Renginyje ,,5th International Workshop on High Resolution Water Quality Monitoring“, vykusiame 2024 m. birželio 17-19 d. Aberdeen mieste Didžiojoje Britanijoje James Hutton institute buvo pristatytas žodinis pranešimas tema ,,Optical Remote Sensing and Machine Learning for Monitoring Algal Blooms in Inland Waters“ (autoriai dr. D. Grendaitė, dr. E. Stonevičius), konferencijos tezės bus išspausdintos santraukų knygoje.

Jau penktą kartą vykusiame seminare (Water quality in international spotlight at Hutton event – James Hutton Institute) dalyvavo mokslininkai bei kiti vandens sektoriaus specialistai iš 17 šalių, o aptariamų temų įvairovė apėmė vandens kokybės parametrų matavimo jutiklių naujausias technologijas, meta duomenų svarbą, duomenų apdorojimo ir procesų aprašymo pažangą. Seminaro metu buvo aplankyta Easter Beltie upės renatūralizavimo vietovė, kur atkurta natūrali upės vaga bei atliekami įvairūs ekosistemų stebėjimų. Taip pat aplankytas Glensaugh aukštumų gyvulininkystės ūkis, kuriame testuojami gamta pagrįsti sprendimai (angl. – nature based solutions), pvz., rąstinės užtvankėlės ir pakrančių apželdinimas potvynių suvaldymui bei atliekami kassavaitiniai hidrologiniai matavimai, kurių sekos siekia 30 metų.

Lietuvos mokslo taryba kasmet doktorantams skiria paramą akademinėms išvykoms. Paramos tikslas – sudaryti sąlygas doktorantams tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją dalyvaujant užsienyje vykstančiuose renginiuose, didinti doktorantų tarptautinį mobilumą, remti Lietuvos mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinę sklaidą.

Norą gauti paramą akademinėms išvykoms 2024 metais II pusmetį pareiškė 80 Lietuvos doktorantų. Atlikus ekspertinį vertinimą, buvo nuspręsta finansuoti – 50, tarp kurių ir trys GTC doktorančių pateiktos paraiškos:

• Agnė Baranauskaitė (Genetikos laboratorija) – stažuotis užsienio mokslo ir studijų institucijoje
• Gabrielė Bumbulytė (Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorija) – dalyvauti tarptautiniame mokslo renginyje
• Justė Aželytė (P. B. Šivickio parazitologijos laboratorija) – dalyvauti tarptautiniame mokslo renginyje

Liepos 2 d. Gamtos tyrimų centro delegacija apsilankė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo pasidalinti gerąja patirtimi vykdant mokslinius eksperimentus ir tyrimus žuvininkystės srityje.

VDU ŽŪA Akvakultūros centro vadovas Alvydas Žibas pristatė ir papasakojo apie vykdomas veiklas, su kokiomis problemomis susiduriama ir kaip jos yra sprendžiamos. Ieškoti ir atrasti abiejų institucijų veiklų sąlyčio taškai padės efektyviau išnaudoti turimą įrangą bei padės siekti aukštesnių rezultatų būsimų eksperimentų ir tyrimų metu.

Labai dėkojame VDU ŽŪA Akvakultūros centrui už suteiktą galimybę apsilankyti svečiuose ir maloniai lauksime kitų susitikimų.

Š. m. birželio 23–29 d. Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos darbuotoja Daiva Burokienė dalyvavo Tarptautinės miškų mokslinių tyrimų organizacijų sąjungos (IUFRO, INTERNATIONAL UNION OF FOREST RESEARCH ORGANIZATIONS) pasauliniame kongrese, vykusiame Stokholme, Švedijoje su moksliniu pranešimu „Distribution of Diaporthe species in native and invasive woody Fabaceae plants in Lithuania“ (autoriai: D. Čepukoit, D. Burokienė).

IUFRO pasauliniai kongresai yra vieni didžiausių pasaulinių su miškais susijusių renginių. Šį kartą tai buvo didžiausias kada nors vykęs pasaulinis kongresas, kuriame dalyvavo 4300 delegatų, buvo perskaityta 3500 pranešimų, pristatyta daugiau nei 70 naujovių ir dar daugiau (https://iufro2024.com/). Kongrese susitiko akademinės bendruomenės, vyriausybių, pramonės, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės atstovai iš visų pasaulio regionų. Tai tarpdisciplininio ir integruojančio mokslinio turinio forumas, kuriame mokslininkai ir suinteresuotosios šalys turėjo galimybę aptarti konkrečius, specializuotus ir visuomeninius su miškais susijusių mokslinių tyrimų, politikos formavimo ir valdymo klausimus.

