IN MEMORIAM

Rokas Zalūba

Vyresnysis laborantas

2002-10-05 – 2024-09-27

Netekome mūsų jauno kolegos, vyresniojo laboranto Roko Zalūbos.

R. Zalūba 2024 m. rugsėjo 20 d. pradėjo dirbti Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijoje vyresniuoju laborantu. Rokas tuo pat metu studijavo Vilniaus universitete (biologija), buvo baigęs Zarasų „Ąžuolo“ gimnaziją. Rokas buvo nepaprastai stropus studentas, pasižymėjo punktualumu, atsakingumu, turėjo didelį spektrą žinių ir įgūdžių, kuriais retai disponuoja IV kurso studentai. R. Zalūba aktyviai dalyvavo ir vykdant mokslinius tyrimus. Nepaisant jauno amžiaus, jau buvo mokslinio straipsnio, publikuoto žurnale „Toxicology Letters“, bendraautoris. Rokas su pranešimais buvo dalyvavęs keturiose mokslinėse konferencijose. Labai produktyviai, be jokių įžangų Rokas įsitraukė į Žuvų ekologijos laboratorijos vykdomų tyrimų įgyvendinimą.

Prisiminsime Roką kaip nuoširdų, linksmą ir atsakingą, laiku atliekantį visus darbus, dar labai jauną ir itin perspektyvų žmogų, kuris turėjo didelį potencialą tapti žinomu Lietuvos mokslininku. Liūdime iš visos širdies dėl šios itin skaudžios netekties nelaimingo atsitikimo metu penktadienio vakarą Utenoje.

Augalų fiziologei, augalų grūdinimosi ir atsparumo žiemojimui molekulinių mechanizmų tyrimų pradininkei Lietuvoje habil. dr. Onai Nijolei Anisimovienei – 80

Rugsėjo 29 d. augalų fiziologei habil. dr. Onai Nijolei Anisimovienei sukako 80 metų.

