Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojai, kartu su kolegomis iš Švedijos nacionalinio gamtos istorijos muziejaus, ir Global Biodiversity Information Facility (GBIF Sweden) 2026 metais vykdo projektą „Gebėjimų stiprinimas biologinės įvairovės duomenų srityje Lietuvoje“ (CESP2025-002).

Pasaulinis biologinės įvairovės duomenynas (GBIF) – tai tarptautinis tinklas ir atvirų duomenų infrastruktūra, finansuojama pasaulio vyriausybių. Ji suteikia laisvą prieigą prie biologinės įvairovės duomenų, kuriuos per bendrą platformą publikuoja tūkstančiai institucijų, taip remdamos mokslą, politiką ir gamtos apsaugą.

Pirmieji mokymai įvyko kovo 16–20 dienomis Vilniuje, Gamtos tyrimų centre, kuriuose dalyvavo įvairių sričių mokslininkai, taip pat atstovai iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.

Daugiau apie projektą skaitykite čia: https://www.gbif.org/project/CESP2025-002/biodiversity-data-capacity-building-in-lithuania

Prieš prasidedant Kino pavasario festivalio filmui apie iškilią paleontologę, Pasakos kino teatre vyko ypatingas Gamtos tyrimų centro pristatymas vaikams.

GTC tyrėja Indrė Satkūnienė – pakvietė mažuosius žiūrovus į trumpą kelionę per Žemės istoriją ir atskleidė, ką kasdien veikia paleontologai.

Vaikai sužinojo:
🦴 Kas yra fosilija ir kaip ji susidaro.
🔍 Kas yra kernas ir kodėl jis svarbus Žemės sluoksnių tyrimams.
🌍 Kokios fosilijos aptinkamos Lietuvoje ir kuo jos ypatingos.
🧪 Kaip mokslininkai tiria senovinius radinius laboratorijoje.

Netrūko ir smalsių klausimų! Tyrėjos parodytus radinius vaikai galėjo pačiupinėti, apžiūrėti iš arti ir patys pasijusti tikrais mažaisiais tyrinėtojais.

Renginys puikiai nuteikė filmo peržiūrai ir padėjo dar labiau įsigilinti į paleontologės gyvenimo ir atradimų istoriją.

Ačiū visiems dalyvavusiems – džiaugiamės galėdami dalintis mokslo įkvėpimu!

Vis sparčiau šylantis klimatas daro įtaką ne tik mūsų aplinkai, bet ir augalų augimui ir vystymuisi. Atlikti tyrimai atskleidė, kaip pakilusi temperatūra veikia dviejų rūšių lubinų – invazinio gausialapio lubino (Lupinus polyphyllus) ir neinvazinio geltonojo lubino (Lupinus luteus) – šaknų formavimąsi ankstyvose ir vėlesnėse augimo stadijose. Lubinai buvo auginti klimato kamerose, esant įprastai 25 ℃ ir padidintai 30 ℃ temperatūrai. Mokslininkai stebėjo, kaip keičiasi šaknų kryptis gravitacijos atžvilgiu, kaip greitai auga šaknys ir kaip formuojasi šaknų sistema per 2, 7 ir 30 dienų.

Rezultatai parodė, kad, pakilus 5 ℃ temperatūrai, invazinio gausialapio lubino pirminės šaknys blogiau orientavosi erdvėje ir lėčiau augo. Po 30 dienų pirminės šaknys buvo 14 % trumpesnės, o šoninių šaknų susiformavo 16 % mažiau. Geltonasis lubinas, priešingai, į šiltesnę aplinką reagavo aktyvesniu šaknų augimu. Šie rezultatai rodo, kad klimato atšilimas gali mažinti invazinio gausialapio lubino plitimo galimybes, o geltonajam lubinui – suteikti pranašumą.

Mūsų institucijoje dirbantys podoktorantūros stažuočių tyrėjai – tai naujos kartos mokslininkai, drąsiai keliantys klausimus ir ieškantys pažangių sprendimų. Didžiuojamės jų profesionalumu, atkaklumu ir indėliu į aukšto lygio mokslinius tyrimus, vykdomus glaudžiai bendradarbiaujant su itin kompetentingais ir patyrusiais centro moksliniais vadovais, kurie užtikrina tyrimų kryptingumą ir kokybę. Šie tyrimai stiprina tiek nacionalinį, tiek tarptautinį mokslo lauką.

Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Projektų įgyvendinimo laikotarpis 2024-2026 m.

 

Birželio 28 – liepos 3 dienomis vyks jau 75-asis prestižinis Lindau Nobel Laureate Meetings susitikimas, skirtas tarpdisciplininiams mokslams. Šis unikalus renginys kasmet suburia pasaulio mokslo bendruomenę – daugiau kaip 75 Nobelio premijų laureatus ir per 600 jaunųjų mokslininkų iš 88 šalių.

Paskaitų ir susitikimų ciklas bus skirtas pažymėti ir švęsti dešimtmečius trunkančią mokslinę kompetenciją, dialogą ir įkvėpimą. Be to, tokie susitikimai gimdo naujas idėjas rytojaus iššūkiams. Lindau Nobelio premijų laureatų susitikimo tikslas – sukurti intelektinę erdvę sudėtingoms ir tarpusavyje susijusioms problemoms spręsti. Kai kurie Nobelio premijos laureatai šiame ilgametes tradicijas turinčiame renginyje dalyvaus jau 18-ąjį kartą.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas 2025 m. spalį rekomendavo šiame susitikime dalyvauti dr. Rolandą Gedgaudą (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), dr. Margaritą Kazak (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras) ir magistrantą Justą Lekavičių (Vilniaus universitetas). Paaiškėjo, kad visi trys kandidatai patvirtinti ir dalyvaus renginyje.

Dalyvavimas šiame prestižiniame susitikime jauniesiems tyrėjams suteikia galimybę tiesiogiai bendrauti su Nobelio premijų laureatais, pristatyti savo tyrimus ir užmegzti tarptautinius bendradarbiavimo ryšius. Tokios patirtys ne tik stiprina Lietuvos mokslo matomumą pasaulyje, bet ir skatina naujas idėjas, kurios gali formuoti ateities mokslinius proveržius.

Kovo 9–13 dienomis Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijos doktorantė Evelina Maziliauskaitė dalyvavo akademinėje komandiruotėje Lenkijoje, Pulavuose, Valstybiniame veterinarijos institute (PIWet).

Stažuotės metu doktorantė susipažino su Lenkijos mokslininkų vykdomais tyrimais, tobulino mokslininko profesinę kompetenciją ir įgijo praktinių įgūdžių, taikant Alaria spp. parazitų aptikimo metodus molekuliniuose tyrimuose.

Vizito metu taip pat buvo pagilintos žinios apie kitų zoonozinių parazitų – Toxocara spp., Echinococcus spp., Toxoplasma spp., Giardia spp. ir Trichinella spp. – aptikimo metodus.

Dėkojame Valstybinio veterinarijos instituto (PIWet) mokslininkams už bendradarbiavimą ir pasidalytą ekspertinę patirtį.

Taip pat dėkojame Lietuvos mokslo tarybai už suteiktą finansavimą doktorantūros studijoms reikalingai praktikai atlikti (Sut. Nr. S-DAK-26-54).