2023.08.28
Kategorija: Naujienos
2023.08.22
Dr. Md. Reazuddin Repon paskaita “Development of Bioactive Functional Textiles Using Plant Extracts”
Maloniai kviečiame į Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Md. Reazuddin Repon paskaitą “Development of Bioactive Functional Textiles Using Plant Extracts”, kuri įvyks rugpjūčio 25 d. 10 val. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje
2023.08.17
Gamtos tyrimų centro tyrėjai Tarptautinės cheminės ekologijos draugijos (ISCE) konferencijoje Bengalūre, Indijoje
Liepos 23–27 d. Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos tyrėjai (prof. habil. dr. Vincas Būda, dr. Rasa Čepulytė, doktor. Gabrielė Bumbulytė) dalyvavo 38-ojoje Tarptautinės cheminės ekologijos draugijos (ISCE) konferencijoje Bengalūre, Indijoje. Konferencijos metu pristatyti du žodiniai pranešimai: „Perception of host plant VOCs by two races of cherry fruit flies Rhagoletis cerasi“ (prof. habil. dr. Vincas Būda); „1-Nonene as putative apneumone in EPN Steinernema feltiae and larval cadaver interaction“ (dr. Rasa Čepulytė) ir vienas stendinis: „Towards chemical ecology of Tenebrio molitor larvae and adults“ (doktor. Gabrielė Bumbulytė).
Nuoroda į konferenciją interneto svetainėje adresu https://isce2023.org/
2023.08.11
Biologinei įvairovei Europos gėluose vandenyse iškilusi grėsmė – mokslininkai ragina imtis priemonių (Tarptautinės komandos narys, Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathan Baker tyrimo rezultatus publikavo prestižiniame žurnale „Nature“)
Ilgus metus situacijai gerėjant, nuo 2010 m. Europoje biologinė įvairovė gėluose vandenyse pradėjo stagnuoti. Šią situaciją įvertino tarptautinė mokslininkų grupė, kurioje pirmąkart dalyvavo ir Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker). Tyrime siekta išsiaiškinti bestuburių biologinės įvairovės pokytį gėluose vandenyse 22-ose Europos šalyse nuo 1968 iki 2020 m. Tyrimo rezultatai šiuo metu publikuoti prestižiniame žurnale „Gamta“ („Nature“).
Mokslininkai tyrė daugiau kaip 26 tūkst. mėginių, sudarytų iš daugiau nei 700 tūkstančių bestuburių organizmų, duomenis. Tyrimas parodė, kad Europoje iš pradžių biologinė įvairovė ženkliai augo – beveik 1 procentu per metus, tačiau tai vyko tik iki 2010 m. Vėliau bestuburių populiacijų atsistatymas sustojo ir negerėja iki šiol. Mokslininkai kviečia šalis imtis papildomų priemonių biologinei įvairovei didinti, nes neigiama įtaka upėms ir ežerams dėl taršos, invazinių gyvūnų ir klimato kaitos nemažėja.
„Tai unikalus tyrimas, tiek dėl savo apimties, tiek dėl to, kad jo metu tiriama ne tik organizmų įvairovė, bet ir tų organizmų atliekamos funkcijos. Ši informacija padės mums ateityje, tiriant šiuos organizmus, išsaugoti ir sumažinti neigiamas jų išnykimo pasekmes, turinčias įtakos mums visiems“, – teigia tyrime dalyvavęs Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker). Lietuvos Gamtos tyrimų centro mokslininkas pirmąkart dalyvauja tokio lygio tyrime, kurio rezultatai atspausdinti labiausiai pasaulio gamtos mokslų bendruomenės pripažįstamame leidinyje.
Bestuburiai – vandens kokybės stebėsenos pagrindas
Nors iš pažiūros atrodo, kad bestuburiai yra nesvarbūs ar net atgrasūs, iš tikrųjų jie atlieka labai svarbias funkcijas. „Jie prisideda prie svarbių gėlo vandens telkinių ekosistemų procesų. Jie skaido organines medžiagas, filtruoja vandenį ir perneša maistines medžiagas tarp vandens ir sausumos aplinkos. Tokie bestuburiai jau seniai yra vandens kokybės stebėsenos pagrindas“, – aiškina pirmasis tyrimo autorius, Frankfurto Senkenbergo tyrimų instituto ir Gamtos istorijos muziejaus (Senckenberg Research Institute and Natural History Museum) profesorius dr. Peteris Haasė (Peter Haase).
