Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras sveikina visus šia ypatinga proga ir kviečia kartu švęsti mūsų valstybingumą. Tegul ši diena būna kupina džiaugsmo, bendrystės ir įkvėpimo kurti dar gražesnę Lietuvą!

Š. m. vasario 11 d. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras (GTC) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu (VU). Susitarimą patvirtino gyvai susitikę ir dokumentą pasirašę įstaigų vadovai – VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir GTC direktorius prof. Sigitas Podėnas.

Pasirašytoje sutartyje numatoma bendradarbiauti, rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus ir plėtojant mokslinį bendradarbiavimą gamtos, technologijų ir tarpdalykinėse mokslo srityse.

Susitikimo metu aptartos ateities strateginės bendradarbiavimo galimybės, siekiant aukščiausių mokslinių pasiekimų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje erdvėje.

Vasario 11 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Ši tradicija šiemet švenčia dešimties metų jubiliejų.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras sveikina visas moteris ir merginas su Tarptautine moterų ir mergaičių moksle diena!

 

Pasaulinė maisto švaistymo problema vis dažniau sprendžiama taikant naujoviškus sprendimus, pavyzdžiui, naudojant Hermetia illucens – juodąsias plokščiamuses. Jos efektyviai perdirba maisto atliekas į vertingą biomasę, o tai pritraukia tvarias įmones plėsti šių vabzdžių naudojimą pramoniniu mastu visame pasaulyje. Mažai žinoma apie visuminę juodųjų plokščiamusių lervų mikrobiotą ir jos poveikį maisto ir pašarų mikrobiologinei saugai.

Šis tyrimas atliktas siekiant nustatyti bakterijų mikrobiotos dinamiką lervose ir likučiuose (kurie paprastai naudojami kaip trąšos) po lervų pramoninio auginimo. Vertintas terminio apdorojimo poveikis, kultivuojamų bakterijų skaičius ir identifikavimas bei atsparumo antibiotikams genų paplitimas. Tirtos skirtingų išsivystymo stadijų lervos, šaldytos ir džiovintos lervos bei likučių mėginiai.

Mėginiuose visuminės bakterijų mikrobiotos sudėtis buvo panaši, joje vyravo Proteobacteria, o  likučiuose – Firmicutes. Mažiausia įvairovė nustatyta ankstesnės vystymosi stadijos lervose, o didžiausia – likučiuose. Mėginiai pasižymėjo nedidele bakterijų įvairove. Išskirtos kultivuojamos bakterijos, priklausančios Proteus, Providencia, Morganella, Staphylococcus, Klebsiella, Enterococcus ir Bacillus gentims. Kultivuojamų bakterijų skaičius augant lervoms didėjo. Išdžiovintose lervose gyvybingų bakterijų skaičius buvo mažiausias, jose dominavo sporas sudarančios bakterijos. Gyvybingų aerobinių bakterijų skaičiai atitinka valgomiems vabzdžiams taikomus mikrobiologinio saugumo kriterijus. Atsparumo tetraciklinui genas tetM buvo labiausiai paplitęs ir aptiktas visose tirtų mėginių grupėse. Didžiausia atsparumo antibiotikams genų įvairovė ir aptikimo dažnis būdingas likučiams.

Šio darbo rezultatai praplečia negausias žinias apie mikroorganizmų ir atsparumo antibiotikams genų dinamiką pramoninio masto maisto atliekų perdirbimo procese naudojant juodosios plokščiamusės lervas.

 

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-22-93.

Nuoroda į straipsnį: https://doi.org/10.1163/23524588-00001398

 

Kalbos komisijos apdovanojimai nuo 2016 m. skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.

Skulptūrėle „Sraigė“ ir diplomu šiemet bus apdovanotas Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Gintautas Vaitonis už reikšmingą indėlį kuriant ir puoselėjant gamtos mokslų (zoologijos) srities lietuvišką terminiją.

Laureatai bus pagerbti vasario 18 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje Mokslų akademijos salėje.

