Daugiau informacijos čia.

Džiaugiamės, jog Iglė laimėjo Europos išradėjų tinklo finansinę paramą (2000 Eur) ir galės skaityti paskaitas bei vykdyti praktinius mokomuosius užsiėmimus apie grybelinius mikroorganizmus vaisiuose ir uogose Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje.

Šiais metais pareiškėjams iš 12 šalių buvo suteikta parama 24 veikloms ir apskaičiuota, kad jos pasieks apie 4500 vaikų.

Pirmasis kvietimas, inicijuotas Europos patentų tarnybos, Europos išradėjų tinklo nariams teikti paraiškas įkvepiančioms veikloms ir gauti finansinę paramą (2000 Eur, 4000 Eur arba 6000 Eur už vieną veiklą, atsižvelgiant į jos poveikį ir pasiekiamumą), buvo inicijuotas 2023 m. Šios programos dėka jie galėjo lankytis mokyklose ir per seminarus, dirbtuves, konferencijas ar praktinius užsiėmimus bendrauti su moksleiviais apie inovacijas. 2023 m. pareiškėjams iš 11 šalių buvo suteikta parama 24 veikloms ir apskaičiuota, kad jos pasiekė daugiau kaip 3 500 vaikų. 2024 m. programos biudžetas siekia 160 000 Eur veikloms, kurios turės būti įgyvendintos iki 2025 m. pabaigos.

Daugiau apie kvietimą:

https://vpb.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-aplikuoti-i-europos-isradeju-tinklo-programa-ir-gauti-2000-eur-4000-eur-arba-6000-eur-finansine-parama/

 

Nuoširdžiai dėkojame visiems  Gamtos tyrimų centro bendruomenės nariams, kurie prisidėjo prie Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ organizuotos labdaros iniciatyvos „Dosnumo krepšelis“. Jūsų aktyvumas ir dosnumas padėjo pripildyti net 43 maišelius, kurie bus skirti padėti stokojantiems maisto, minint Pasaulinę vargstančiųjų dieną.

Jūsų indėlis yra neįkainojamas ir parodo, kokia stipri ir vieninga yra mūsų bendruomenė. Šie maišeliai bus skirti vienišiems senoliams, vaikams ir jų šeimoms, žmonėms, stokojantiems maisto Vilniuje ir mažesnėse parapijose, bei asmenims, besikreipiantiems į parapijų klebonus.

Dar kartą dėkojame už Jūsų dosnumą ir bendruomeniškumą. Tikimės, kad ir toliau aktyviai prisidėsite prie tokių iniciatyvų, kurios padeda kurti geresnį pasaulį.

Su pagarba
Gamtos tyrimų centro administracija

Norime pasidžiaugti, kad šių metų lapkričio 13 d. žymus Lietuvos geologas, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, prof. habil. dr. Algimantas Grigelis Gamtos tyrimų centrui padovanojo savo unikalią fosilinių juros periodo foraminiferų kolekciją.

Profesorius A. Grigelis – vienas iškiliausių Lietuvos paleontologijos ir geologijos specialistų, kurio darbai yra plačiai pripažinti tarptautiniu mastu. Jo indėlis į Baltijos jūros regiono geologijos ir paleontologijos tyrimus yra neįkainojamas.

Per daugiau nei 70 mokslinės veiklos metų, profesorius A. Grigelis reikšmingai prisidėjo prie mokslo pažangos ir garsino Lietuvos vardą tarptautiniu mastu. Jo vardu yra pavadinta fosilinių foraminiferų gentis (Grigelis spp.) ir kelios rūšys! Įspūdinga profesoriaus A. Grigelio padovanota kolekcija apima apie 8000 fosilinių foraminiferų pavyzdžių. Ši dovana – neįkainojamas turtas mūsų mokslininkams ir studentams, tyrinėjantiems Žemės geologinę praeitį. Foraminiferai, mikroskopiniai jūriniai organizmai, yra nepaprastai svarbūs nustatant uolienų amžių ir atkuriant senovės jūrų aplinką.

