Lietuvoje yra virš 7000 ežerų, o jų bendras plotas 914 kvadratinių kilometrų. Visi ežerai paslaptingi, bet Baltieji Lakajai turi išskirtinę mįslę – ežero dugne nuskendusį mišką. Neabejojame, daugelis yra apie tai girdėję ar matę nardytojų filmuose, įkeltuose  į „Youtube“ platformą. Kaip sakė nardytojas Svaigedas Stoškus:  „Į vandenį „nuvažiavęs“ yra maždaug hektaras miško“. Giliausiai medžiai yra virš 100 m atstumu nuo kranto, pagrindiniai didieji medžiai – apie 24 m atstumu, o mažieji medžiai yra palei krantą apie 5 m gylyje.

Baltieji Lakajai yra rininės kilmės, t. y. ilgas (8,6 km), aukštais krantais, duobėtas ir gilus ežeras (didžiausias gylis 45 m).

Kad ežeruose randama nuskendusių medžių kamienų, nieko nestebina, bet kad būtų nuskendęs miškas su vertikaliai stovinčiais kamienais ir šaknimis, yra didelė mįslė.  Jei ežero dubuo įsmuko tirpstant po smėliu palaidotiems ledo luistams (vykstant glaciokarstiniam procesui), tai galėjo vykti poledynmetyje, kai dar brandus miškas vargu ar buvo susiformavęs. Kita, labiau tikėtina, versija yra ta, kad tai yra nuslinkusio nuo krantų į ežero duburį miško lopai, kitaip tariant, nuošliaužos (panašios į tas, kurios gadino Gedimino kalną). Galbūt yra buvęs ypatingas įvykis, taip supurtęs Molėtų žemę, kad net ežerai ir jų krantai pasikeitė? Gal tai meteoritas, palikęs Misiūniškio duobę netoli Siesarties ežero ir pabėręs metalinių rutuliukų?

Hidrologai  bandė tyrinėti nuskendusių medžių amžių. Buvo paimti 3 bandiniai iš kamienų  ir gauti radiokarboninių datavimų duomenys. Dvi datos yra gana panašios ir rodo, kad medžiai augo ir nuskendo XVI–XVII a. Trečia data yra gerokai senesnė ir siekia net 2000 metų pr. m. e. Gal tai laboratorinė klaida? Vienaip ar kitaip, Baltųjų Lakajų miško paslaptis lieka  neįminta, bet neabejotinai paskatins naujus tyrimus.

Autoriai: Julius Taminskas,  Jonas Satkūnas, Rita Linkevičienė,  Gamtos tyrimų centras, Klimato ir vandens tyrimų laboratorija

Baltieji Lakajai kanjonai.wmv (youtube.com)

Ar kada susimąstėte, kas saugo oficialiosios lietuvių kalbos grožį ir tikslumą? Ar kada suskaudo širdį matant dokumentą, pilną gramatinių klaidų? O gal susipainiojote dėl gluminančių terminų? Šias ir dar daugiau oficialiosios kalbos saugojimo, vartojimo ir priežiūros funkcijų Lietuvoje atlieka Valstybinės kalbos inspekcija.

Sausio 25 d. Gamtos tyrimų centre viešėjo Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, kuris mokslininkų bendruomenei pristatė pranešimą „Lietuvių kalbos politika – permainų nuotaika“ ir atsakė į seminaro metu iškilusius klausimus. Mokslininkai domėjosi, ar būtina augalų, grybų, vabzdžių ar kitokių gyvybės formų pavadinimus versti į lietuvių kalbą? Į tai buvo atsakyta, kad paprastiems žmonėms irgi kartais reikia įvardyti gyvį, o lotyniškus pavadinimus geba vartoti tik mokslininkai. A. Valotka komentavo, kad mokslininkai savo publikacijas skelbia dažniausiai tik anglų kalba, retas lietuviškai. Todėl natūraliai kilo klausimas, ar moksle vartojant tik anglų kalbą daroma žala lietuvių kalbai?

Atsakant į šį klausimą buvo pabrėžta, kad svarbiausia gamtamokslių profesijų atstovų misija – įvesti į lietuvių kalbą tinkamus lietuviškus mokslinius terminus. O tai, kad moksle vyrauja anglų kalba yra visuotinai suprantama ir pateisinama.