‼️ Knyga „Apie Lietuvos žuvis. Žvejams ir ne žvejams“ susilaukė itin didelio skaitytojų susidomėjimo ir visi knygos egzemplioriai jau išdalinti. Dėkojame visiems susidomėjusiems ‼️

Ar esate girdėję, kad viena dažniausių Lietuvos žuvų trispyglė dyglė paprastai lieka nepastebėta? Ar žinote, kaip atskirti raudę nuo kuojos? Kokiuose vandens telkiniuose gyvena rainės, o kokiuose – kūjagalviai? Kas lemia lydekų, ešerių ar pūgžlių gausumą? Gamtos tyrimų centro mokslininkai parengė ir išleido knygą, kurioje rasite dažniausių, nykstančių ir invazinių Lietuvos žuvų aprašymus, sužinosite įdomių faktų apie jų biologiją ir elgesį, rasite pasiūlymų, kaip užtikrinti gerą žuvų būklę ir sėkmingą žvejybą. Knyga gausiai iliustruota aukštos kokybės piešiniais ir nuotraukomis. Šį leidinį nemokamai galite pasiimti Gamtos tyrimų centre (Akademijos g. 2, Vilnius), pirmame aukšte esančiame budėtojų kambaryje. Knygų kiekis ribotas.

„Jei ne karantinas, tai būtų jau 40-oji geologų stovykla, kuri gyvuoja nuo 1984 metų“, telefonu priminė mokytoja Janina Puronienė, kuri pirmą kartą nedalyvavo stovykloje. Šiemet stovykla buvo pilna įvairių užsiėmimų, pradedant nuo geologinių maršrutų, baigiant darbu su laboratorinėmis priemonėmis,  kūrybinėmis dirbtuvėmis ir nuostabiomis geologų paskaitomis.

Patys didžiausieji žygiavo pro Debeikių kalbantį šaltinį į Verpeto kalną, kurio viršūnėje – riedulių krūva. Iš kur čia tie rieduliai atsirado, niekas dar neišsiaiškino. Aiškinama dvejopai: arba ledynai juos sunešė, arba žmonės sutempė. Bet mįslė lieka. Kita moksleivių grupė leidosi ir kilo upės terasomis, ir morenų kalvelėmis keliavo iki Duobio ežero. Krašte daug ežerų, upelių – visa Alanta išraižyta slėniais ir senvagėm, tačiau šiame krašte galima pasijusti tarsi Amazonės džiunglėse – nei praeisi, nei perbrisi… Atstumai labai dideli, o ežerų ir upių krantai apžėlę augmenija. Taip pat buvo ir dvi išvykos į muziejus: aplankėme Alantos dvarą ir Jono Satkūno sodybą su nuostabiais muziejais. Gamtai pažinti reikalingi pojūčiai, ir tik paskui protas apmąsto patirtį ir sukuria sąvokas bei išvadas. Stovykloje tam yra vadovai, šiemet itin pasiruošę, apsikaustę mikroskopais, kūrybinėmis užduotimis bei žaidimais. Stovyklautojai apsistojo nuostabiose Alantos profesinio ruošimo patalpose, kur net sienos savo kalba. Po ilgų maršrutų moksleiviai darbavosi išsijuosę vėsiose patalpose. Dr. Gražina Skridlaitė mokė jaunuosius geologus uolienų klasifikacijos, kaip atskirti nuosėdines uolienas nuo magminių, magmines nuo metamorfinių, vulkanines nuo intruzinių, natūralias uolienas nuo žmonių sukurtų. Surengtas konkursas, kuriame reikėjo atpažinti ir aprašyti uolienas. Vyšnia ant torto tapo paskutinę naktį vykęs naktinis orientacinis žygis.

Kaip gaila, jog stovykla jau baigėsi. Būreliai ir jų moksleiviai buvo apdovanoti naujausiais „Geologijos akiračių“ žurnalais,  LGT leistomis „Šaltiniai ir versmės“ knygomis-katalogais, Gamtos tyrimų centro dovanėlėmis.  Dalis stovyklos išlaidų buvo padengta iš „GEOTESTUS“ UAB, „GEOCONSULTING“ UAB, „GEOMINA“ UAB, „GEOINŽINERIJA“ UAB geologinių įmonių paramos, Lietuvos geologų sąjungai Lietuvos mokslų tarybos paramos akademinėms asociacijoms (Nr. P-ACO-24-20) skirtomis lėšomis. Stovyklą padėjo organizuoti buvusio Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (dabar LINEŠA) Pilietinio, turizmo ir etnokultūrinio ugdymo skyriaus buvusi vedėja Aurelija Augūnienė ir LINEŠA renginių koordinatorius  Marius Juškevičius.  Dėkojame stovyklos vadovams Šiaurės licėjaus patirtinio ugdymo mokytojui S. Saarman, Gamtos tyrimų centro geologėms dr. L. Gedminienei, dr. G. Skridlaitei, O. Deminai.