Gimė Geležūnuose, Prienų r. 1962 m. baigė Birštono vidurinę mokyklą, 1967 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą, įgijo vidurinės mokyklos biologijos ir žemės ūkio gamybos pagrindų mokytojos specialybę. Savo atsakingumą ir užsispyrimą O. N. Anisimovienė įrodė jau 1967–1970 m., būdama Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto aspirante akad. Alfonso Merkio vadovaujamoje Augalų fiziologijos laboratorijoje (AFL). Šioje laboratorijoje ilgus metus dirbdama sistemingai ir kaupdama patirtį iš kolegų, turinčius stiprius augalų fiziologijos mokslo pagrindus, O. N. Anisimovienė užaugo kompetetinga mokslininkė ir stipri lyderė, todėl 2001 m. būdama vyriausioji mokslo darbuotoja, tapo Augalų fiziologijos laboratorijos vadove, kuriai vadovavo daugiau nei 10 metų.
O. N. Anisimovienės mokslininkės karjeros aukštumas lėmė kruopštus ir atsakingas darbas stiprioje AFL mokslininkų komandoje. 1974 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją „β-indolilacto rūgšties palyginamasis tyrimas sistematiškai tolimuose augaluose“ ir suteiktas biologijos mokslų kandidatės laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas mokslų daktarės laipsnis. O. N. Amisimovienė savo disertacijoje pateikė duomenis apie laisvos ir sujungtos su baltymais β-indolilacto rūgšties (IAR) kiekius sausose ir dygstančiose lauko pupų (Vicia faba L.) sėklose bei etioliuotų jų daigų audiniuose, pelėsinių grybų (Aspergillus niger M1) bei bakterijų Bacillus subtilis 7 ir Bacillus mesentericus B-64 ląstelėse ir mitybinėje terpėje, ištyrė IAR sintezės intensyvumo, kiekio ir būklės skirtumus, nustatė, kad IAR rezervinė forma būna komplekse su baltymais. 1994 m. Botanikos institute O. N. Anisimovienė apgynė gamtos mokslų habilituotos daktarės disertaciją „Fiziologinės-biocheminės indolil-3-acto rūgšties apykaitos ypatybės dygstančiose sėklose: rezervai, sintezė, panaudojimas“ ir jai buvo suteiktas gamtos mokslų habilituotos daktarės laipsnis. Habilitaciniame darbe pateikė duomenis apie IAR transporto ir metabolizmo sistemų vaidmenį laisvos IAR pupų daigų ląstelėse susidaryme ir šio fitohormono koncentracijos palaikyme, IAR metabolitų cheminę struktūrą identifikavo kombinuotu dujų-skysčių bei masių spektrinės analizės metodu. Atskleidė skirtingai sujungtų IAR formų reikšmę šio fitohormono fiziologinės funkcijos realizavimui. Ištyrė specifinių IAR baltymų-receptorių funkcionavimą skirtinguose dviskilčių augalų ląstelių kompartmentuose, IAR sąveiką su baltymais specifiką, susiformuojančių kompleksų charakteristikas, amino rūgščių seką hormono prijungimo vietoje.
O. N. Anisimovienė – augalų grūdinimosi ir atsparumo žiemojimui molekulinių mechanizmų tyrimų pradininkė Lietuvoje. Tolimesni tyrimai buvo sukoncentruoti į baltymų sudėties ir IAR kiekio bei būklės transformacijų pobūdžio išaiškinimą žiemojimui svarbių organų ląstelėse viso grūdinimosi periodo metu ir ryšį su atsparumu žiemoti. Kruopščiai ir kompetentingai atlikti tyrimų rezultatai buvo publikuoti daugiau kaip 130-yje mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais parašė monografiją „Spygliuočių auksinai ir giberelinai (pušies pavyzdžiu)“. Dosniai dalijosi tyrimų rezultatais, skaitydama pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Ukrainoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje.
Būdama nuostabi pedagogė, motyvatorė, išugdė nemažą mokslo daktarų kartą. Penki O. N. Anisimovienės mokiniai iki šiol kuria mokslo žinias, skleidžia jas tarptautinėje mokslininkų erdvėje, aktyviai dalyvauja formuodami mokslo politiką. O. N. Anisimovienė pasižymėjo dideliu aktyvumu, dalyvaudama ir kituose studijų proceso veiklose: oponavo šešias mokslų daktaro disertacijas, buvo 11 mokslų daktaro ir 2 habilitacinių darbų gynimo tarybų narė, Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) dėstė kursą „Makromolekulių funkcijos organizmuose“, vadovavo VPU, Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) diplominių, bakalauro ir magistro darbų parengimui. 2010–2014 m. VGTU Bioinžinerijos specialybės bakalauro ir magistro darbų gynimo komisijos pirmininkė.
O. N. Anisimovienės mokslinę kompetenciją, pedagoginę ir mokslo organizavimo veiklą puikiai įvertino Lietuvos ir užsienio mokslo bendruomenė: 1975 m. (su bendraautoriais) už darbą „Fitohormonų ir retardantų reikšmė kultūrinių augalų augimo reguliavime“ paskirta Respublikinė premija, 2002–2005 m. Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė bei Tarybos narė, sekretorė, Lietuvos biochemikų draugijos ir Europos augalų biologų draugijų federacijos (FESPB) narė, 2004–2014 m. Lietuvos nacionalinė atstovė FESPB taryboje, ilgametė (1978–2006 m.) Lietuvos mokslininkų sąjungos valdybos ir sekretoriato narė, Mokslo fondo valdybos pirmininkė, 2003–2007 m. Lietuvos mokslo tarybos Mokslo prioritetų ir vertinimo komisijos ekspertė, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ir miškų skyriaus Agronomijos mokslų sekcijos Augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir biotechnologijos komisijos narė.

