
2025.05.21
2025.05.21

Š. m. gegužės 14–16 d. grupė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkų iš Kvartero tyrimų ir Geoaplinkos tyrimų laboratorijų – Albertas Bitinas, Oleksiy Davydov ir Ričardas Taraškevičius – dalyvavo 17-ojoje nacionalinėje jūros mokslų ir technologijų konferencijoje „JŪROS IR KRANTŲ TYRIMAI 2025“ (Juodkrantė, Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras), kurią organizavo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas.
Centro darbuotojai konferencijos dalyviams perskaitė šiuos pranešimus:
Detaliau su konferencijos medžiaga galima susipažinti interneto svetainėje adresu:
https://krantai.ku.lt/uploads/documents/files/2025_J%C5%ABros%20ir%20krant%C5%B3%20tyrimai.pdf

Nuotraukoje – pranešimą skaito Oleksiy Davydov
Gegužės 4–8 d. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos (AMEL) mokslininkai – dr. Judita Koreivienė, dr. Jūratė Kasperovičienė, dr. Jūratė Karosienė ir dr. Ričardas Paškauskas – dalyvavo 13-ojoje tarptautinėje konferencijoje apie toksines melsvabakteres (13th International Conference on Toxic Cyanobacteria), vykusioje Chanijos mieste, Kretoje (Graikija). Daugiau informacijos: https://ictc13.gr/).
Ši konferencija – tai svarbus pasaulinis renginys, subūręs mokslininkus, tyrėjus ir aplinkosaugos ekspertus, tiriančius melsvabakterių ekologiją, cianotoksinų biosintezę, jų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, taip pat vykdančius molekulinius ir biocheminius tyrimus. AMEL mokslininkai pristatė naujausius tyrimų rezultatus, dalijosi patirtimi su tarptautine bendruomene ir gilino žinias apie šių mikroorganizmų dinamiką klimato kaitos kontekste. Taip pat dalyvavo COST veiklos CYANOACTION darbo grupių diskusijose, aptariant projekto siekiamus rezultatus.
Tokios konferencijos – tai ne tik galimybė pasidalyti sukauptomis žiniomis ir užmegzti naujus tarptautinius bendradarbiavimus, bet ir įkvėpimas naujoms idėjoms.

2025 m. gegužės 20 d. įvyko Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) Mokslo tarybos narių rinkimai. GTC Mokslo tarybos rinkimų komisijos duomenimis, balsavimo teisę rinkimų dieną turėjo 195 rinkėjai. Rinkimuose dalyvavo 157 rinkėjai.
GTC Mokslo tarybą, renkamą penkerių metų kadencijai, sudaro 15 narių. Iš jų slapto balsavimo metu renkami 11 GTC darbuotojų ir deleguojami 4 kitų įstaigų ar institucijų atstovai.
Į naująją GTC Mokslo tarybą buvo išrinkta vienuolika GTC iškeltų kandidatų, kurie surinko daugiausia rinkėjų balsų (sąrašas abėcėlės tvarka):
prof. dr. Kęstutis Arbačiauskas, Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos vyr. m. d.;
dr. Rasa Bernotienė, Entomologijos laboratorijos vyresn. m. d.;
doc. dr. Eduardas Budrys, Cheminės ekologijos ir elgsenos vyr. m. d.;
dr. Sigita Jurkonienė, Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. m. d.;
dr. Vaidas Palinauskas, P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vyr. m. d.;
prof. dr. Elena Servienė, Genetikos laboratorijos vyr. m. d.;
dr. Miglė Stančikaitė, Kvartero tyrimų laboratorijos vyr. m. d.;
dr. Vaida Šeirienė, Kvartero tyrimų laboratorijos vyresn. m. d.;
dr. Domas Uogintas, Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresn. m. d.;
akademikas habil. dr. Gediminas Valkiūnas, P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vyr. m. d.;
dr. Tomas Virbickas, Žuvų ekologijos laboratorijos vyresn. m. d.
Taip pat į naująją GTC Mokslo tarybą pateko šie keturi įstaigų, įmonių ir organizacijų, suinteresuotų GTC veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimu, deleguoti nariai:
Jūratė Vlaščenkienė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo skyriaus vyriausioji specialistė;
Ramūnas Krugelis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministras;
dr. Arvydas Lubys, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius;
prof. dr. Algimantas Paulauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto direktorius.
Sveikiname naujai išrinktą GTC Mokslo tarybą, linkime sklandžių ir sėkmingų darbų!
2025.05.20
2025 m. gegužės 19 d. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje vyko pristatymas, skirtas mokslininkams, gamtininkams ir aplinkosaugos specialistams apie globaliai nykstančios paukščių rūšies – meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola) – perkėlimo projektą ir jo tęstinumą Lietuvoje.
Renginį organizavo VšĮ Baltijos aplinkos forumas, o pagrindinis jo tikslas – supažindinti su planuojamu antrojo perkėlimo etapo įgyvendinimu bei naujais tikslais, tarp kurių – mažos meldinės nendrinukės populiacijos atkūrimas Žuvinto biosferos rezervate.
Pristatymo metu buvo aptarti:
pirmojo perkėlimo etapo rezultatai (su vaizdo medžiaga, kurią galite peržiūrėti čia: ▶️ vaizdo įrašas);
biologiniai, ekologiniai ir praktiniai iššūkiai įgyvendinant šią gamtosaugos priemonę;
Lietuvos ir tarptautinės patirtys nykstančių rūšių perkėlimo srityje.
Šis renginys atskleidė, kaip glaudus mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų ir saugomų teritorijų direkcijų bendradarbiavimas gali tapti kertiniu veiksniu saugant rūšis nuo išnykimo.
Džiaugiamės galėdami būti erdve dialogui apie biologinės įvairovės apsaugą ir skatinti žiniomis grįstus gamtosaugos sprendimus.
Šiandien minima Pasaulinė metrologų diena ir Pasaulinė bičių diena – dvi svarbios progos, primenančios, kaip glaudžiai mūsų kasdienis gyvenimas susijęs su tiksliais matavimais ir gyvąja gamta.
Metrologija – mokslas apie matavimus ir matavimo priemones. Nuo temperatūros, ilgio ar masės iki sudėtingų fizikinių procesų – metrologija užtikrina tikslumą, kuris būtinas moksle, pramonėje, sveikatos apsaugoje ir aplinkos stebėsenoje.
1875 m. gegužės 20 d. 17 valstybių pasirašė Metro konvenciją, kuri tapo tarptautinės vienetų sistemos (SI) pagrindu. Šiandien konvenciją yra pasirašiusios jau 51 valstybė. Šiai datai paminėti kasmet švenčiama Pasaulinė metrologų diena.
Taip pat šiandien minima Pasaulinė bičių diena, skirta atkreipti dėmesį į šių neįkainojamų apdulkintojų svarbą mūsų ekosistemoms ir maisto gamybai.
Gamtos tyrimų centro mokslininkai tiria, kaip klimato kaita veikia vabzdžių ir augalų tarpusavio ryšius. Pavyzdžiui, temperatūros pokyčiai gali sukelti nesutapimus tarp bičių aktyvumo ir augalų žydėjimo laikotarpių, o tai turi įtakos tiek bičių išlikimui, tiek augalų dauginimuisi.
Naujausi tyrimai parodė, kad natūraliose pievose laukinių bičių įvairovė yra iki 4 kartų didesnė nei intensyviai ūkininkaujamuose laukuose.
Dr. Laima Blažytė-Čereškienė, Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovė, jau daugelį metų tiria bičių sveikatą ir elgseną bei koordinuoja tarptautinius projektus, tokius kaip INSIGNIA-EU, kuriuose bitės naudojamos kaip bioindikatoriai aplinkos taršai vertinti. Ji taip pat vadovauja projektams, siekiantiems išsaugoti vietinę tamsiąją bitę (Apis mellifera mellifera) Lietuvoje.
Šios dvi datos primena, kad mūsų gebėjimas suprasti pasaulį ir jį apsaugoti tiesiogiai priklauso nuo mokslo pažangos – tiek matavimų tikslumo, tiek rūšių išsaugojimo srityse.
2025.05.19
Šį pavasarį Gamtos tyrimų centro paleontologė, Giluminės geologijos laboratorijos mokslininkė dr. Darja Dankina buvo pakviesta prisijungti prie vienos prestižiškiausių ir seniausių Didžiosios Britanijos paleontologinių asociacijų – The Palaeontological Association (PalAss, https://www.palass.org) – kaip tarybos narė ir viešųjų ryšių atstovė. Darja ką tik grįžo iš pirmojo oficialaus susitikimo, vykusio Gamtos istorijos muziejuje Londone.

