Rugpjūčio 24 d.  –  Šv. Baltramiejaus, Gandrų išskridimo, diena.

Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad daugelis baltųjų gandrų perimvietes palieka vis anksčiau – šiuo metu Lietuvoje galima pamatyti jau tik pavienius baltuosius gandrus, stoviniuojančius savo lizduose ar sekiojančius paskui laukus ariančius traktorius. Didžioji dalis paukščių į pietus patraukė dar rugpjūčio viduryje ar net anksčiau. Šiais metais telemetriniais siųstuvais Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos mokslininkai seka 11 suaugusių baltųjų gandrų. Pirmieji trys stebimi gandrai iš savo perimviečių į pietus pajudėjo nelaukdami gandrų išskridimo dienos – dar rugpjūčio 9 dieną, netrukus paskui juos pasekė ir dauguma likusių paukščių. Šiuo metu prie savo lizdo Lietuvoje yra užsilikęs tik vienas siųstuvu pažymėtas paukštis. Anksčiausiai išskridusieji paukščiai jau pasiekė Sinajaus pusiasalį Egipte ir netrukus persikels į Afriką, kirsdami Raudonosios jūros Sueco įlanką, o likę migruojantys paukščiai šiuo metu yra pasiskleidę nuo Rumunijos iki Turkijos ir Sirijos.

Gyventojai, turintys nuosavus vandens telkinius, surado vandens augalą, panašų į išsivyniojusį žalių siūlų kamuolį. Kas tai per augalas, paprašėme pakomentuoti Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresniąją mokslo darbuotoją dr. Zofiją Sinkevičienę.

Šukinė plūdė (Stuckenia pectinata (L.) Börner)) yra viena iš plačiausiai pasaulyje paplitusių vandens augalų rūšių. Ji auga ir gėlame, ir sūriame vandenyje visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Ji aptinkama ir tekančiuose, ir stovinčiuose vandenyse: upėse, upeliuose, kanaluose, jūrų, lagūnų pakraščiuose, ežeruose, tvenkiniuose, kūdrose. Todėl nenuostabu, jeigu ją aptinkate savo artimiausios aplinkos vandenyse.

Šukinė plūdė turi siaurus linijiškus lapus ir auga visiškai panirusi po vandeniu. Tik žydėjimo metu iškelia į paviršių žiedynus. Žiedai apdulkinami vėjo, o sėklos plūduriuoja vandens paviršiuje ir gali būti plačiai išplatinamos. Dauginasi ne tik sėklomis, bet ir krakmolingais gumbeliais, susiformuojančiais ant šakniastiebių. Maistingi gumbeliai yra svarbus maisto šaltinis vandens paukščiams, taip pat ir vandeniniams žvėreliams, kurie prisideda prie augalo platinimo.

Šukinė plūdė tolerantiškas eutrofikacijai, tai yra pakenčia mažą vandens skaidrumą ir didelę maisto medžiagų koncentraciją, todėl gali tapti nepatogia piktžole mažuose dirbtiniuose vandens telkiniuose, laivuojamose upėse ir kanaluose.

Teksto autorė Zofija Sinkevičienė

Liepos 7–12 d. Slovakijoje, Aukštųjų Tatrų kalnų papėdės miestelyje Stara Lesna, vyko 4-asis tarptautinis Centrinės Europos vandens makrobestuburių tyrimų simpoziumas (CESAMIR 2024; https://www.aquabol.sk/cesamir2020/). Renginys pritraukė virš 100 mokslininkų iš daugiau nei 20 Europos šalių. Buvo plačiai aptariamos Europos vandenims bei hidrobiologams aktualios temos – nuo vandens bestuburių gyvūnų įvairovės, jos kilmės bei apsaugos iki tokių problemų kaip vandenų tarša, išdžiūvimas bei rūšių invazijos. Šiais metais itin akcentuotos biologinės įvairovės duomenų bazių ir pažangiausių molekulinių tyrimų perspektyvos sprendžiant visus šiuos klausimus.

Renginyje dalyvavo šeši GTC atstovai – Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos darbuotojai Kęstutis Arbačiauskas, Denis Copilaş-Ciocianu, Eglė Šidagytė-Copilas bei doktorantė Diana Osadčaja ir Žuvų ekologijos laboratorijos doktorantė Ieva Savickaitė bei jos vadovas Vytautas Rakauskas. Pristatyti keturi žodiniai bei trys stendiniai pranešimai (žr. žemiau). GTC darbuose vyravo temos, susijusios su praėjusio amžiaus antroje pusėje Lietuvoje masiškai introdukuotais, o vėliau net už Lietuvos ribų išplitusiais Ponto-Kaspijos regiono (Juodosios ir Kaspijos jūrų apylinkių) kilmės smulkiais vėžiagyviais – jų invazyvumu, poveikiais, evoliucija. Kita vertus, nepamiršta aptarti ir galimos naujų žuvų invazijų įtakos vietinėms bendrijoms bei svarbių darbų norint patikimiau vertinti Lietuvos upių būklę.