Gamtos tyrimų centro bendruomenė nuoširdžiai sveikina ilgametę Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vadovę habil. dr. Oną Nijolę Anisimovienę jubiliejaus proga ir linki geros sveikatos, sėkmės visuomeninėse ir asmeninėse veiklose.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) skelbia konkursą Vilniaus miesto mokslininkų premijai gauti šiose mokslų srityse:
• humanitarinių ir socialinių mokslų srityse (1 premija);
• gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslų srityse (1 premija).

Vilniaus miesto mokslininkų premija skiriama Vilniaus miesto mokslininkams už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus šalies ir (ar) tarptautiniu mastu, novatoriškas mokslines idėjas ir jų įgyvendinimą bei sklaidą Vilniaus mieste.
Pretendentus į premiją gali siūlyti Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, jo nariai, Vilniuje veikiančios mokslo ir studijų institucijos, mokslo sąjungos, asociacijos, taip pat savo kandidatūras gali siūlyti ir patys mokslininkai.

Paraiškos priimamos 2024 m. spalio 1–31 d. LMA elektroninių paraiškų sistemoje https://konkursai.lma.lt

Konkursas organizuojamas vadovaujantis Vilniaus miesto mokslininkų teikimo premijai gauti nuostatais.

Pretendentai kartu su paraiškomis turi pateikti:
1. Gyvenimo ir veiklos aprašą.
2. Mokslinės veiklos rezultatus pristatančią medžiagą.
3. Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (paso ar asmens tapatybės kortelės) kopiją.
4. Mokslo laipsnius ir pedagoginius vardus patvirtinančių dokumentų kopijas.
5. Dokumentus, patvirtinančius darbą Vilniaus miesto mokslo ir studijų institucijoje.
6. Pretendentą siūlančios organizacijos ar asmens (jei tokie yra) rekomendaciją.
7. Santrauką žiniasklaidai apie mokslininko nuopelnus iki 2 000 spaudos ženklų.

Kontaktinis asmuo:
LMA konkursų sistemos administratorė Evelina Baronienė, el. p. e.baroniene@lma.lt, tel. +370 692 45 332

Daugiau informacijos: Naujienos – Lietuvos mokslų akademija

Įvyko pirmoji projekto 𝘽𝘼𝙇𝙏𝙒𝙍𝙀𝘾𝙆 konferencija 𝙋𝙧𝙚𝙫𝙚𝙣𝙩𝙞𝙣𝙜 𝙢𝙖𝙨𝙨𝙞𝙫𝙚 𝙢𝙖𝙧𝙞𝙣𝙚 𝙬𝙖𝙩𝙚𝙧𝙨 𝙘𝙝𝙚𝙢𝙞𝙘𝙖𝙡 𝙥𝙤𝙡𝙡𝙪𝙩𝙞𝙤𝙣 𝙛𝙧𝙤𝙢 𝙩𝙝𝙚 𝙡𝙚𝙖𝙠𝙞𝙣𝙜 𝙬𝙧𝙚𝙘𝙠𝙨 𝙖𝙣𝙙 𝙢𝙪𝙣𝙞𝙩𝙞𝙤𝙣/ 𝙬𝙚𝙖𝙥𝙤𝙣 𝙙𝙪𝙢𝙥𝙨 𝙞𝙣 𝙩𝙝𝙚 𝙎𝙤𝙪𝙩𝙝 𝘽𝙖𝙡𝙩𝙞𝙘

➡ Rugsėjo 17–18 dienomis Gdanske, Lenkijoje iškilminga konferencija pradėtas trejus metus truksiantis projektas, kurio veikla neabejotinai prisidės prie nuskendusių laivų liekanų ir ginklų, keliančių grėsmę Baltijos jūros faunai ir florai, daromos žalos mažinimo.
➡ Konferencijoje dalyvavo Gamtos tyrimų centro Ekotoksikologijos laboratorijos mokslininkės dr. Milda Stankevičiūtė ir dr. Janina Pažusienė.
➡ Konferencijos metu pristatyta Gamtos tyrimų centro veikla. Taip pat 𝘽𝘼𝙇𝙏𝙒𝙍𝙀𝘾𝙆 projekto vadovė Lietuvoje dr. Milda Stankevičiūtė konferencijos antrąją dieną pristatė pranešimą apie Baltijos jūroje palaidotos cheminės ginkluotės poveikį vandens gyvūnijai bei biologinio-cheminio monitoringo integracijos svarbą, vertinant aplinkos taršos poveikį vandens organizmams („Biological Effects of CWAs: Towards an Improved Assessment of Chemical Pollution in the Baltic Sea“).