Tarša, klimato kaita ir invazinės rūšys – didžiausios grėsmės
Populiariausi bestuburiai – tai lašalai, ankstyvės ir apsiuvos. Jiems būdingos dvi gyvenimo fazės – vandenyje ir sausumoje. Vandenyje bestuburiai gyvena lervos stadijoje. Tyrinėjant lervas, galima gauti daug informacijos apie upės vandens būklę – pablogėjus vandens kokybei, sumažėja šių ir kitų bestuburių įvairovė, todėl nukenčia visa ekosistema. Prie vidaus vandenų būklės blogėjimo labiausiai prisideda žmogaus veikla, pavyzdžiui, pesticidų naudojimas, nuotekos, upės tėkmės užtvėrimas ir invazinių gyvūnų įveisimas.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad panaši situacija jau buvo ir iš jos galima pasimokyti. „1950-aisiais ir 1960-aisiais JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi priemonių atkurti gėlųjų vandenų biologinę įvairovę – pasitelkus šias priemones, buvo sumažėjusi organinė tarša ir rūgštėjimas 1980-aisiais“, – primena viena pagrindinių šio tyrimo iniciatorių dr. Ellen A. R. Welti, JAV Smitsono centro (Smithsonian Center) mokslininkė, kviečianti ir toliau nenuleisti rankų: „Šių priemonių sukurtas teigiamas pokytis silpsta, nes didėja neigiamų aplinkai veiksnių įtaka.“
Lietuvoje vietinius bestuburius išstumia invazinės šoniplaukos
Mokslininkai pastebi, kad vietinę upių biologinę įvairovę mažina invazinių rūšių plitimas.
„Beveik 70 proc. stebėtų vietų turi invazinių rūšių. Invazinės rūšys dažnai geba geriau nei vietinė fauna prisitaikyti prie neigiamų aplinkos veiksnių, tokių kaip užterštumas ar aukšta temperatūra,“, – atkreipia dėmesį dr. Ellen Welti.
Dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker) pažymi, kad Lietuvos upėse taip pat yra invazinių gyvūnų, pavyzdžiui, kelios invazinių šoniplaukų (Amphipoda) rūšys: „kai kurios iš jų buvo įveistos sovietiniais laikais siekiant praturtinti žuvų maisto išteklius. Vėliau jos dėl tyčinių introdukcijų ir natūraliai sparčiai plito, o kolonizuotose ekosistemose sumažino vietinių rūšių įvairovę, o kai kurias rūšis net išstūmė. Jei klimato kaita ir toliau veiks Lietuvos upes, invazinės rūšys plis ir atsiras naujų. Todėl tarša, klimato kaita ir invazinių gyvūnų plitimas kelia naujų iššūkių biologinės įvairovės išsaugojimui.“
Siūlomos priemonės
Mokslininkai siūlo imtis šių priemonių: plėsti nuotekų tinklus, gerinti nuotekų tvarkymą, apsaugoti lietaus nuotekų sistemas nuo potvynių liūčių metu, efektyviau atskirti mikroteršalus, taip pat mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą ar didinti atsparumą žalingam potvynių poveikiui.
Kol kas Lietuva į tyrimą nebuvo įtraukta, tačiau Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker) šiuo metu analizuoja Lietuvos duomenis. Tyrimai leis atskleisti biologinės įvairovės tendencijas Lietuvoje, interpretuoti duomenis Europos kontekste, o ateityje – užkirsti kelią rūšių nykimui. Iš visų veiksnių, lemiančių biologinės įvairovės nykimą, dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker) išskiria klimato kaitą, kuri Lietuvoje kelia vieną didžiausių pavojų: „Klimato kaitos poveikis biologinei įvairovei yra ryškesnis šaltuosiuose regionuose, todėl gyvūnams, prisitaikiusiems prie šalčio, kyla didesnis pavojus“.