Kaip Gamtos tyrimų centro nuosavybė, ši kolekcija prisidės prie mūsų institucijos mokslinio potencialo stiprinimo, tapdama vertingu ištekliu paleontologinių tyrimų srityje. Narystė CETAF tinkle suteikia galimybę integruoti šią kolekciją į tarptautinį mokslinį kontekstą, prisidedant prie bendrų paleontologinių tyrimų ir duomenų mainų. Tai padės užtikrinti, kad šie neįkainojami pavyzdžiai būtų prieinami pasauliniu mastu, skatindami bendradarbiavimą ir žinių sklaidą mokslo bendruomenėje, taip pat prisidės prie bendrų tarptautinių pastangų išsaugoti ir plėtoti paleontologijos mokslą.

Nuoširdžiai dėkojame profesoriui Algimantui Grigeliui!

Pastaruoju metu išaugo susidomėjimas maisto produktais ir sveikatai naudingais maisto komponentais. Įvairių rūšių uogos yra turtingas bioaktyvių junginių, turinčių didelę įtaką žmonių sveikatai ir mitybai, rezervuaras. Natūralių produktų, gaunamų iš uogų, gamyba suaktyvėjo kaip perspektyvi nauja antimikrobinių medžiagų ir prebiotikų kūrimo kryptis.

Iš daugybės laukinių uogų Šiaurės Europos miškuose dažniausiai aptinkamos bruknės (Vaccinium vitis-idaea L.), šermukšniai (Sorbus aucuparia L.) ir erškėtuogės (Rosa canina L.), kurios klesti vidutiniškai šalto klimato zonoje. Šios uogos sulaukė pripažinimo dėl didelio bioaktyvių junginių, įskaitant vitaminų, ypač askorbo rūgšties, kiekio ir turi potencialių gydomųjų savybių. Neperdirbtų miško uogų vartojimas yra aktualus ir skatinamas, todėl maisto saugai būtinas jų išsamus mikrobiologinis apibūdinimas.

Šiame tyrime pristatoma pirmoji didelio našumo bakterijų ir grybų bendrijų, išsidėsčiusių bruknių, šermukšnių ir erškėtuogių paviršiuje, sekoskaita. Nustatyti reikšmingi augalų nulemti prokariotinės ir eukariotinės mikrobiotos taksonominės sudėties skirtumai. Įrodyta, kad ant erškėtuogių paplitusi Enterobacteriaceae šeima, ant bruknių – Methylobacteriaceae, o ant šermukšnių – Sphingomonadaceae atstovai. Iš grybinių mikroorganizmų Dothioraceae šeima vyravo ant erškėtuogių, Exobasidiaceae ant bruknių, o ant šermukšnių panašiu santykiu rasta įvairių grybų šeimų.

Tyrimo metu atliktas ir kultivuojamų mielių profiliavimas, nustatytos potencialiai patogeniškos žmonėms ar augalams, taip pat naudingos ir svarbios biokontrolei mielės. Metagenomikos ir tradicinio kultivavimo metodo derinys padėjo nustatyti su laukinėmis uogomis susijusias mikroorganizmų bendruomenes, atskleisti jų potencialą augalų sveikatos, maisto ir žmonių saugos srityse.

Nuoroda į straipsnį: https://enviromicro-journals.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/1758-2229.70048

FINANSAVIMAS

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-22-85.

Atlikti tyrimai yra susiję su COST Action MiCropBiomes CA22158 mokslinių tyrimų tinklu.