Plačiau apie įvykusią konferenciją:
https://www.linkedin.com/posts/baltwreck-project_baltwreck-interreg-southbaltic-ugcPost-7242807028379770880-XPlo?utm_source=share&utm_medium=member_desktop

Rugsėjo pirmąją savaitę Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkai, podoktorantūros stažuotojai ir doktorantai turėjo galimybę dalyvauti Mohelne (Čekija) vykusioje WIMANET (Wildlife Malaria Network) COST veiklos vasaros mokykloje.

Dr. Vaidas Palinauskas ir dr. Carolina Chagas, priklausydami dėstytojų komandai, skaitė paskaitas apie morfologinį hemosporidinių parazitų identifikavimą ir Culicoides vabzdžių, kaip pernešėjų, vertinimo metodus. Jų pranešimai suteikė svarbių įžvalgų apie laukinių gyvūnų maliarijos tyrimus ir kraujasiurbių vabzdžių vaidmenį perduodant parazitus.

Lygiagrečiai paskaitas lankė dr. Melanie Duc, podoktorantūros stažuotoja Alžbeta Šujanova ir doktorantai German Liberato ir Misa Shimizu, kurie pagilino savo žinias apie laukinių gyvūnų maliarijos tyrimus, įskaitant tai, kaip šie parazitai veikia šeimininkus ir sąveikauja platesnėse ekologinėse bendrijose.

Ši vasaros mokykla suteikė neįkainojamą galimybę GTC mokslininkams ir studentams keistis žiniomis ir patirtimi su jaunaisiais mokslininkais ir kolegomis iš visos Europos, taip dar labiau sustiprinant bendradarbiavimo ryšius laukinių gyvūnų ligų tyrimų bendruomenėje.

Teksto autoriai: Carolina Chagas ir Vaidas Palinauskas

Nuotraukų autoriai: Vaidas Palinauskas ir Pavel Munclinger

Rugpjūčio 25–30 dienomis Fukuokos mieste (Japonijoje) vyko 21-asis tarptautinis toksinio poveikio vertinimo simpoziumas (21 International Symposium on Toxicity Assessment, ISTA21), kuriame dalyvavo dr. Živilė Jurgelėnė ir dr. Danguolė Montvydienė, kurios pristatė pranešimus („The impact of war on the aquatic ecosystems of Ukraine: problems and solutions“ ir „Graphene oxide nanoparticles for waterpurifi cation: mitigating heavy metal contamination and toxicity in aquatic ecosystems“) apie Resto-Aqua projektą (MYP G6085, finansuojamu NATO programos „Science for Peace and Security Programme“), jo veiklas, problemas, iššūkius ir galimus jų sprendimo būdus.

Simpoziume dalyvavo 150 mokslininkų, doktorantų, verslo atstovų iš Japonijos, JAV, Kanados, Brazilijos, Pietų Korėjos, Lenkijos, Estijos, Prancūzijos, Graikijos ir kitų šalių.

Pagrindinės  simpoziume aptariamos temos buvo žmogaus veiklos ar gamtinių stichijų paveiktų ekosistemų būklės įvertinimas ir atstatymo problemos ir nanomedžiagų poveikio įvairiems organizmams ir ekosistemoms vertinimas.