Todėl, mokslininko nuomone, ir priemonės kovoti su biologinės įvairovės mažėjimu ne visur turi būti vienodos: „Pokyčiai Europoje ne visur vienodi, todėl reikia pritaikyti skirtingas priemones tose vietose, kur biologinei įvairovei kyla didžiausia grėsmė, pavyzdžiui, šiaurinėse platumose, kurios yra labiau paveiktos klimato kaitos“.
Daugiau informacijos galima rasti moksliniame straipsnyje, paspaudus šią nuorodą:
2023.08.08
Maži dalykai, kurie valdo pasaulį
Kiekvienų metų birželio mėnesį Didžiosios Britanijos karališkoji entomologų draugija organizuoja vabzdžių savaitę. Šiemet vabzdžių savaitė organizuojama birželio 19–25 dienomis, jos šūkis – „Maži dalykai, kurie valdo pasaulį“.
Toks šūkis pasirinktas ne veltui. Vabzdžiai – rūšių įvairove pirmaujanti gyvų organizmų grupė, kuri šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį mokslininkams žinomų rūšių. Šie organizmai be galo reikalingi mums ir mūsų planetai. Jie atlieka augalų apdulkinimo funkciją, prisideda prie skaidymo proceso, kai kurios vabzdžių rūšys naikina kenkėjus, o kai kurie žmonių akimis patys tampa kenkėjais. Taip pat kai kurie vabzdžiai, pernešdami įvairias ligas, yra kitų rūšių populiacijos reguliavimo dalis. Be to, vabzdžiai dažnai tampa gyvūnų ar net augalų maistu ir atlieka kitas svarbias funkcijas gamtinių procesų grandinėje.
Kadangi vabzdžiai yra be galo reikalinga ir svarbi gyvų organizmų grupė, entomologų laboratorijos mokslininkai, norėdami supažindinti žmones su įdomiais vabzdžiais, vabzdžių savaitės proga parengė septynis mokslo populiarinamuosius straipsnius (kiekvienai vabzdžių savaitės dienai paminėti), kuriais buvo pasidalinta 15min.lt naujienų portale. Jeigu dar neskaitėte ir norite susipažinti su šiais straipsniais, dalinamės jų nuorodomis:
- Artėjant Joninėms – apie jonvabalius: kodėl jie šviečia? Autorė – Kristina Valavičiūtė-Pocienė
- Kaip veiksmo filme: šis drugelis gyvenimą pradeda sprukdamas nuo jį puolančių skruzdžių. Autorės – Margarita Kazak ir Kristina Valavičiūtė-Pocienė
- Ir Lietuvoje jau gyvena vabzdžiai maldininkai: nekalta išvaizda slepia plėšrūno instinktus. Autorės – dr. Rasa Bernotienė ir dr. Jolanta Rimšaitė
- Mašalai, muselės, „moškės“… Kokius vabzdžius tinka vadinti šiais vardais, o kokių – ne? Autorė – dr. Rasa Bernotienė
- Vabzdžių pasaulio gegutė: kuo įdomus gegužvabalis ir kodėl jį pavojinga liesti? Autorius – dr. Norbertas Noreika
- Ąžuolinis skaptukas: legendomis apipintas vabzdys, laikomas mirties pranašu. Autorė – Margarita Kazak
- Musės sraigžudės: ar žinojote, kad Lietuvoje gyvena musės, kurios minta šliužais? Autorė – Ieva Olechnavičiūtė
Įdomaus skaitymo ir geros likusios vasaros jums linki kolegos entomologai!
Nuotraukos autorė Roma Jagminaitė
2023.07.26
Seminaras apie ERC dotacijų pradedantiems tyrėjams paraiškų konkursą
Lietuvos mokslo tarybos Nacionaliniai kontaktiniai atstovai (NCP) kviečia tyrėjus į seminarą, ketinančius dalyvauti Europos mokslo tarybos dotacijų pradedantiems (angl. European Research Council Starting (ERC StG) paraiškų konkursuose. Kvietimas teikti ERC StG paraiškas paskelbtas š. m. liepos 11 d.