GTC komanda dėkoja renginio organizatoriams už šauniai suorganizuotą jaukų renginį. Buvo išties smagu sutikti senus ir naujus pažįstamus, nuolatinius ir potencialius tyrimų partnerius bei tik iš skaitytų darbų įsimintų pavardžių savininkus. GTC darbuotojų įsitraukimas renginyje neliko nepastebėtas, tad 5-ąją tarptautinę konferenciją 2026 metais pasiūlyta organizuoti Lietuvoje. Iš anksto kviečiame norinčius prisidėti prie organizavimo bei ruoštis dalyvauti!

Žodiniai pranešimai:

Introduction of Ponto-Caspian crustaceans into a central European lake: consequences for crustacean assemblage and food web (K. Arbačiauskas)

Invasive Ponto-Caspian amphipods experience a significant trophic niche contraction outside the native range (D. Copilaş-Ciocianu, A. Garbaras, E. Šidagytė-Copilas)

The development of river-type-specific indices for assessing the ecological status of Lithuanian rivers using macroinvertebrates (D. Osadčaja, N. J. Baker, K. Arbačiauskas)

Faster aerobic metabolism in invasive Ponto-Caspian vs. native amphipods (E. Šidagytė-Copilas, K. Arbačiauskas, D. Copilaş-Ciocianu)

Stendiniai pranešimai:

New fossils from Romania illuminate the evolution and paleobiogeography of Ponto-Caspian gammaroid amphipods (D. Copilaş-Ciocianu, V. Ionesi)

Pressure of monkey goby (Neogobius fluviatilis Pallas, 1814) predation on benthic macroinvertebrate assemblages in the newly invaded Nemunas basin, Lithuania (I. Savickaitė, V. Rakauskas)

Unravelling the habitat preferences of the Ponto-Caspian amphipod Chaetogammarus warpachowskyi (E. Šidagytė-Copilas, G. Dikaitė)

Tyrėjų kelionė buvo finansuota GTC Mobilumo fondo lėšomis.

Liepos 8-12 dienomis GTC vyresnysis mokslo darbuotojas Laurynas Šiliauskas dalyvavo stažuotėje Geoscience Montpellier, Prancūzijoje. Jos metu buvo atliekami U-Pb metodu datuotų cirkonų Lu-Hf izotopiniai tyrimai, naudojant lazerio abliacijos masių spektrometrą MC-ICP-MS ThermoScientific Neptune XT.

Numatyti cirkonai buvo atrinkti iš jau publikuotų ir nepublikuotų mėginių, iš Lietuvos kristalinio pamato, stengiantis apimti visą nustatytų magminių amžių diapozoną, bei kuo platesnį geografinį pasiskirstymą. Pirmą stažuotės dieną buvo vykdomi trumpi apmokymai bei pravestas instruktažas kaip valdyti lazerio abliacijos masių spektrometrą. Atitinkamai pagal matomą zoniškumą cirkonų grūdeliuose (katodoliumenescenciniame (CL) vaizde), buvo atlikta po vieną ar kelias analizes, jeigu CL vaizde matomi dėsningumų pasikeitimai. Analitiniai plotai (nuo 40 × 40 iki 30 × 30 μm plotuose) buvo atsargiai parenkami, vengiant  įtrūkimų, kitų mineralų intarpų bei skirtingų zonų persidengimo viename analitiniame plote, taip užtikrinant duomenų kokybę. Gauti elementų intensyvumo profiliai laiko (gylio) atžvilgiu šiuo metu yra redukuojami, siekiant atskirti laiko intervalus, kai abliacija vyko homogeniškoje cirkono dalyje. Gauti duomenys bus perskaičiuoti pagal nustatytą U-Pb amžių ir parodys medžiagos šaltinį (skirtinga mantijos sudėtis, senesnė pluta ir pan.), iš kurių išsilydė plutą sudarančių uolienų magma, jos evoliuciją uolienos formavimosi metu (zoniškuose cirkonuose) trumpuose laiko masteliuose, bei ilguose laiko tarpuose, besiformuojant Lietuvos plutai.

Numatomas tolimesnis bendradarbiavimas su laboratorijos vadovu dr. Bruno Dhuime, bei geochemiku dr. Leonid Shumlyanskyy ruošiant publikaciją (-as) iš surinktų duomenų.

Kelionė buvo finansuota GTC Mobilumo fondo lėšomis.