Seminaro metu buvo domimasi, ar kitataučiams, dirbantiems Lietuvoje, būtina mokėti lietuvių kalbą. Valstybinėse įstaigose dirbantys kitataučiai privalo gebėti susikalbėti lietuvių kalba ir išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, tačiau dirbantys privačiame sektoriuje tokių prievolių neturi. Valstybinės kalbos komisija rūpinasi, kad kitataučiai, dirbantys oficialiose valstybinėse įstaigose, turėtų galimybę mokytis lietuvių kalbos ir būtų sėkmingai įtraukti į darbo rinką.

Buvo kalbėta ir apie lietuvių kalbos įdomybes, tarmes, naujadarus. Pavyzdžiui, ar žinote, kas yra sliekidė? O gal girdėjote žodį vabalija? Jei ne, visada galite aplankyti interneto svetainėje „Ekalba.lt“ esantį „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“ ir išsiaiškinti, kokių naujų žodžių yra prikurta ir ką jie reiškia.

Pasaulyje, kuriame žodžiai yra svarbiausia komunikacijos forma, Valstybinė kalbos inspekcija yra kaip sargas, ginantis lietuvių kalbos grožį ir taisyklingą vartoseną.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai koordinuoja tarptautinį laukinių gyvūnų maliarijos tyrėjų tinklą Lietuvoje.

Pasaulinės klimato kaitos ir intensyvios žmogaus veiklos sukelti globalūs pokyčiai skatina įvairių parazitų plitimą į regionus, kuriuose anksčiau jų nebuvo. Kraujasiurbiai vabzdžiai: uodai, smulkieji ar upiniai mašalai platina daugybę žmonių ir gyvūnų ligų sukėlėjų. Šių vabzdžių pernešami hemosporidiniai parazitai yra svarbūs dėl jų globalaus paplitimo, didelės įvairovės ir sukeliamų žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos problemų.

Siekdami geriau suprasti šią hemosporidinių kraujo parazitų grupę ir įvertinti augančias rizikas, Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos tyrėjai suvienijo jėgas su 22-iejų šalių pasaulio mokslininkais ir sumanė naują, Europos Sąjungos finansuojamą, iniciatyvą sukurti laukinių gyvūnų maliarijos tyrėjų tinklą (WIMANET) Europos tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (angl. European Cooperation in Science and Technology,– COST). Šia bendradarbiavimo iniciatyva, sutelkus įvairių mokslinių grupių išteklius, patirtį ir duomenis, siekiama su laukinių gyvūnų hemosporidiniais parazitais susijusias problemas spręsti globaliu mastu.

Dešimtmečiais parazitologai, ekologai, ornitologai, mamalogai ir herpetologai, o pastaraisiais metais ir molekulinės biologijos specialistai intensyviai tyrinėja hemosporidinius parazitus. Atlikus šiuos tyrimus, gauta vertinga informacija apie šeimininkų ir parazitų sąveikas, parazitų sukeliamas ligas, geografinį paplitimą ir šeimininkų kaitą parazito evoliucijos metu. Atlikti tyrimai atskleidė patogeninį hemosporidinių infekcijų poveikį ir jų reikšmę laukinių gyvūnų apsaugai. Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama šių parazitų pernešėjams, taikomi naujausi genetinių tyrimų metodai, siekiant išsiaiškinti sudėtingus parazitų ir jų šeimininkų genų raiškos ypatumus.

Koordinuojant ir sutelkiant bendras pastangas vykdyti mokslinių tyrimų WIMANET veiklą, siekiama palengvinti plataus masto mokslinio bendradarbiavimo iniciatyvas, peržengiančias nacionalines ir regionines ribas.

COST veiklos WIMANET pagrindiniai tikslai yra šie:

• Bendrasis mokslinių tyrimų planas: skatinti bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir dalytis žiniomis. Bendradarbiaujant pasauliniu mastu, spręsti svarbiausius klausimus, susijusius su pernešėjų platinamais parazitais.
• Tarpdisciplininis bendradarbiavimas: skatinti tarpdisciplininį požiūrį, suburiant įvairių sričių ekspertus. Tikimasi, kad šis įvairiapusis bendradarbiavimas padės geriau suprasti šeimininko-vektoriaus-hemosporidinių parazitų sistemą.
• Parama ankstyvosios karjeros tyrėjams: pritraukti ir remti įvairių sričių tyrėjus, suteikiant mokymosi ir bendradarbiavimo galimybes. Šia veikla siekiama ugdyti prie tinklo prisijungusių tyrėjų kompetenciją ir stiprinti bendruomeniškumą.
• Suinteresuotų šalių įtraukimas: siekiant perduoti žinias, aktyviai bendrauti su suinteresuotomis šalimis, politikos formuotojais ir plačiąja visuomene. Šia iniciatyva siekiama didinti visuomenės įsitraukimą į mokslinių tyrimų vykdymą, plečiant informuotumą apie kraujasiurbių vabzdžių platinamus parazitus ir jų poveikį.