Nuotraukoje – dr. Darja Dankina (dešinėje) su kolege, paleontologe iš Ispanijos, dr. Esther Manzanares (kairėje) šalia Gamtos istorijos muziejaus.
2025.05.16
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras (GTC) skelbia Mokslo tarybos rinkimus.
Rinkimai vyks 2025 m. gegužės 20 d., balsuoti galima nuo 9.00 val. iki 14.00 val. adresu Akademijos g. 2, Vilniuje, Konferencijų salėje.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Birželio 2 d. 15 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekoje (Šv. Ignoto g. 6) vyks vieša diskusija, skirta monografijai „Lietuvos mokslo periodikos leidyba. Nuo spausdintų žurnalų iki skaitmeninių ekosistemų“.
Knygoje dr. Tomas Petreikis, dr. Vincas Grigas ir dr. Arūnas Gudinavičius nagrinėja, kaip per du šimtus metų transformavosi Lietuvos mokslinės leidybos ekosistema – nuo tradicinio žurnalų leidybos modelio iki atvirų, skaitmeninių platformų.
Diskusiją moderuos istorikas ir sociologas dr. Darius Žiemelis, kuris kvies autorius aptarti svarbiausius tyrimo rezultatus:
Renginio data ir vieta: 2025 m. birželio 2 d., 15:00–16:00, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos biblioteka, Konferencijų salė (Šv. Ignoto g. 6, Vilnius).
Dalyvavimas nemokamas, registracija nereikalinga. Kviečiame visus mokslininkus, leidėjus, informacijos specialistus ir besidominčius mokslo komunikacija prisidėti prie diskusijos.
Daugiau informacijos https://serials.lt/pristatoma-monografija-apie-lietuvos-mokslo-periodikos-raida-kvieciame-i-diskusija/

Gegužės 11–15 dienomis mokslininkė stažuotoja dr. Diana Miškelytė iš Ekotoksikologijos laboratorijos dalyvavo metiniame susitikime „The SETAC Europe 35th Annual Meeting“ Austrijoje, Vienoje, kur pristatė stendinį pranešimą „The Effect of Elevated Temperature on Pesticide Terbuthylazine-induced Changes in Duckweed Lemna Minor Growth and Oxidative Stress Levels“.