Seminare bus išsamiai pristatyta ERC StG priemonė ir suteikta praktinė informacija, padėsianti tyrėjams geriau suprasti tai, kas būdinga ERC konkursams ir į ką būtina atsižvelgti, rengiant paraišką. Seminare gerąja patirtimi ir patarimais pasidalins ERC StG dotacijos laimėtojas dr. Stephen Jones (Gyvybės mokslų centras, Vilniaus Universitetas) ir NCP Aurelija Povilaikė pristatys kvietimo ypatumus ir paraiškų vertinimo naujoves.
Seminaras vyks š. m. rugpjūčio 4 d. 10 val. „MS Teams“ platformoje. Trukmė – 1 val. Renginys vyks lietuvių ir anglų kalba. Registraciją į renginį rasite čia.
Šio ERC StG kvietimo teikti paraiškas sėkmingi projektai turės teisę pretenduoti į „Europos horizonto“ programą perkeltas lėšas, kurios skirtos tik Lietuvos pareiškėjams. Daugiau informacijos apie lėšų perkėlimą (angl. transfer funds) rasite čia.
Daugiau informacijos
ERC NCP Aurelija Povilaikė
El. p. aurelija.povilaike@lmt.lt
2023.07.12
The International Symposium on Isotope Hydrology: Sustainable Water Resources in a Changing World
2023 m. liepos 3–7 dienomis Vienoje, Austrijos Respublikoje, vyko TATENOS (tarptautinė atominės energijos agentūra) organizuotas tarptautinis simpoziumas apie izotopus hidrologijoje: tvarūs vandens ištekliai besikeičiančiame pasaulyje (The International Symposium on Isotope Hydrology: Sustainable Water Resources in a Changing World). Renginio metu vyko žodinių ir stendinių pranešimų sesijos skirtos temoms: izotopai sąveikos tarp hidrosferos ir atmosferos tyrimuose; izotopų naudojimas vandens kokybės tyrimuose, apskaičiuojant vandens išteklių apykaitą; tritis kaip hidrologinių procesų žymeklis; pasiekimai inertinių dujų naudojime datuojant požeminius vandenis; izotopų analizės metodų plėtra; izotopai požeminio vandens hidrologijoje; integracija izotopų parametrų į pažangius modeliavimo metodus; paviršinio ir požeminio vandenų sąveikos supratimas naudojant izotopų žymeklius; izotopų pritaikymas klimato kaitos tyrimuose; izotopų hidrologijos vaidmuo vandens išteklių vadyboje. GTC branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos mokslo darbuotojos Žana Skuratovič ir Olga Jefanova pristatė pranešimą „Natural (Background) and Anthropogenic Level of Tritium in the Surface Water of Lithuania related to Operation of Belarusian NPP“.
Daugiau informacijos apie simpoziumą žr. interneto svetainėje adresu: https://www.iaea.org/events/isih2023
2023.07.04
Gamtos tyrimų centro mokslininkas ekspertas – Europos cheminių medžiagų agentūroje
Gamtos tyrimų centro Ekotoksikologijos laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas dr. Levonas Manusadžianas trejiems metams (nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2026 m. birželio 20 d.) patvirtintas ekspertu, atstovaujančiu Lietuvai Europos cheminių medžiagų agentūros (European Chemicals Agency, ECHA) Rizikos vertinimo komitete (Risk Assessment Committee, RAC).
2023.07.03
Priėmimas į doktorantūros studijas
2023.06.29
Jungtinis Seimo Kultūros komiteto ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdis
Š. m. birželio 28 d. Verkių dvaro sodyboje vyko jungtinis Seimo Kultūros komiteto ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdis, kuriame buvo svarstyta Verkių dvaro sodybos apsaugos situacija, komplekso vientisumo, priklausomybės, valdymo ir įveiklinimo klausimai.
Posėdyje dalyvavo Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros ministerijos, Finansų ministerijos, Kultūros paveldo departamento, VĮ Turto banko ir kt. organizacijų atstovai.