Gintautas Vaitonis – Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, ilgametis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertas. Nuo 2004 m. įsitraukęs į lietuviškos zoologijos terminijos, daugiausia įvairių taksonominių grupių, vardyno kūrimą. Du dešimtmečius Valstybinei lietuvių kalbos komisijai nuolat teikia konsultacijas dėl lietuviškų vėžiagyvių, varliagyvių, moliuskų, roplių, žuvų, paukščių ir kitų organizmų grupių lietuviškų pavadinimų. Gintautas Vaitonis parengė ir pateikė svarstyti įvairių taksonominių grupių gyvūnų sąrašus, kuriuose – sunorminti arba siūlomi nauji daugiau kaip 14 000 rūšių gyvūnų, taip pat aukštesnio rango taksonų lietuviški pavadinimai. Dauguma terminų apsvarstyti, aprobuoti ir tapo prieinami visuomenei. Gintauto Vaitonio sukurti varliagyvių, vėžiagyvių, moliuskų, žuvų ir kitų organizmų pavadinimai paskelbti Valstybinės lietuvių kalbos rekomendacijose ir Lietuvos Respublikos terminų banke. Mokslininkas su bendraautoriais yra parengęs ir išleidęs ne vieną informacinį ir mokslo populiarinamąjį leidinį lietuvių kalba: „Lietuvos griežtai saugomos rūšys“ (2015 m., sudarytojas), „Invazinės rūšys Lietuvoje“ (2017 m., sudarytojas), „Lietuvos raudonoji knyga. Gyvūnai. Augalai. Grybai“ (2021 m., bendraautoris), „Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje“ (2023 m., bendraautoris).

Daugiau informacijos Paskirti Kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą – Valstybinė lietuvių kalbos komisija (vlkk.lt)

 

Selenitas – tai įdomiausias Lietuvos mineralas, kurį galima rasti žemės paviršiuje, tiesa, ne visur, o tik Biržų žemėje, kur paviršiuje atsidengia gipsingos devono sistemos uolienos. Tai pluoštinis gipsas, jo pavadinimas susijęs su Selenos, graikų mėnulio deivės, vardu. Vietiniai biržiečiai jam turi kitą vardą – sudoklis. Selenitas prieškariu buvo kasamas gipso laužykloje prie Karajimiškio ir kitose vietose, vėliau buvo išžvalgyti keli telkiniai, bet eksploatacija nepradėta dėl ekonominių priežasčių. Gipsas daugiausia naudojamas statybinių medžiagų, taip pat cemento, gamyboje. „Akmenės cementas“ gipsą vežasi iš Latvijos.

Selenito pavyzdžių galima pamatyti GTC Mineralų muziejuje.

Selenito blokai. Karajimiškis, Biržų r. (I. Satkūnienės nuotr.)

 

Klimato ir vandens tyrimų laboratorija

Kolekcijų skyrius

Per pristatymą, kuris įvyko sausio 29 d., mokslininkės Ilona Jukonienė, Aurika Ričkienė, Zofija Sinkevičienė pasidalijo mintimis apie vykdytus Lituanistinių tyrimų ir sklaidos programos (2016–2024) projektus ir pristatė paskutinio projekto „Šepeta. Pelkės augalija istorinių tyrimų ir kraštovaizdžio pokyčių kontekste“ rezultatus, apibendrintus knygoje. Parengta knyga yra mokslo darbų rinkinys apie prarastą pelkę, kuri pagal savo gamtines vertybes galėjo tapti rezervatu, tačiau tapo naudojamu durpynu.

Ilonos Jukonienės, Aurikos Ričkienės, Zofijos Sinkevičienės, Agnės Bagušinskaitės, Vitos Monkuvienės ir Juditos Koreivienės straipsniuose aprašomi rasti jau labai pasikeitusios pelkės augalijos likučiai, išlikę herbariumo rinkiniai, rankraščiai ir publikuota medžiaga apie Šepetos pelkės tyrimus, jos augaliją, kartografinė medžiaga. Knygos pabaigoje pateikiama išsami Sigitos Dagienės sudaryta bibliografinė rodyklė. Knygoje prisimenami tarpukario Lietuvos mokslo entuziastai, vadovaujami Kazio Brundzos ir Vinco Vilkaičio, skubėję Šepetos pelkę ištirti ir aprašyti.

