Sulaukėme klausimų apie akmenis, požeminius vandenis, reljefo formas, Meros ir Kūnos upių senslėnius, jų plotį ir kt.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto stendai apie klimato pokyčius, mamutus, geologinius procesus atlaikė lengvą vėją ir paskleidė žinių iš gamtos.

I. Satkūnienė, Kolekcijų skyrius

Kviečiame į Geologų klubą pasiklausyti įdomių pranešimų ir pabendrauti! Labai visų laukiame. Dalyvauti gali visi norintys. Tai viešas renginys skirtas ne tik geologams, taigi šiuo kvietimu pasidalink su kolega.

Galite prisijungti ir nuotoliniu būdu per Zoom platformą. Nuoroda prisijungimui: https://us06web.zoom.us/j/84440050274?pwd=JHQ9QnYXNbxp48dsJ6LCJBOKT9RSpT.1

Susitikimas įvyks rugsėjo 10 d. 18.00 val.

Vieta: VU CHGF Geomokslų instituto, 225 a (J. Dalinkevičiaus auditorija), M. K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius.

18.00 – 19.00. Geologo kelias, atradimai ir nusivylimai. Dr. Valentinas Baltrūnas.

19.00 – 20.00 Docentės Veros Kotovič 100-osios gimimo metinės: trumpa veiklos apžvalga. Dr. Eugenija Rudnickaitė.

20.00 – 20.30 Geoaktualijos. Dr. Jonas Satkūnas.

2025 m. rugpjūčio 26 d. vykusioje konferencijoje „Mokslo vasara su LMT“ VMTI Gamtos tyrimų centro HEEL laboratorijos studentės – magistrantė Viktorija Arcerytė ir bakalaurė Ieva Rinkevičiūtė – pristatė vasaros praktikos metu atliktų tyrimų rezultatus.

V. Arcerytė skaitė žodinį pranešimą tema: „Ežerų ledynmečio reliktų buveinių zooplanktono tyrimai ir nauji reliktinių vėžiagyvių Mysis relicta ir Pallaseopsis quadrispinosa aptikimo metodai“ (praktikos vadovas – prof. K. Arbačiauskas, projekto Nr. P-SV3-25-462).

 

Stendiniu pranešimu I. Rinkevičiūtė pristatė vasaros praktikos rezultatus tema „Vėžiagyviai kaip bioindikatoriai: aplinkos geno- ir citotoksiškumo įvertinimas Lietuvos ežeruose“ (dr. L. Butrimavičienė, Nr. P-SV3-25-112).

„Mokslo vasara su LMT“ – seniausia Lietuvos mokslo tarybos programa studentams, suteikianti galimybę vasaros metu įsitraukti į mokslinę veiklą, bendradarbiauti su tyrėjais ir kaupti praktinius įgūdžius.

Renginys vyks rugsėjo 20-21 dienomis.

Renginys nemokamas.

Apie dalyvavimą organizatoriai prašo pranešti iki rugsėjo 16 d. užpildant formą internete:
https://forms.gle/PUs2tvtqFoKfgQcM7  (kilus neaiškumams skambinti +370 68610720)

Daugiau informacijos:

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį minima Baltijos jūros diena, tad šia proga svarbu atkreipti dėmesį į mūsų jūros trapumą, ekologinę svarbą ir bendrą atsakomybę ją saugoti. Baltijos jūra – viena jauniausių ir labiausiai uždarų jūrų pasaulyje, todėl jos ekosistema yra ypač jautri žmogaus veiklai ir klimato kaitai.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai nuolat tiria Baltijos jūros biologinę įvairovę, vandens, dugno nuosėdų ir biotos užterštumą, invazines rūšis bei klimato kaitos poveikį jūrai ir jos krantams. Šie tyrimai padeda geriau suprasti pokyčius laikui bėgant ir rasti sprendimus, kaip saugoti šią jūrą ateities kartoms.

Kiekvieno mūsų kasdieniai pasirinkimai – atsakingas vartojimas, atliekų mažinimas ir gamtos išteklių tausojimas – prisideda prie švaresnės ir gyvybingesnės Baltijos jūros išsaugojimo.

Švęskime Baltijos jūros dieną kartu, saugodami, tyrinėdami ir mylėdami šią unikalią mūsų regiono dalį!