2024 m. gegužės viduryje GTC Lauko bandymų stotyje (Vilnius), bendradarbiaujant su Minesotos universiteto Gamtos išteklių tyrimų instituto (Natural Resources Research Institute (NRRI) at the University of Minnesota) mokslininkais bei UAB „Euromediena“ specialistais, buvo įveista bandomoji greitai augančių tuopų klonų plantacija (iš viso pasodinta 40 skirtingų klonų). Plantacijoje testuojami 32 amerikietiški (atrinkti NRRI) aukšto produktyvumo tuopų hibridų (Populus deltoides × P. maximowiczii; P. deltoides × P. nigra; P. deltoides × (P. trichocarpa ×P. deltoides)) klonai ir 8 Švedijoje išvesti P. trichocarpa bei hibridiniai P. maximowiczii × P. trichocarpa klonai.

Plantacija įveista atsitiktine tvarka, išdėstant kvadratinius „blokus“, kurių kiekviename pasodinta po 9 to paties klono tuopas (3 x 3 augalai viename „bloke“; tarpai tarp eilių ir eilėse – 4,0 m). Tuopos sodintos trimis klonų („blokų“) rinkinių pakartojimais, siekiant suniveliuoti šiek tiek varijuojančių dirvožemio sąlygų įtaką medžių augimo rezultatams. Tokiu būdu maždaug 2 ha plote iš viso pasodinta 1080 tuopų; plantacija aprėminta viena eile netestuojamų tos pačios kilmės tuopų klonų, sudarant buferinę zoną neigiamam aplinkos sąlygų poveikiui sumažinti.

Ši plantacija – unikalus, kruopščiai įveistas ir atsakingai prižiūrimas objektas, atviras GTC mokslininkų tyrimams. Pagal sutartį su Minesotos universitetu tuopų plantacijoje bus vykdomi kasmetiniai medžių augimo stebėjimai (biometriniai matavimai, gyvybingumo, fitosanitarinės būklės vertinimas), tačiau čia taip pat galima atlikti įvairiausius tyrimus – pradedant augalų fiziologija ir baigiant bendru naujai suformuotos ekosistemos būklės vertinimu. Kviečiame pasinaudoti naujai atsiradusia galimybe!

Dėl išsamesnės informacijos apie plantaciją ir mokslinių tyrimų perspektyvas joje maloniai prašome kreiptis į dr. Vaidotą Lygį (GTC Augalų patologijos laboratorija, el. p. vaidotas.lygis@gamtc.lt).

Paskelbti XIII kvietimo mokslininkų grupių projektams 2024–2027 m. įgyvendinti rezultatai. Vertinimo rezultatai patvirtinti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko 2024 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-328.

Gamtos tyrimų centro mokslininkai laimėjo 8 projektus:

Daiva Burokienė. Biopesticidai žemės ūkiui: vandens žydėjimus sukeliančios rūšys prieš augalų patogenus.

Vytautas Rakauskas. Šylantis klimatas ir vidutinių platumų ežerų ateitis: mitybos tinklo virsmai Drūkšių ežere (aušinimo rezervuare) paleidus ir sustabdžius atominę elektrinę.

Nathan Jay Baker. Lietuvos upių biomonitoringo modernizavimas ir optimizavimas.

Živilė Jurgelėnė. Retųjų žemės metalų pagrindu sukurtų nanodalelių poveikis vandens organizmams: nanotoksiškumo ir fiziko-cheminių savybių ryšys.

Elena Servienė. Bičių tranų ir gėlių mikrobiosistema bei tvarus avilio sveikatingumas.

Sigita Jurkonienė. Miežio žiedo / žiedyno raidos mutacijos tweaky spike (tw) genetinis kartografavimas ir charakterizavimas. (Projektas bus vykdomas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu)

Raimondas Mozūraitis. Infocheminės medžiagos aplinkai draugiškai Rhagoletis vaisinių muselių kontrolei.

Rita Žiegytė. Eksperimentinis paukščių maliarijos mišrių infekcijų tyrimas kraujasiurbiuose vektoriuose.

Džiaugiamės galėdami pasidalinti žinia, kad Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorija aktyviai dalyvavo Tarptautinės cheminės ekologijos draugijos (The International Society of Chemical Ecology) konferencijoje Prahoje!

Buvo paruošti penki stendiniai pranešimai, kuriuos pristatė mūsų komanda:
– Laima Blažytė-Čereškienė
– Rasa Čepulytė
– Sandra Radžiutė
– Doktorantės Deimantė Tiškevičiūtė ir Gabrielė Bumbulytė

Sveikiname doktorantę Gabrielę Bumbulytę, kuriai už puikų mokslinį indėlį į konferenciją įteiktas ISCE Student Travel Award apdovanojimas.