Šių metų lapkričio 18 d. Gamtos tyrimų centro ir Latvijos universiteto specialistus maloniai priėmė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Muziejus yra sukaupęs didžiausią biologinių eksponatų kolekciją Lietuvoje.

Apsilankymo metu buvo paimti mėginiai iš muziejaus paleontologijos osteologijos rinkinių „Vilniaus mamuto“ kaulinės medžiagos DNR tyrimams – slankstelio ir neeksponuojamų kaulų nuolaužų.

1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio gatvėje, buvo aptiktas įdomus radinys –  mamuto kaulai. Tiesdami komunikacijas, darbininkai 3,5 m gylyje susidūrė su stambiais gyvūno kaulais, trukdžiusiais vykdyti žemės darbus. Buvo rastas apatinis mamuto žandikaulis, stuburo narelis, priekinė dešinioji ir užpakalinė dešinioji kojos – unikalus išlikusių vieno individo kaulų gausa „Vilniaus mamutas“. Tai didžiausias Lietuvoje ir visame Baltijos regione paleontologinis radinys. Nustatyta, kad tai jauniausias (turima omenyje, kad tai paskutinė mamutų rūšis Mammuthus primigenius Blumenbach, 1799) iš visų Lietuvos teritorijoje rastų mamutų, gyvenęs prieš 13 800 metų, poledynmetyje. Kiti mūsų šalyje aptikti mamutų kaulai liudija žinduolius gyvenus gerokai anksčiau – net prieš 40 tūkst. metų ir daugiau.

Muziejaus specialistai leido apžiūrėti saugomas bestuburių (moliuskų) kolekcijas. Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijos vadovas dr. Dalius Butkauskas kartu su prof. vyr. m. d. Dace Grauda, Latvijos universiteto Aplinkos genetikos laboratorijos vadove, domėjosi gėlavandenėmis perluotėmis (Margaritifera margaritifera). Vykinto Matuzevičiaus kolekcijos moliuskų rinkiniuose buvo puikių gėlavandenės perluotės egzempliorių, iš kurių taip pat paimta medžiagos DNR tyrimams.

Visus tyrimus atliks Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijos mokslininkai. Tyrimų rezultatai bus pateikti muziejui ir publikuojami bendru sutarimu.

Dalyvavo: dr. (HP) Dalius Butkauskas, Molekulinės ekologijos laboratorijos vadovas, vyr. mokslo darbuotojas; dr. Jonas Satkūnas, Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojas; dr. Agnė Venckutė-Aleksienė, Giluminės geologijos laboratorijos mokslo darbuotoja; Indrė Satkūnienė, Kolekcijų skyriaus vyr. specialistė.

 

Gamtos tyrimų centro Kolekcijų skyrius

2024 m. spalio 28–30 d. vyko 5-oji tarptautinė elektroninė konferencija „Foods“ apie maisto produktų sudėtį, technologijų pritaikymą bei tvarumą. Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama pažangiausiems moksliniams tyrimams ir technologijoms, susijusioms su maisto sudėties pagerinimu, kokybe ir sauga.

Mokslo darbuotoja dr. Iglė Vepštaitė-Monstavičė sesijoje „Maisto mikrobiologija“ pristatė stendinį pranešimą „The epiphytic microorganisms inhabiting rosehips and rowanberry“ (Iglė Vepštaitė-Monstavičė, Juliana Lukša-Žebelovič, Živilė Strazdaitė-Žielienė, Saulius Serva, Elena Servienė).

Nuoroda: https://sciforum.net/event/Foods2024?section=#welcome

The COINS, bendradarbiaudami su BSV Ventures ir VU Medicinos fakultetu, kviečia visus, besidominčius inovacijomis, startuolių kūrimu ir norinčius savo karjerą sieti su gyvybės mokslų bei verslo sektoriumi, dalyvauti BIOSPARK hakatone. Šis renginys vyks gruodžio 2-4 dienomis naujajame VU medicinos mokslo centre (Žaliųjų ežerų g. 2).