Dalijamės renginio akimirkomis.

Siūloma:

• 1350 EUR per mėnesį stipendija
• Stažuotės trukmė nuo 6 iki 12 mėnesių
• Sveikatos, nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimas
• Galimybė laisvai pasirinkti priimančiąją instituciją
• Nereikalaujamos vokiečių kalbos žinios

Kam skirta:

• Doktorantams
• Magistrantūros programų absolventams

(Paraiškas gali teikti ir paskutinio kurso magistrantai)

Paraiškų laukiama du kartus per metus: iki kovo 05 d. arba iki rugsėjo 05 d.

SVARBU:

Temoms apribojimų nėra.

Svarbiausia, kad stažuotės projekto tema būtų aktuali aplinkosauginiu/ tvarumo aspektu.

Stažuotės gali būti tiek akademinio, tiek profesinio pobūdžio.

Kodėl verta rinktis DBU stažuotę?

DBU stažuotės suteikia unikalią galimybę įgyti vertingos patirties tarptautinėje aplinkoje ir prisidėti prie svarbių aplinkosaugos problemų sprendimo. Stažuotės metu galėsite:

• Dirbti prie Jums aktualių mokslinių tyrimų projektų
• Bendradarbiauti su patyrusiais mokslininkais ir praktikais
• Tobulinti savo įgūdžius ir žinias
• Užmegzti ryšius su kitais jaunais profesionalais iš viso pasaulio

Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo procesą rasite interneto svetainėje https://www.studinfo.lt/stipendijos/dbu.

Gamtos tyrimų centro
mineralų iš Alfonso Žukelio kolekcijos nuotraukų paroda (I aukšte)

SAU IR KITIEMS

SKIRTA MINERALOGO ALFONSO ŽUKELIO
GIMIMO 125-osioms ir jo surinktos kolekcijos perdavimo Lietuvai 60-osioms sukaktims paminėti.

Jauniausias Jurgio Žukelio ir Onos Staškevičiūtės-Žukelienės vaikas Alfonsas gimė 1899 12 15 Lietuvoje, šalia Gačionių ežero esančiame Lukščių kaime. Kai jam tebuvo pora metukų tėvai, tikėdamiesi geresnio gyvenimo, nusprendė keltis į Baltarusiją. Mažasis Alfonsas laimingas augo globojamas tėvų, apsuptas brolių ir seserų. Kai jam sukako 13 m., vyriausias brolis Jonas jį išsivežė į Sverdlovką, kur Alfonsas baigė realinę mokyklą, o vėliau pradėjo mineralogo darbą mokslinėse mineralogijos dirbtuvėse. Dar mokykloje jis užsikrėtė kolekcionavimo aistra ir visą gyvenimą rinko pavyzdžius savo kolekcijai. Nesusilaukęs palikuonių, nusprendė kolekciją padovanoti Lietuvai. 1965 m. atkeliavo per 2000 pavyzdžių, kurie tapo Geologijos-mineralogijos muziejaus pagrindu.

Daugiau nei 60 m. gyvenu toli nuo gimtinės Lietuvos. Dažnai galvoju apie ją – tą mažai man žinomą šalį, lyg tolimo ir stebuklingo sapno aidą, kurią pažįstu tik iš tėvų pasakojimų. Čia gyveno mano tėvai, seneliai, proseneliai…
Išėjęs į pensiją, ilgai svarsčiau, kur dėti savo kolekciją. Ir nusprendžiau ją padovanoti savo Tėvynei Lietuvai.
Tegul muziejaus lankytojai gėrisi amžinuoju akmens grožiu
A. Žukelis, 1970

Parodą parengė Birutė Poškienė ir Violeta Pukelytė
Nuotraukų autorė Birutė Poškienė