Atodanga – kietų ar birių uolienų ir nuosėdų darinių išeiga žemės paviršiuje ar akvatorijoje (horizontali), šlaite, įgriuvoje, oloje ar dirbtinėje prakasoje (vertikali ar nuožulni). Kietų uolienų atodangos (karbonatų, konglomerato, smiltainio) gali būti stabilios daugelį dešimtmečių, o birių darinių (daugiausia kvartero sistemos)  atodangos rekuperuojasi (pasidengia deliuviu, dirvožemiu,  apauga augmenija) ir tampa šlaitu per kelis metus.

  

Pūčkorių atodanga 1980 (kairėje) ir 2019 metais.

 

Papilės atodanga 1932 metais (kairėje) ir dabar.

Birių darinių atodangos rekuperuojasi labai greitai dėl kintančių hidroklimatinių sąlygų (silpnėjantys  pavasario potvyniai ir ledonešiai, šiltėjantis klimatas palankus augmenijai vegetuoti ir kt. ) ir ūkinės veiklos (nebėra malūnų užtvankų, ganomų gyvulių ar kt.). Todėl galimi vis dažnesni atvejai, kai anksčiau žinomos atodangos rekuperuojasi ir tampa skardžiais, pavyzdžiui, Liškiavos, Valakampių, Plikakalnio, Papilės ir kitos. Pastaruoju metu stabilizuojasi ir apauga Pūčkorių atodanga, kuri netrukus taps pakankamai stabiliu šlaitu.

Žiniasklaida skelbia: „Aplankykite Papilės atodangą“. Tačiau jos seniai nebėra…

 

 

Jonas Satkūnas, Julius Taminskas, Aldona Baubinienė, Klimato ir vandens tyrimų laboratorija

 

 

Sveikiname doktorantę Gabrielę Bumbulytę gavus Lietuvos mokslo tarybos paramą doktorantams už studijų rezultatus 2024 m.

Paramos tikslas – paremti produktyviai studijuojančius doktorantus.

Lietuvos mokslų akademija (LMA), kasmet rengdama LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursą, skyrė 2023 metų premijas LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams, taip pat LMA pagyrimo raštus konkurso dalyviams. Premijomis už mokslo darbą „Naujos kartos nanodalelių bioakumuliacija, toksiškumas ir rizikos vertinimas: saugaus nanodalelių naudojimo biomedicinoje ir aplinkosaugoje link“ apdovanota Gamtos tyrimų centro Ekotoksikologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. Živilė Jurgelėnė ir už mokslo darbą „Exoerythrocytic stages of Haemoproteus (Apicomplexa, Haemosporida) parasites in wild birds: insights into developmental patterns / Egzoerithrocitinės Haemoproteus (Apicomplexa, Haemosporida) parazitų vystymosi stadijos laukiniuose paukščiuose: įžvalgos į vystymosi dėsningumus“ apdovanota Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Mélanie Yvonne Ludivine Duc.

Nuoširdžiai sveikiname konkurso nugalėtojas ir linkime visokeriopos sėkmės mokslinėje veikloje!

Nuoširdžiai sveikiname mūsų kolegą – Gamtos tyrimų centro Mokslo tarybos pirmininką, Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovą dr. Valerijų Rašomavičių, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanotą už lietuvių kalbos puoselėjimą. Apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.

„Aš – botanikas. Žinoma, kad botanikas, bet turiu kalbos polėkį“, – sakė jis ir patikino, kad lietuvių kalba puikiai tinka terminams kurti. Botanikas orientuojasi į kalbininkus Jurgį Pabrėžą, Lauryną Ivinskį.

Š. m. vasario 23 d. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje paminėta geologės, geomorfologės, ilgametės Geologijos ir geografijos instituto mokslininkės habil. dr. Valerijos Čepulytės 120 m. sukaktis. Nors jos gyventas laikas pamažu grimzta užmarštin, džiugu, kad vis dar prisimename mokslininkės darbus ir indėlį, tiriant Lietuvos paviršių.

Maloniai stebina mūsų bendruomenės susitelkimas, atkuriant ilgapirščių nusineštą antkapinio paminklo bareljefą (aut. G. Raudonius), parengiant parodą (S. Dagienė ir A. Trumpienė), kurios virtualus variantas prieinamas adresu: http://eparodos.mab.lt/s/mokslui-paaukotas-gyvenimas-habil-dr-valerijai-cepulytei-120,  ir šiltą susitikimą, kuriame habil. dr. V. Baltrūnas pristatė išsamų pranešimą apie mokslininkės gyvenimą ir svarbiausius darbus. Prisiminimais dalijosi akad. prof. habil. dr. A. Grigelis ir dr. E. Ž. Gelumbauskaitė, dr. V. Narbutas, doc. dr. V. Kadūnas ir dr. Z. Malinauskas.

Dėkojame visiems aukojusiems lėšas bareljefui ir prisidėjusiems prie renginio organizavimo.

Susitikimo metu buvo aptartos galimybės, pasitelkiant intelektualinį ir techninį GTC potencialą, plėsti klasikinių biologijos ir geomokslų studijų turinį VU. Pokalbio metu aptartos VU studentų galimybės ir perspektyvos vykdyti praktikas ir baigiamuosius bakalauro ir magistro mokslinius darbus GTC. Svarbią diskusijos dalį sudarė bendrų doktorantūros studijų programų aptarimas, jų plėtros galimybių, tarp jų ir užsienio studentų pritraukimo perspektyvų, įvertinimas. Diskusijos dalyvių išsakyti bendro doktorantūros studijų tematikų skelbimo, galimybių GTC doktorantams plačiau naudotis VU infrastruktūra ir kt. klausimai, neabejojame, ženkliai prisidės, plečiant trečiosios pakopos studijas ir užtikrinant jų kokybę institucijose. Svarbią institucijų bendradarbiavimo dalį sudarantys informaciniai mainai, taip pat vykdomų mokslinių tyrimų ir egzistuojančių techninių galimybių pristatymas kitos institucijos bendruomenei, buvo įvardyti kaip esminė planuojamos veiklos dalis.

Diskusijos metu išsakyti institucijų atstovų pasiūlymai ir apibrėžti bendradarbiavimo prioritetai ženkliai prisidės, plečiant bendras mokslines ir studijų veiklas svarbiausiose gamtamokslinių tyrimų institucijose Lietuvoje.