Renginyje turėsite progą:

 

• Plėtoti savo mokslinio tyrimo idėją ir jo eksperimentinę plėtrą 1-osios hakatono dienos metu. Gilinsitės į mokslinius ir techninius iššūkius, generuosite novatoriškas idėjas, kursite prototipus ar eksperimentinius sprendimus kartu su srities ekspertų-mentorių pagalba.
• 2-osios dienos, skirtos verslo plėtrai, metu, įvertinsite savo sprendimų rinkos galimybes per paskaitas ir dirbtuves, skirtas verslo modelių kūrimui, tikslinių rinkų analizei ir įėjimo į rinką strategijų kūrimui.
• 3-ąją dieną kartu su ekspertų pagalba pasiruošite galutiniam pristatymui (angl. pitch). Pristatysite savo sukurtus sprendimus komisijai, kuri apdovanos geriausius inovatyvius projektus. Tai unikali proga suburti savo komandą ar prisijungti prie esamos ir spręsti realius biotechnologijų institucijų pateiktus iššūkius.

 

Turėsite galimybę varžytis dėl vietos BSV Ventures startuolio inkubacijos programoje, kurios metu komanda gali gauti iki 15 000 Eur. dotaciją savo idėjų įgyvendinimui. Registracija galima tiek individualiai, tiek komandomis. Raginame nepraleisti šios progos ir pasinaudoti galimybe užmegzti naujus ryšius, įgyti patirties ir siekti naujų idėjų realizavimo!

 

Daugiau informacijos apie renginį ir registraciją rasite čia: https://fb.me/e/5CP3wP5bE

Daugiau apie BSV Ventures inkubacijos programą: https://bsv.ventures/incubation-program.html

Daugiau informacijos čia.

Džiaugiamės, jog Iglė laimėjo Europos išradėjų tinklo finansinę paramą (2000 Eur) ir galės skaityti paskaitas bei vykdyti praktinius mokomuosius užsiėmimus apie grybelinius mikroorganizmus vaisiuose ir uogose Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje.

Šiais metais pareiškėjams iš 12 šalių buvo suteikta parama 24 veikloms ir apskaičiuota, kad jos pasieks apie 4500 vaikų.

Pirmasis kvietimas, inicijuotas Europos patentų tarnybos, Europos išradėjų tinklo nariams teikti paraiškas įkvepiančioms veikloms ir gauti finansinę paramą (2000 Eur, 4000 Eur arba 6000 Eur už vieną veiklą, atsižvelgiant į jos poveikį ir pasiekiamumą), buvo inicijuotas 2023 m. Šios programos dėka jie galėjo lankytis mokyklose ir per seminarus, dirbtuves, konferencijas ar praktinius užsiėmimus bendrauti su moksleiviais apie inovacijas. 2023 m. pareiškėjams iš 11 šalių buvo suteikta parama 24 veikloms ir apskaičiuota, kad jos pasiekė daugiau kaip 3 500 vaikų. 2024 m. programos biudžetas siekia 160 000 Eur veikloms, kurios turės būti įgyvendintos iki 2025 m. pabaigos.

Daugiau apie kvietimą:

https://vpb.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-aplikuoti-i-europos-isradeju-tinklo-programa-ir-gauti-2000-eur-4000-eur-arba-6000-eur-finansine-parama/

 

Nuoširdžiai dėkojame visiems  Gamtos tyrimų centro bendruomenės nariams, kurie prisidėjo prie Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ organizuotos labdaros iniciatyvos „Dosnumo krepšelis“. Jūsų aktyvumas ir dosnumas padėjo pripildyti net 43 maišelius, kurie bus skirti padėti stokojantiems maisto, minint Pasaulinę vargstančiųjų dieną.

Jūsų indėlis yra neįkainojamas ir parodo, kokia stipri ir vieninga yra mūsų bendruomenė. Šie maišeliai bus skirti vienišiems senoliams, vaikams ir jų šeimoms, žmonėms, stokojantiems maisto Vilniuje ir mažesnėse parapijose, bei asmenims, besikreipiantiems į parapijų klebonus.

Dar kartą dėkojame už Jūsų dosnumą ir bendruomeniškumą. Tikimės, kad ir toliau aktyviai prisidėsite prie tokių iniciatyvų, kurios padeda kurti geresnį pasaulį.

Su pagarba
Gamtos tyrimų centro administracija

Norime pasidžiaugti, kad šių metų lapkričio 13 d. žymus Lietuvos geologas, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, prof. habil. dr. Algimantas Grigelis Gamtos tyrimų centrui padovanojo savo unikalią fosilinių juros periodo foraminiferų kolekciją.

