Dokumentai į Biologijos (N 010) mokslo krypties doktorantūros studijas priimami nuo 2025 m. gegužės 5 d. iki birželio 2 d.

Daugiau informacijos rasite čia.

Tvari jūrų uosto plėtra, prisitaikymas prie klimato kaitos ir atsakingas santykis su jūrine aplinka – tai sritys, kuriose būtina ne tik technologinė pažanga, bet ir moksliniai tyrimai. 2025 m. gegužės 13 d. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama dar glaudesnės partnerystės, sprendžiant aktualius aplinkosaugos iššūkius.

Pagal sutartį numatoma bendradarbiauti jūrų biologinės įvairovės tyrimų, socialiai atsakingo verslo vystymo, mokslinių projektų ir edukacinių iniciatyvų srityse. Sutartis taip pat apima bendrus veiksmus, kuriais siekiama gerinti doktorantūros studijų kokybę, stiprinti darbuotojų kompetencijas ir skatinti mokslo žinių sklaidą visuomenėje.

„Džiaugiamės stiprėjančiu bendradarbiavimu su strategine Lietuvos įmone. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bendradarbiauja jau kelis dešimtmečius, tačiau nauji aplinkosauginiai iššūkiai ir žaliasis Europos Sąjungos kursas reikalauja pažangių sprendimų. Esu įsitikinęs, kad mokslas realiais darbais prisidės prie Klaipėdos uosto plėtros“, – sako Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro direktorius prof. dr. Sigitas Podėnas.

Šis susitarimas – dar vienas žingsnis, stiprinant mokslo ir verslo sinergiją Lietuvoje, o kartu – ir įsipareigojimas kurti žiniomis grįstą, aplinkai draugišką ateitį.

2025 m. gegužės 13 d. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos jūrų muziejus oficialiai pradėjo naują partnerystės etapą – Klaipėdoje pasirašyta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis. Šis susitarimas žymi svarbų žingsnį, siekiant stiprinti mokslinius tyrimus, aplinkosaugą, švietimą ir viešinimą Lietuvoje.

Sutartimi numatoma glaudesnė dviejų įstaigų partnerystė biologinės įvairovės, jūrinių ekosistemų ir nykstančių rūšių tyrimų srityse. Taip pat bus organizuojamos bendros ekspedicijos, parodos, edukaciniai renginiai, dalijamasi ekspertų įžvalgomis ir laboratoriniais ištekliais.

Ši partnerystė atveria naujų galimybių tiek mokslininkams, tiek visuomenei. Bendradarbiaudami su Lietuvos jūrų muziejumi, galėsime plačiau ir giliau tyrinėti Baltijos jūros ekosistemą ir geriau informuoti visuomenę apie jūrinę aplinką.

Tikimės, kad šis bendradarbiavimas paskatins ir kitų sričių institucijas jungtis prie bendrų tikslų – kurti žiniomis grįstą, tvarią ir gamtai draugišką ateitį.

Šių metų gegužės 7–9 dienomis Vytauto Didžiojo universitete, Kaune, vyko 31-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2025“.

Renginio metu vyko žodinių ir stendinių pranešimų sesijos biosistemų inžinerijos, aplinkos ir sveikatos, ekologijos ir darnios miškininkystės temomis.

Konferencijos metu Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimo laboratorijos studentai pristatė keturis stendinius pranešimus:

• „Aktinobakterijų gebėjimas produkuoti pektinazes ir celiuliazes“ (Nenartovičiūtė, E., Švedienė J.);
• Fusarium genties grybai, išskirti iš Lietuvos vandens telkiniuose gyvenančių vėžių (Kasputis, S., Švedienė, J., Raudonienė, V., Paškevičius, A., Vaitonis, G.);
• „Substrato rūgštingumo įtaka mikroskopinių grybų fermentiniam aktyvumui“ (Bugytė, R., Raudonienė, V., Bridžiuvienė, D.);
• „Mikromicetų, išskirtų nuo sėmenų aliejaus polimerų kompozitų su organiniais gamybos atliekų užpildais, fiziologinės savybės“ (Vainalavičiūtė, V., Malachovskienė, E., Bridžiuvienė, D., Ostrauskaitė, J.).

Nuoroda į konferencijos interneto svetainę: https://zgs.vdu.lt/

2025 m. gegužės 9 d. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Konferencijų salėje įvyko doktorantės Viktorijos Dobryninos daktaro disertacijos gynimo posėdis. Ji sėkmingai apgynė disertaciją tema:
„Augalus minuojančių Nepticulidae taksonominė inventorizacija, minų analizė ir naujos rūšys“
(mokslo kryptis – Ekologija ir aplinkotyra, N 012).

