
Konferencijos programa
2025.04.15
Kviečiame 2025 m. balandžio 17 d. (šį ketvirtadienį) 12 val. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje susitikti su prof. Vytaute Starkuviene-Erfle ir paklausyti pristatymo apie narystę EMBL (European Molecular Biology Laboratory).

Du Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro vyriausieji mokslo darbuotojai, doc. dr. (HP) Linas Balčiauskas ir dr. Petras Prakas, įvertinti prestižiniu MDPI „Diversity“ žurnalo apdovanojimu „Outstanding Reviewer Award“ už 2024 metų straipsnių recenzijas (iš 1907 recenzentų). Apdovanojimų komitetas išrinko nugalėtojus po išsamaus įvertinimo pagal recenzuotų straipsnių skaičių, recenzijų kokybę ir savalaikiškumą.
Nugalėtojai oficialiai paskelbti čia:
https://www.mdpi.com/journal/diversity/awards/3019.


2025.04.14
Neseniai nuvilnijo visuomenės pasipiktinimo banga, kad norima laivybai pritaikyti Neries upę, ją gilinant. Tačiau Neries upė – unikali ekosistema, kurioje gyvena daugybė organizmų, tame tarpe retų ir saugomų rūšių!
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, bendradarbiaudama su Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu Gamtos tyrimų centru, balandžio 29 d. (antradienį) 17 val. organizuoja renginį ir parodą „Neris ir jos žuvys. Ką slepia vandens paviršius“.
Renginio metu kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininku dr. Justu Dainiu aptarsime Neries upės svarbą bei išskirtinumą. Mokslininkas papasakos apie Neries žuvis, jų įvairovę.
Taip pat parodoje, kuri vyks Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro Konferencijų salėje, pasigrožėsime unikaliomis žuvų bei kitų vandens gyvūnų nuotraukomis.
Renginio vieta:
Renginys nemokamas.
Nuotraukų paroda veiks iki 2025 gegužės 31 d.
2025.04.10
Šiandien Gamtos tyrimų centro atstovai dalyvavo karjeros renginyje „Iš gelmių į ateitį: Geokarjeros galimybės“, kuris vyko Vilniaus universiteto Geomokslų institute.
Renginį organizavo Lietuvos geologų sąjunga kartu su Vilniaus universitetu ir Gamtos tyrimų centru. Susitikime studentai turėjo galimybę išgirsti apie geologijos, aplinkos apsaugos ir inžinerijos karjeros kelius, sužinoti apie darbo rinkos tendencijas, iššūkius ir sėkmės istorijas iš pirmų lūpų.
Gamtos tyrimų centro mokslininkai pasidalijo savo tyrimų kryptimis, pristatė praktikos galimybes, bei kalbėjo apie tai, kaip atrodo mokslininko profesinis kelias mūsų centre – nuo pirmųjų žingsnių iki doktorantūros ir tarptautinių projektų.
Dėkojame renginio organizatoriams ir visiems jaunuoliams, kurie domisi mokslu bei svarsto savo ateitį sieti su geologija – jūsų smalsumas yra tai, kas veda mokslą į priekį!
Akimirkos iš renginio!
2025.04.09
Mokslas – tai ne tik laboratorijos ar tyrimų laukai. Tai ir žmonės, kurie kuria žinias, saugo gamtą, atranda naujus reiškinius bei ieško sprendimų pasauliniams iššūkiams. Jeigu bent kartą pagalvojai, kad norėtum būti to dalimi – kviečiame Tave susitikti su Gamtos tyrimų centro atstovais Vilniaus universiteto Karjeros dienose!
Mūsų stende galėsi:
• Susipažinti su Gamtos tyrimų centro mokslininkais ir jų vykdomais tyrimais
• Sužinoti apie praktikos galimybes, savanorystę, doktorantūrą
• Išgirsti, kaip atrodo karjeros kelias mokslo institucijoje
• Gauti atsakymus į klausimus apie įvairias gamtos mokslų sritis – nuo ekologijos iki molekulinės biologijos, nuo geologijos iki entomologijos
Tiek būsimiems studentams, tiek jau besimokantiems – tai puiki proga iš pirmų lūpų sužinoti, ką reiškia dirbti moksle ir kaip Gamtos tyrimų centras gali tapti jūsų ateities dalimi.
Ateik, susipažink ir pasikalbėkime apie mokslą, kuris keičia pasaulį!
2025.04.07
Pavasariui įsibėgėjus, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kvietė leistis į pažintinį žygį po Sapieginės kalvas Vilniuje. Tai buvo ne tik pasivaikščiojimas gamtoje – tai buvo kelionė į laikus, kai Vilniaus vietoje dar plytėjo ledynmečio sukaustyta plynaukštė, o netoliese, dabartinio Antakalnio teritorijoje, vaikščiojo mamutai.
Žygį vedė vienas žymiausių šalies geologų – habil. dr. Jonas Satkūnas, Gamtos tyrimų centro mokslininkas, ilgus metus tyrinėjantis Lietuvos geologinę praeitį. Jis žygeivius supažindino su tuo, kaip sparčiai šylantis klimatas poledynmečiu išformavo Vilniaus kalvas, raguvas ir klonius, kurie šiandien sudaro išskirtinį miesto kraštovaizdį.
Vienas iš įdomiausių žygio punktų – Smėlio gatvė, kur 1957 m. buvo rastas prieš maždaug 14 tūkstančių metų gyvenusio mamuto skeletas. Šis atradimas tapo puikia proga kalbėti apie gyvūniją ir aplinką, egzistavusią Lietuvoje poledynmečio laikotarpiu.
Žygio metu geografės Rūta Baškytė ir Indrė Satkūnienė pasakojo apie Antakalnio gamtos ir kultūros objektus, jų vertę ir svarbą šiandienos miestui bei žmogui.
Po beveik 6 kilometrų žygio, grįžę į Nacionalinį lankytojų centrą, dalyviai dalyvavo žaismingoje viktorinoje apie saugomas teritorijas – tai buvo puikus būdas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir dar labiau įsigilinti į gamtosaugos tematiką.
Šis žygis – tai gyvas pavyzdys, kaip mokslas gali būti ne tik įdomus, bet ir įkvepiantis. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir kviečiame sekti Gamtos tyrimų centro veiklą – pavasaris dar tik prasideda, o tyrinėjimų laukia daugybė!
2025.04.01
2025 m. kovo 25–28 dienomis Antverpene, Belgijoje, vyko 12-oji Europos uodų kontrolės asociacijos konferencija (EMCA2025) (angl. XII International Conference of the European Mosquito Control Association https://www.emca2025.eu/), kurioje dalyvavo mokslininkai ne tik iš Europos, bet ir Šiaurės Amerikos, Afrikos ir Azijos šalių. Per konferenciją buvo pristatyti 4 plenariniai pranešimai, 11-oje sesijų įvairiomis uodų kontrolės, jų fiziologijos, morfologinių, ekologinių tyrimų, naujų priemonių vystymo temose buvo pristatyti 53 žodiniai pranešimai ir 35 stendiniai pranešimai. Detali renginio programa ir santraukos pasiekiamos interneto svetainėje adresu https://www.emca2025.eu/programme.
Entomologijos laboratorijos mokslininkė dr. Kristina Valavičiūtė-Pocienė pranešime „WIMANET, a global initiative to study vector-borne disease in wildlife“ (autoriai: K. Valavičiūtė-Pocienė ir J. C. Dunn) pristatė COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) finansuojamą WIMANET tinklą, kurio tikslas – sujungti laukinių gyvūnų maliarijos ir šių parazitų pernešėjų tyrėjus. Šis projektas ir su kelione susijusios išlaidos finansuojamos COST CA22108 – laukinės gamtos maliarijos tinklas (WIMANET).
2025.03.31
Entomologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojo dr. Norberto Noreikos kartu su kolegomis iš Estijos parengta publikacija prestižiniame Britų ekologų draugijos leidžiamame žurnale „Journal of Applied Ecology“ buvo pripažinta kaip viena daugiausiai cituotų publikacijų tarp šio žurnalo straipsnių, išėjusių 2023 metais. Tam pažymėti „Wiley“ leidykla išdavė vardinį sertifikatą. Straipsnyje atskleidžiamas neigiamas pusiau natūralių pievų apleidimo ir užaugimo mišku poveikis biologinei įvairovei bei ekosistemų paslaugoms ir funkcijoms.
Nuoroda į publikaciją: https://besjournals.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/1365-2664.14375

