2025 m. vasario 6–7 d. Rygoje (Latvija) vyko Šiaurės ir Baltijos šalių bitininkystės mokslinių tyrimų simpoziumas, suvienijęs regiono bitininkų organizacijų ir mokslo įstaigų atstovus. Renginio metu buvo aptartos svarbiausios bitininkystės problemos, pasidalinta naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais bei diskutuota apie sektoriaus ateitį.
Lietuvą šiame svarbiame susitikime atstovavo Lietuvos bitininkų sąjungos delegacija, o mokslinių tyrimų perspektyvas pristatė Gamtos tyrimų centras Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovė dr. Laima Blažytė-Čereškienė, skaičiusi pranešimą „Honeybee viruses in Lithuania“.

Paskutinio ledlaikio pabaigoje ledyno paribyje esantis Vilniaus kalvynas dar tebuvo plynaukštė, sukaustyta daugiamečio įšalo. Staigus klimato atšilimas poledynmetyje atitirpdė įšalą ir prasidėjo grunto masių slinkimas į atsilaisvinančią nuo ledo erdvę Neries ir Vilnios slėnių link. Taigi termoerozija išskobė didžiąsias raguvas ir klonius, suformavo Vilniaus erozinio kalvyno pagrindinius bruožus. Termoerozija vyksta ir dabartinio atšilimo metu daugiamečio įšalo kraštuose – Kanadoje, Sibire.

Patogus lankytis ir žvalgytis Saulės slėnis Antakalnyje galėtų būti termoerozijos reiškinio etalonu.

Pagalvokime, gal verta būtų jį skelbti gamtos paveldo objektu (GPO)? Jam dabartiniu metu atrodo negresia urbanizacijos ar sunaikinimo pavojai, tačiau būnant GPO, Saulės slėnis plačiau paskleistų žinias apie klimato pokyčius praeityje.

Vilniaus termoerozinis kalvynas yra unikalus savo kilme ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Todėl Lietuvos geologai jį teikia kaip kandidatą į Pasaulio geologinio paveldo sąrašą, kurį rengia Tarptautinė geologijos mokslų sąjunga (IUGS) kartu su UNESCO. Beje, Saulės slėnis įkvepia kūrybai – jis nutapytas Stasio Jusionio paveiksle „Ruduo Sapieginėje“ (1993 m.).

Klimato ir vandens tyrimų laboratorija

Saulės slėnis – termoerozinė raguva (Nuotraukų autorė – I. Satkūnienė).

Vasario 13 d. parodoje „Amber Trip“, vykusioje „Litexpo“ parodų centre, Gamtos tyrimų centro doktorantė Olga Demina skaitė pranešimą „Mineralų mikropasaulis“.

Pranešimo metu buvo pristatytas mikroskopinis mineralų pasaulis, jų inkliuzai ir svarbi informacija, kurią jie saugo. Aptarta, kaip mikroskopiniai tyrimai naudojami gemologijoje ir geologijoje, padedant identifikuoti mineralus, nustatyti jų kilmę ir suprasti Žemės gelmių procesus.

Taip pat buvo pademonstruota, kaip mineralų mikrofotografija tampa ne tik meno forma, kuri įkvepia juvelyrus, dailininkus ir dizainerius kurti unikalius darbus, bet ir moksliniu metodu. Pranešimas suteikė klausytojams galimybę pažvelgti į mineralus visiškai nauju kampu ir praplėsti savo žinias apie gamtos paslaptis.

Gamtos tyrimų centro bendruomenė, prisiminusi 1918 metų vasario 16-ąją dieną Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą pasirašiusius signatarus ir darniai sugiedojusi „Tautišką giesmę“, iškilmingai paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo metines, klausydamiesi kolegės dr. Rasos Bernotienės pianinu atliekamų B. Dvariono ir M. K. Čiurlionio kūrinių.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras sveikina visus šia ypatinga proga ir kviečia kartu švęsti mūsų valstybingumą. Tegul ši diena būna kupina džiaugsmo, bendrystės ir įkvėpimo kurti dar gražesnę Lietuvą!

Š. m. vasario 11 d. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras (GTC) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu (VU). Susitarimą patvirtino gyvai susitikę ir dokumentą pasirašę įstaigų vadovai – VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir GTC direktorius prof. Sigitas Podėnas.

Pasirašytoje sutartyje numatoma bendradarbiauti, rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus ir plėtojant mokslinį bendradarbiavimą gamtos, technologijų ir tarpdalykinėse mokslo srityse.

Susitikimo metu aptartos ateities strateginės bendradarbiavimo galimybės, siekiant aukščiausių mokslinių pasiekimų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje erdvėje.

Vasario 11 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Ši tradicija šiemet švenčia dešimties metų jubiliejų.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras sveikina visas moteris ir merginas su Tarptautine moterų ir mergaičių moksle diena!

Pasaulinė maisto švaistymo problema vis dažniau sprendžiama taikant naujoviškus sprendimus, pavyzdžiui, naudojant Hermetia illucens – juodąsias plokščiamuses. Jos efektyviai perdirba maisto atliekas į vertingą biomasę, o tai pritraukia tvarias įmones plėsti šių vabzdžių naudojimą pramoniniu mastu visame pasaulyje. Mažai žinoma apie visuminę juodųjų plokščiamusių lervų mikrobiotą ir jos poveikį maisto ir pašarų mikrobiologinei saugai.

Šis tyrimas atliktas siekiant nustatyti bakterijų mikrobiotos dinamiką lervose ir likučiuose (kurie paprastai naudojami kaip trąšos) po lervų pramoninio auginimo. Vertintas terminio apdorojimo poveikis, kultivuojamų bakterijų skaičius ir identifikavimas bei atsparumo antibiotikams genų paplitimas. Tirtos skirtingų išsivystymo stadijų lervos, šaldytos ir džiovintos lervos bei likučių mėginiai.

Mėginiuose visuminės bakterijų mikrobiotos sudėtis buvo panaši, joje vyravo Proteobacteria, o  likučiuose – Firmicutes. Mažiausia įvairovė nustatyta ankstesnės vystymosi stadijos lervose, o didžiausia – likučiuose. Mėginiai pasižymėjo nedidele bakterijų įvairove. Išskirtos kultivuojamos bakterijos, priklausančios Proteus, Providencia, Morganella, Staphylococcus, Klebsiella, Enterococcus ir Bacillus gentims. Kultivuojamų bakterijų skaičius augant lervoms didėjo. Išdžiovintose lervose gyvybingų bakterijų skaičius buvo mažiausias, jose dominavo sporas sudarančios bakterijos. Gyvybingų aerobinių bakterijų skaičiai atitinka valgomiems vabzdžiams taikomus mikrobiologinio saugumo kriterijus. Atsparumo tetraciklinui genas tetM buvo labiausiai paplitęs ir aptiktas visose tirtų mėginių grupėse. Didžiausia atsparumo antibiotikams genų įvairovė ir aptikimo dažnis būdingas likučiams.

Šio darbo rezultatai praplečia negausias žinias apie mikroorganizmų ir atsparumo antibiotikams genų dinamiką pramoninio masto maisto atliekų perdirbimo procese naudojant juodosios plokščiamusės lervas.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-22-93.

Nuoroda į straipsnį: https://doi.org/10.1163/23524588-00001398