Ekotoksikologijos laboratorijos mokslininkai pristatė 4 žodinius ir 5 stendinius pranešimus 2024 m. birželio 16–20 d. Graikijoje, Lefkados saloje vykusioje konferencijoje „11th International Conference on Environmental Management, Engineering, Planning and Economics (CEMEPE 2024) and SECOTOX Conference“!

 Žodinius pranešimus pristatė:

•  Dr. Milda Stankevičiūtė „Fin deformities in fish: effect on multi-biomarker responses and suitability for biomonitoring surveys“
• Dr. Janina Pažusienė „Cytogenetic damage in flounder (Platichtys flesus) from the Baltic Sea:
• environmental risk associated with oil terminal in the Lithuanian EEZ“
• Dr. Gintarė Sauliutė „Effects of tire fire effluents in Oncorhynchus mykiss: exposure and recovery study“
• Dr. Sergej Šemčuk „Eco-friendly nano-adsorbents for removal of emerging contaminants in aquatic ecosystems“

Stendinius pranešimus pristatė:

• Dr. Levonas Manusadžianas „Multigenerational responses of Ceriodaphnia dubia to selected pharmaceuticals and lanthanides“
• Dr. Danguolė Montvydienė „Assessing and mitigating the environmental impact of warfare on Ukraine’s aquatic ecosystems: a comprehensive approach to restoration“
• Dr. Živilė Jurgelėnė „Graphene oxide nanoparticles for water purification in the post-war period: removal of heavy metals from water bodies“
• Dr. Rolandas Karitonas „Praseodymium toxicity to representatives of aquatic biota“
• Dr. Nataliia Matviienko „An integrative approach to the development of probiotic technologies in aquaculture: analysis of achievements and challenges based on the research of the D.K. Zabolotny Institute of Microbiology and Virology of the National Academy of Sciences of Ukraine and the Institute of Fisheries of the National Academy of Agrarian Sciences of Ukraine“

Moksliniai tyrimai finansuojami Lietuvos mokslo tarybos projektų: Detect2Protect (S-BIODIVERSA-23-1), ARFA (Nr. S-MIP-22-51), LMT S-PD-24-44 (Postdoc-SEM) ir NATO programos „Mokslas taikai ir saugumui” (SPS MYP G8065) lėšomis.

Aukštaitijos profesinio rengimo centre, Alantoje, visą savaitę nuo antradienio vyks jaunųjų geologų stovykla „Kur uolienos, mineralai…“. Stovykloje dalyvauja mokiniai ir jų vadovai iš visos Lietuvos, o užsiėmimus veda net trys mokslininkai iš Gamtos tyrimų centro: dr. Gražina Skridlaitė, dr. Laura Gedminienė ir doktorantė Olga Demina.

Neatsitiktinai vieta stovyklai pasirinkta Molėtų rajone. Iš čia kilęs ir netoliese gyvenantis esančiame Žibiečių kaime Lietuvos geologų sąjungos pirmininkas taip pat Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Jonas Satkūnas tarė sveikinimo žodį stovyklos atidarymo proga ir pristatė be galo daug šio krašto geologinių, gamtinių, kultūrinių bei istorinių objektų kviesdamas visus stovyklos metu apsilankyti savo sodyboje esančiuose muziejuose. Palinkėjo stovyklautojams gerų orų ir atradimų bei paaiškino, kad šiame krašte reikia kalbėti aukštaitiškai ir miestelio pavadinimą tarti ne Alanta, bet Alunta, o pasakymas „Aik tu peklon“ tai visai ne koks piktas posakis, o kaip tik nusakantis susižavėjimą, kaip antai: „Aik tu peklon, kaip gražu“.

Pirmosios lauko maršruto dienos tikslas buvo aplankyti Peklos pelkę, kurioje ieškota kūlgrindos, kuria būtų galima persikelti į Peklos kalną, tačiau išgąsdinti kraujasiurbių ir peklos velnio stovyklautojai pasuko link Suojos keimo arba Milžinkapio. Po lauko kelionių išklausėme paskaitą apie ledynus ir ledynmečius Lietuvoje bei kas suformavo Vilniaus reljefą, kurią pravedė Simonas Saarmann, ir interaktyvią paskaitą, integruotą su pažintine programa apie brangakmenius ir kitus brangius mineralus, kurią pravedė O. Demina.  Ryt laukia kita puiki diena… Laukite tęsinio.