 

Lapkričio 4–8 dienomis Turkijoje vyko dešimtasis tarptautinis upinių mašalų simpoziumas (X International Simuliidae Symposium), kuriame mokslininkai iš viso pasaulio dalijosi savo naujausių tyrimų rezultatais. Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Rasa Bernotienė, šio simpoziumo mokslinio komiteto narė, skaitė plenarinį pranešimą, parengtą drauge su kitais Gamtos tyrimų centro darbuotojais: K. Valavičiūte-Pociene, M. Kazak, C. Chagas, G. Liberato, apie upinių mašalų kaip paukščių kraujo parazitų vektorių tyrimus Lietuvoje. Kitas unikalus pranešimas, parengtas su laboratorijos kolega dr. P. Starkevič, buvo skirtas upiniams mašalams, aptiktiems Baltijos gintare. Upinių mašalų inkliuzai Baltijos gintare yra reti, o jų identifikavimas sudėtingas, bet suteikia žinių apie pasaulį, egzistavusį prieš kelias dešimtis milijonų metų.

Gamtos tyrimų centro paleontologė, Giluminės geologijos laboratorijos mokslininkė dr. Darja Dankina lapkričio pradžioje dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Micropalaeontology“, sukvietusioje mikropaleontologus iš viso pasaulio, ir pristatė Gamtos tyrimų centro paleontologinę kolekciją bei galimai naują devono žuvies gentį ir rūšį iš Sibiro platformos. Konferencija vyko Krokuvoje, Lenkijoje (https://www.tmsoc.org/tmsagm24_home/). Konferencijos pabaigoje Darja taip pat pasiūlė Lietuvą kaip galimą šios konferencijos vietą 2025 m. Pasiūlymas buvo sulauktas ir iš Pizos, Italijos, todėl šiuo metu vyksta vidiniai mikropaleontologinės asociacijos narių balsavimai, kurių metu paaiškės šalis, kuri perims organizavimo estafetę.

Gamtos tyrimų centro paleontologė, Giluminės geologijos laboratorijos mokslininkė dr. Darja Dankina lapkričio pradžioje mokslinio vizito metu aplankė SOLARIS sinchotroną (žiedinį dalelių greitintuvą), esantį Krokuvoje, Lenkijoje (https://synchrotron.uj.edu.pl/en_GB/zwiedzanie). Ten esančioje laboratorijoje Darja susipažino su atliekamais tyrimais, kur žada atlikti tomografinius tyrimus, taikydama Gamtos tyrimų centro medžiagą iš paleontologinės kolekcijos. Šių tyrimų pagrindinė užduotis – pamatyti tiriamojo objekto vidų, po kurio objektas lieka visiškai nepažeistas. Tokius sėkmingus tyrimų rezultatus Darja jau buvo gavusi ir anksčiau, naudodama Šveicarijoje esantį sinchotroną, kuris šiuo metu yra uždarytas rekonstrukcijai. 2020 m. prestižiniame žurnale „Journal of Iberian Geology“ buvo atspausdintas jos straipsnis apie Latvijos ir Lietuvos permo ichtiofauną, kuriame publikavo tomografinių tyrimų rezultatus – 253 mln. metų senumo paleoryklio dantų 3D modelius.

2024 m. lapkričio 7 d. įvyko reikšmingas susirinkimas, kuriame aptarėme gamtinių kolekcijų tvarkymo ir plėtros planus. Susitikime diskutavome apie kolekcijų būklę, jų skaitmenizavimo galimybes ir perspektyvas. Išsamiai aptarėme ir infrastruktūros plėtros galimybes. Pasirinkome konkrečius skaitmenizavimo metodus bei įrangą, kurie padės dar efektyviau tvarkyti Gamtos tyrimų centro kolekcijas ir didins jų vertę. Tai ypač svarbu plečiant bendradarbiavimo ryšius su tarptautiniais mokslo bei gamtinių kolekcijų centrais. Gamtos tyrimų centras 2024 m. prisijungė prie Europos taksonomijos centrų konsorciumo CETAF (Consortium of European Taxonomic Facilities). Džiaugiamės galėdami kartu kurti šiuolaikišką gamtinių pavyzdžių kolekcijų priežiūros ir tvarkymo sistemą!