Suvienijus mokslininkus ir institucijas iš viso pasaulio, WIMANET žada praturtinti mūsų supratimą apie laukinių gyvūnų hemosporidinius parazitus ir pritaikyti veiksmingas strategijas, padėsiančias spręsti laukinių gyvūnų maliarijos ir kitų hemosporidiozių sukėlėjų keliamas problemas besikeičiančiame pasaulyje.

Šio tinklo veiklą Lietuvoje koordinuoja Gamtos tyrimų centro mokslininkai dr. Vaidas Palinauskas ir dr. Carolina R. F. Chagas; dr. Melanie Y. L. Duc vadovauja darbo grupei, apimančiai molekulinių žymenų ir parazitų morfologinių tyrimų aspektus.

Daugiau informacijos apie WIMANET rasite COST veiklos CA22108 tinklalapyje adresu https://www.cost.eu/actions/CA22108/.

Iš kairės į dešinę:  WIMANET tinklo koordinatoriai Lietuvoje – Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vaidas Palinauskas ir vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Carolina R. F. Chagas; WIMANET darbo grupės vadovė mokslo darbuotoja dr. Melanie Y. L. Duc.

Kontaktai žiniasklaidai: Vaidas Palinauskas, Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorija, el. p. vaidas.palinauskas@gamtc.lt, tel. +370 5 272 9269

Tekstą parengė: Justė Aželytė, Vaidas Palinauskas, Rita Žiegytė.

Nuotraukos: V. Palinauskas (asmeninė), C. F. R. Chagas (asmeninė), M. Y. L. Duc (asmeninė).

Gruodžio 19 d. įvyko iškilmingas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ne tik akademijos nariai, bet ir svečiai. LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai sveikino pasižymėjusius akademikus ir LMA narius-sukaktuvininkus.

LMA atminimo medaliu už svarų indėlį į biologijos mokslo plėtrą, vabzdžių, augalų, mikroorganizmų ir žinduolių cheminės ekologijos ir entomologijos mokslinius tyrimus, svarius biologijos mokslo istorijai, išskirtines kompetencijas ir jaunosios kartos ugdymą, aktyvią bei nuoširdžią veiklą Lietuvos mokslų akademijoje bei Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje įvertintas akademikas, Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Vincas Būda.

Vizito Vytauto Didžiojo universitete metu Gamtos tyrimų centro direktorius prof. dr. (HP) Sigitas Podėnas ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Susitikimo metu abiejų institucijų darbuotojai pristatė vykdomus tyrimus, turimą infrastruktūrą, ekskursijos metu apžiūrėjo Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto laboratorijas. Diskusijos metu buvo pasidalinta bendradarbiavimo idėjomis, aptartos galimybės vykdyti bendrus tyrimus.

Gruodžio 18–22 d. Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos darbuotojai susipažino su makrodumblių ir krevečių akvakultūros tyrimais Jūrų biotechnnologijos ir resursų fakultete (Taivano nacionalinis Sun Yat-sen universitetas, Gaosiongas) ir aplankė fakulteto muziejų. Su prof. Chih-Chuang Liaw komanda atliko ir aptarė gaminės melsvabakterių biomasės, surinktos Kauno mariose, antibakterinį aktyvumą prieš skirtingus patogeninius mikroorganizmus ir bioproduktų identifikavimo pirminius rezultatus, taip pat studentų ir podoktorantūros stažuotojų mainus tęsiant šiuos tyrimus.

Taivano vandens saugyklose stebimi vandens žydėjimai, tačiau vandens kokybė nėra tiriama. Su prof. Kwee Siong Tew aptartas galimas bendradarbiavimas, atliekant fitoplanktono ir cianotoksinų tyrimus vandens saugyklose, kad būtų įvertinta, ar yra realus pavojus geriamojo vandens kokybei.

Nuoširdžiai sveikiname dr. Ramunę Stanevičienę apgynus biologijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema „Vyšnių ir trešnių mikrobiotų sudėtis ir biokontrolės komponentai“ (mokslinė vadovė – prof. dr. Elena Servienė).

 

Linkime visokeriopos sėkmės mokslinėje veikloje!

 

Gamtos tyrimų centro bendruomenė