Disertacijoje atlikti taksonominiai tyrimai leidžia geriau pažinti Nepticulidae šeimos drugelių biologinę įvairovę, jų sąveikas su augalais ir minų (pažeidimų) morfologiją. Darbe taip pat aprašytos naujos rūšys, aptartos jų ekologinės reikšmės bei sistematinė padėtis. Tyrimas reikšmingai prisideda prie smulkių vabzdžių taksonomijos ir ekologijos žinių gilinimo.

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis
Mokslinė konsultantė – dr. Svetlana Orlovskytė

Disertacijos gynimo taryba:
– prof. dr. Algimantas Paulauskas (pirmininkas, VDU)
– dr. Rasa Bernotienė (GTC)
– prof. dr. Olavi Kurina (Estijos gyvybės mokslų universitetas)
– prof. dr. Jana Radzijevskaja (VDU)
– dr. Virginijus Sruoga (VU)

Sveikiname Viktoriją su šiuo reikšmingu pasiekimu ir linkime sėkmės tolimesniame moksliniame kelyje!

Turbūt pirmą kartą kompiuterine tomografija (3D KT) ištirtas mamuto krūminis dantis. Jis rastas Šakių rajone, o tyrimams Gamtos tyrimų centre jį pateikė Sūduvos kultūros centro muziejaus darbuotoja A. Mickevičienė.

3D Kūginio pluošto kompiuterinę tomografiją (KPKT) geranoriškai ir nemokamai atliko CT dent dantų skenavimo centras.

Kūginio pluošto kompiuterinė tomografija teikia aukštos rezoliucijos tūrinius vaizdus, kurie pateikia pilnus trijų dimensijų kritinės anatomijos vaizdus išsamesnei kaulo ir danties orientacijos analizei. Kūginio pluošto KT pateikia tikslius skenografinius duomenis vaizdais, lyginamais su medicininėmis KT, tačiau, kurioje yra žymiai mažiau radiacinės dozės (lyginant su tuneliu) bei turi greitesnį skenavimą.

Dėkojame CT dent dantų skenavimo centro direktoriui Romen Sahar ir darbuotojams už indėlį į mokslinius tyrimus.

Kolekcijų skyriaus informacija

gegužės 17 d., šeštadienį, 14 val. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Kairėnuose muziejuje (Kairėnų g. 43, Vilnius) vyks Terminologijos centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Albinos Auksoriūtės monografijos Lietuviški augalų ir grybų vardai XIX a.: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos ir Lauryno Roko Ivinskio vardynai pristatymas.

Renginyje dalyvaus autorė, monografijos recenzentai doc. dr. Zigmantas Gudžinskas (Gamtos tyrimų centras) ir doc. dr. Jurgita Mikelionienė (Kauno technologijos universitetas). Moderuos dr. Asta Mitkevičienė (Lietuvių kalbos institutas). Koncertuos grupė Monos, atlikėjos: Aurelija Stasiulytė, Birutė Ramonaitė, Gintarė Barisaitė-Mitkuvienė.

Monografijoje analizuojami Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos ir Lauryno Ivinskio darbuose pateikti lietuviški botanikos nomenklatūriniai pavadinimai – augalų ir grybų genčių, taip pat aukštųjų rangų taksonų vardai. Šio darbo tyrimo objektas – 801 lietuviškas augalų ir grybų genčių vardas, pateiktas J. A. Pabrėžos Taisliuje augyminiame, ir per 2 520 lietuviškų augalų ir grybų genčių vardų, pateiktų L. R. Ivinskio Prigimtūmenėje. Monografijoje nagrinėjama J. A. Pabrėžos ir L. R. Ivinskio botanikos nomenklatūrinių pavadinimų kūrimo sistema, augalų ir grybų genčių vardų kūrimo būdai bei vardų sudarymo principai.

Šis darbas papildys istorinius terminologijos tyrimus, bus naudingas lietuvių kalbos istorijai, dialektologijai, botanikos nomenklatūros istorijai, pateiks naujų lietuvių kalbos žodžių darybos faktų ir į vartoseną galimų įtraukti augalų bei grybų genčių vardų.

Knygos pristatymas yra Vilniaus universiteto Botanikos sodo organizuojamo renginio Piknikas alyvose dalis. Renginio programą rasite čia.

Įėjimas mokamas.