Š. m. kovo 10–25 dienomis vyko 5-asis virtualus paleontologijos kongresas („5th Palaeontological Virtual Congress“), kuriame dalyvavo daugiau nei 550 mokslininkų ir buvo pristatyta virš 350 pranešimų. Lietuvos mokslininkai aktyviai pristatė savo tyrimus. Iš viso šiame tarptautiniame renginyje dalyvavo 14 Lietuvos atstovų iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro ir kitų institucijų, pateikusių pranešimus įvairiomis paleontologinėmis temomis.
Tyrimai apėmė platų temų spektrą – nuo suakmenėjusių medžių kolekcijų analizės ir jų reikšmės tarptautiniame kontekste, devono periodo žuvų faunos peržiūros ir duomenų atnaujinimo, Gamtos tyrimų centro paleontologinių kolekcijų pristatymo ir jų mokslinės svarbos, taip pat mamutų išlikimo paskutinio ledynmečio metu iki vabzdžių liekanų tyrimų vėlyvajame pleistocene ir ankstyvajame holocene.
Ypač didžiuojamės, kad Gamtos tyrimų centro mokslininkės Darja Dankina ir Agnė Aleksienė ne tik dalyvavo, bet inicijavo ir moderavo tematinę sesiją apie paleontologinių kolekcijų svarbą ir ateities perspektyvas. Diskusijoje buvo aptartos pagrindinės šių kolekcijų išsaugojimo ir skaitmeninimo problemos, taip pat modernios technologijos, tokios kaip CT skenavimas, 3D spausdinimas ir dirbtinis intelektas, leidžiančios efektyviau analizuoti iškastinius duomenis ir gerinti jų prieinamumą tarptautinei mokslo bendruomenei.
Dalyvavimas tokiuose kongresuose – tai ne tik galimybė pristatyti naujausius tyrimus, bet ir užmegzti tarptautinius mokslinius ryšius, skatinti bendradarbiavimą ir prisidėti prie fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslų pažangos. Paleontologinių kolekcijų tyrimai turi lemiamą reikšmę evoliucijos, klimato kaitos ir gamtos apsaugos tyrimams, todėl šių duomenų prieinamumo didinimas yra vienas iš prioritetinių šiuolaikinės paleontologijos uždavinių.
Dėkojame organizatoriams už puikią platformą mokslinei diskusijai ir tikimės, kad ši konferencija taps įkvėpimu naujoms idėjoms ir tyrimams!