Profesorius A. Grigelis – vienas iškiliausių Lietuvos paleontologijos ir geologijos specialistų, kurio darbai yra plačiai pripažinti tarptautiniu mastu. Jo indėlis į Baltijos jūros regiono geologijos ir paleontologijos tyrimus yra neįkainojamas.

Per daugiau nei 70 mokslinės veiklos metų, profesorius A. Grigelis reikšmingai prisidėjo prie mokslo pažangos ir garsino Lietuvos vardą tarptautiniu mastu. Jo vardu yra pavadinta fosilinių foraminiferų gentis (Grigelis spp.) ir kelios rūšys! Įspūdinga profesoriaus A. Grigelio padovanota kolekcija apima apie 8000 fosilinių foraminiferų pavyzdžių. Ši dovana – neįkainojamas turtas mūsų mokslininkams ir studentams, tyrinėjantiems Žemės geologinę praeitį. Foraminiferai, mikroskopiniai jūriniai organizmai, yra nepaprastai svarbūs nustatant uolienų amžių ir atkuriant senovės jūrų aplinką.

Kaip Gamtos tyrimų centro nuosavybė, ši kolekcija prisidės prie mūsų institucijos mokslinio potencialo stiprinimo, tapdama vertingu ištekliu paleontologinių tyrimų srityje. Narystė CETAF tinkle suteikia galimybę integruoti šią kolekciją į tarptautinį mokslinį kontekstą, prisidedant prie bendrų paleontologinių tyrimų ir duomenų mainų. Tai padės užtikrinti, kad šie neįkainojami pavyzdžiai būtų prieinami pasauliniu mastu, skatindami bendradarbiavimą ir žinių sklaidą mokslo bendruomenėje, taip pat prisidės prie bendrų tarptautinių pastangų išsaugoti ir plėtoti paleontologijos mokslą.

Nuoširdžiai dėkojame profesoriui Algimantui Grigeliui!

Pastaruoju metu išaugo susidomėjimas maisto produktais ir sveikatai naudingais maisto komponentais. Įvairių rūšių uogos yra turtingas bioaktyvių junginių, turinčių didelę įtaką žmonių sveikatai ir mitybai, rezervuaras. Natūralių produktų, gaunamų iš uogų, gamyba suaktyvėjo kaip perspektyvi nauja antimikrobinių medžiagų ir prebiotikų kūrimo kryptis.

Iš daugybės laukinių uogų Šiaurės Europos miškuose dažniausiai aptinkamos bruknės (Vaccinium vitis-idaea L.), šermukšniai (Sorbus aucuparia L.) ir erškėtuogės (Rosa canina L.), kurios klesti vidutiniškai šalto klimato zonoje. Šios uogos sulaukė pripažinimo dėl didelio bioaktyvių junginių, įskaitant vitaminų, ypač askorbo rūgšties, kiekio ir turi potencialių gydomųjų savybių. Neperdirbtų miško uogų vartojimas yra aktualus ir skatinamas, todėl maisto saugai būtinas jų išsamus mikrobiologinis apibūdinimas.

Šiame tyrime pristatoma pirmoji didelio našumo bakterijų ir grybų bendrijų, išsidėsčiusių bruknių, šermukšnių ir erškėtuogių paviršiuje, sekoskaita. Nustatyti reikšmingi augalų nulemti prokariotinės ir eukariotinės mikrobiotos taksonominės sudėties skirtumai. Įrodyta, kad ant erškėtuogių paplitusi Enterobacteriaceae šeima, ant bruknių – Methylobacteriaceae, o ant šermukšnių – Sphingomonadaceae atstovai. Iš grybinių mikroorganizmų Dothioraceae šeima vyravo ant erškėtuogių, Exobasidiaceae ant bruknių, o ant šermukšnių panašiu santykiu rasta įvairių grybų šeimų.

Tyrimo metu atliktas ir kultivuojamų mielių profiliavimas, nustatytos potencialiai patogeniškos žmonėms ar augalams, taip pat naudingos ir svarbios biokontrolei mielės. Metagenomikos ir tradicinio kultivavimo metodo derinys padėjo nustatyti su laukinėmis uogomis susijusias mikroorganizmų bendruomenes, atskleisti jų potencialą augalų sveikatos, maisto ir žmonių saugos srityse.

Nuoroda į straipsnį: https://enviromicro-journals.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/1758-2229.70048

FINANSAVIMAS

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-22-85.

Atlikti tyrimai yra susiję su COST Action MiCropBiomes CA22158 mokslinių tyrimų tinklu.