Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras (toliau – Centras) kartu su Lietuvos mokslo taryba (projekto vykdytojas) bei dideliu mokslo ir studijų institucijų konsorciumu pradėjo įgyvendinti projektą „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“ (ITPCKS Nr. 10-031-P-0001). Kartu su Centru projekte dalyvauja Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, VILNIUS TECH, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos socialinių mokslų centras ir Vilniaus kolegija. Projektu siekiama kurti ir stiprinti nacionalinį inovacijų ir technologijų perdavimo centrų tinklą. Projekto įgyvendinimo laikotarpis nuo 2025 m. vasario 14 d. iki  2028 m. gruodžio 31 d. Bendra projekto vertė siekia 13 387 366 Eur, iš kurių ES finansavimo suma sudaro 11 903 843 Eur. Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo.  Centro dalis sudaro 524 106 Eur.

Vykdydamas šį projektą, Centras sieks sukurti ir įdiegti efektyvią antreprenerystės sistemą, pagerinti bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo, užtikrinti, kad moksliškai pagrįstų inovacijų diegimas į praktiką prisidėtų prie ekonomikos augimo ir socialinės gerovės.

2022–2030 m. plėtros programos valdytoja – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektas įgyvendinamas pagal pažangos priemonę Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ ir yra finansuojamas Europos Sąjungos.

Lietuvos mokslo taryba parėmė septynių Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkų straipsnių, paskelbtų per 2025 m., publikavimą. Iš viso skirta 14110,19 Eur parama.  Finansinė parama buvo skirta šių straipsnių publikavimo išlaidoms apmokėti:

1. Žalnierius, T., Laibakojis, D., Rapalytė, S., Būdienė, J., Jurkonienė, S. 2025. HsGA20ox1, HsGA3ox1, and HsGA2ox1 are involved in endogenous gibberellin regulation within Heracleum sosnowskyi ovaries after gibberellin A3 treatment. International Journal of Molecular Sciences, 26 (10): art. no. 4480. doi.org/10.3390/ijms26104480
2. Vepštaitė-Monstavičė, I., Lukša-Žebelovič, J., Apšegaitė, V., Mozūraitis, R., Lisicinas, R., Stanevičienė, R., Blažytė-Čereškienė, L., Serva, S., Servienė, E. 2025. Profiles of killer systems and volatile organic compounds of rowanberry and rosehip-inhabiting yeasts substantiate implications for biocontrol. Foods, 14 (2): art. no. 288. doi.org/10.3390/foods14020288
3. Kalvaitienė, M., Jukonienė, I. 2025. The ecological drivers of the mosaic structure of bryophyte and vascular plant cover in the rich fens of Lithuania. Plants, 14 (17): art. no. 2662. doi.org/10.3390/plants14172662
4. Jurkonienė, S., Gavelienė, V., Mockevičiūtė, R., Jankovska-Bortkevič, E., Šveikauskas, V., Jankauskienė, J., Žalnierius, T., Kozeko, L. 2025. GABA and proline application induce drought resistance in oilseed rape. Plants, 14 (6): art. no. 860. doi.org/10.3390/plants14060860
5. Ložienė, K. 2025. Peltate glandular trichomes in relation to their parameters, essential oil amount, chemotype, plant sex and habitat characteristics in Thymus pulegioides. Horticulturae, 11 (8): art. no. 871. doi.org/10.3390/horticulturae11080871
6. Ciliberti, P., Starkevich, P., Podėnas, S. 2025. Exploring potential distribution and environmental preferences of three species of Dicranomyia (Diptera: Limoniidae: Limoniinae) across the Western Palaearctic realm using Maxent. Insects, 16 (10): art. no. 1022. doi.org/10.3390/insects16101022
7. Balčiauskas, L. 2025. The first record of taiga shrew in Lithuania. Animals, 15 (21): art. no. 3088. doi.org/10.3390/ani15213088

Glaciokarstinės dubės – jaunos, stačiašlaitės, gilios reljefo įdubos, paplitusios paskutiniojo apledėjimo Baltijos moreninėje aukštumoje, jų nėra kituose Lietuvos regionuose. Tipiška glaciokarstinė dubė – 40 m gylio Velnio duobė Aukštadvario regioniniame parke. Jos gali būti sausos, iš dalies užpildytos nuosėdomis arba būti ežerų dubenimis. Gilios dubės su paviršiuje plūduriuojančia augaline danga ir iš dalies užpildytos nekonsoliduotomis nuosėdomis – tai tikri spąstai sunkiajai technikai, ką liudija tragiškai nuskendusi karinė sunkiasvorė technika Pabradės poligone ar nuskendęs ekskavatorius su 12 m strėle prie Molėtų. Todėl yra svarbu praktiškai žinoti tokių reljefo formų gylius, formas, nuosėdų sudėtį.

Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos darbuotojai kartu su kolegomis iš Kvartero tyrimų laboratorijos ištyrė 6 glaciokarstines dubes Aukštadvario regioniniame parke ir vieną Molėtų rajone, nustatė jų formavimosi (įdubimo) laiką, užpildančių nuosėdų sudėtį, stratifikaciją, litologinę ir cheminę sudėtį, paleogeografines sąlygas, dubių morfometriją. Nustatyta, kad dubių nuosėdų klodai yra svarbus paleogeografijos ir klimato pokyčių duomenų šaltinis, tai – tarsi gamtiniai archyvai. Tyrimai vykdomi pagal Gamtos tyrimų centro MTEP II programą „Klimato kaitos ir žmogaus veiklos sąlygojamų veiksnių poveikiai ekosistemų būklei, jų funkcionavimui, teikiamoms paslaugoms ir išteklių tvarumui“ (Klimatas ir ekosistemos).

Dr. Jonas Satkūnas

Klimato ir vandens tyrimų laboratorija nagrinėja, kaip nuo 1951 iki 2020 m. keitėsi ekstremalios žiemos ir vasaros temperatūros Pietryčių Baltijos regione ir jas lemianti atmosferos cirkuliacija. Dėl klimato kaitos žiemomis vis dažniau vyrauja vakarų krypties vėjai, atnešantys šiltesnį orą nuo Atlanto, o žiemos šilumos anomalijų temperatūra per pastaruosius dešimtmečius padidėjo ~ 2 °C. Net anomaliai šaltos dienos nebėra tokios atšiaurios – 1986–2020 m. jos vidutiniškai buvo 1,6 °C šiltesnės nei anksčiau. Nors Fenoskandijos anticiklonas vis dar dažniausiai lemia ekstremalius šalčius regione, jo sukelti atšiaurūs orai naujesniu laikotarpiu buvo beveik 3 °C šiltesni.

Nacionaliniame lankytojų centre atidaryta Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro paroda „Gyvybės pėdsakai: paleontologiniai radiniai Lietuvos teritorijoje“

Parodos atidarymo metu lankytojai leidosi į kelionę laiku ir sužinojo daugiau apie tai, kas vyko dabartinėje Lietuvos teritorijoje prieš milijonus metų: ar čia galėjo gyventi dinozaurai, ar šią vietą kadaise dengė šilta jūra, kokių fosilijų randama dažniausiai.

Prieš daugelį milijonų metų Lietuvos vietoje plytėjo seklios jūros, knibždėte knibždėjusios gyvybės. Šiandien jos pėdsakus galime pamatyti fosilijose – tyliuose, bet iškalbinguose praeities liudininkuose.

Apie parodos eksponatus ir jų istorijas įdomiai pasakojo Gamtos tyrimų centro paleontologė dr. Darja Dankina. Visi parodoje pristatomi radiniai daugiau nei pusę amžiaus saugomi Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro fonduose.

Fosilijų ekspozicija Nacionaliniame lankytojų centre veiks visus šiuos metus – kviečiame apsilankyti ir iš arčiau pažinti Lietuvos paleontologinę praeitį.

Susitikime parodoje „STUDIJOS & KARJERA LIETUVOJE 2026“ – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras laukia jūsų!

Jau sausio 22–23 d. LITEXPO vyks didžiausia studijų paroda „STUDIJOS & KARJERA LIETUVOJE 2026“, suburianti visus, kurie ieško savo krypties – nuo moksleivių ir tėvų iki mokytojų, karjeros specialistų bei smalsių atradėjų.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras (GTC) šiemet taip pat dalyvauja parodoje ir kviečia užsukti į GTC stendą.

Kodėl verta aplankyti GTC stendą?

🔬 Pažinsite gamtos mokslų pasaulį – nuo biologijos ir ekologijos iki aplinkos tyrimų bei kitų sričių, kurios formuoja mūsų supratimą apie gyvybę ir planetą.
💬 Galėsite gyvai pasikalbėti su GTC atstovais – užduoti klausimus apie mokslininko kelią, studijas, praktiką, savanorystę ar karjeros galimybes.
🌍 Sužinosite, kaip mokslas keičia kasdienybę – kaip tyrimai padeda saugoti gamtą, spręsti aplinkos problemas ir kurti tvaresnę ateitį.
✨ Įkvėpsite savo ateities planus – jei ieškote krypties, kur smalsumas ir prasmė susitinka, gamtos mokslai gali būti būtent jūsų pasirinkimas.

Daugiau informacijos rasite: https://www.litexpo.lt/renginiai/studijos-karjera-lietuvoje-2026/

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens tyrimų laboratorija vykdo fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, padedančius suprasti klimato kaitos procesus, paviršinių ir požeminių vandenų būklę bei jų sąveiką su aplinka. Laboratorijos mokslininkai analizuoja hidrologinius, hidrocheminius, geologinius ir klimato duomenis, siekdami prisidėti prie tvaresnio gamtinių išteklių valdymo bei moksliškai pagrįstų aplinkosaugos sprendimų.

Daugiau informacijos čia