Simpoziumo organizatorių prof. dr. T. Hiroguchi (Head Ecosystem Impact Research Section Health and Environmental Risk Division National Institute for Environmental Studies) ir prof. dr. Ik-Joon Kang (School of Interdisciplinary Science and Innovation, Kyushu University) iniciatyva buvo surengta ekskursija į Minamatos miestą, kurio gyventojai prieš pusę šimtmečio nukentėjo nuo taršos gyvsidabrio junginiais ir kuris po upės ir įlankos valymo ir atstatymo vėl atsigauna.

Pasibaigus simpoziumui, buvo surengtas susitikimas su Kiušiu universiteto mokslininkais, susipažinta su naujausiais ekologijos ir ekotoksikologijos srityse naudojamais metodais, aptartos galimo bendradarbiavimo galimybės.

Jau 14 metų vykstančios Geologinio paveldo dienos renginiai š .m. rugsėjo 20–21 dienomis būrį geologinio paveldo seminaro dalyvių atvedė į Joniškio rajoną.

Žagarę labiausiai garsina trys dalykai – tai Žagarės ozas, Žagarės vyšnios ir Žvelgaičio legenda. Manytina, kad Žagarės vyšnioms klestėti labai patinka karbonatinga žemė dėl čia negiliai slūgsančio dolomito. O kunigaikštis Žvelgaitis ir jo pirmtakai kūrėsi ant šalia tįsančio stačiašlaičio, patogaus apsiginti nuo priešų, ozo.

Ozas – tai žvyro pylimas, todėl jis buvo kasamas, o išgautas žvyras buvo naudojamas statyboms ir keliams. Dėl kasybos susiformavo vandens telkiniai, tapę neatskiriama Žagarės rekreacinės aplinkos dalimi.

Joniškio krašte yra nemažai ir kitų geologinio paveldo objektų – atodangų, riedulių, šaltinių, vertų saugoti ir lankyti, tačiau dolomitas ir ozas – tai reiškiniai, lėmę Žagarės gyvenimo savastį.

Žagarės geologinis paveldas įkvėpė mus išsakyti šiuos žodžius:

Geologinis paveldas teikia mums pažinimo džiaugsmą:

• gamtos istorijos;
• archeologijos ir istorijos;
• etnokosmologijos ir folkloro;
• gamtinių išteklių gavybos;
• krašto tvarkymo;
• biologinės įvairovės;
• ir kitose srityse.

Geologinis paveldas yra mūsų kultūros dalis

Nacionalinė geologinio paveldo diena teikia mums galimybes:

• pažinti kraštą, kur dar nesame buvę, ar norime pamatyti jo pokyčius;
• vystyti veiklas, verslus, prisidėti prie ekonomikos;
• turėti daugiau draugų, užmegzti naujus ryšius;
• įdomiau gyventi, suteikti džiaugsmo savo šeimoms;
• plėtoti tarptautinius ryšius;
• stiprinti geologinio paveldo išsaugojimą;
• didinti geologinės įvairovės žinomumą ir žinių svarbą visuomenėje.

Pripažįstame, kad:

• Žagarės kraštas yra ypač svarbus Lietuvos geologijai;
• būtina pažinti Žagarės ozą visu jo ilgiu nuo Žagarės iki Jelgavos (Latvijoje);
• svarbu tyrinėti ozus Lietuvoje ir pasaulyje, jungti ozų tinklą.

Kviečiame domėtis geologiniu paveldu, dalyvauti Geologinio paveldo dienos renginiuose. 2025 metais Geologinio paveldo dienos renginiai vyks Dieveniškių krašte.

Žagarės geologinio paveldo deklaracija XIV GPD dalyvių vienbalsiai priimta Žagarėje, 2024-09-21.

 Nuotraukų autorės – I. Baumilaitė-Čeponė ir I. Satkūnienė

Gamtos tyrimų centro Giluminės geologijos laboratorijos doktorantė Olga Demina Mineralogijos konferencijos Airijoje metu aplankė ypatingą geologinį objektą – Milžinų kelią (angl. The Giant’s Causeway). Milžinų Kelias – tai bazaltiniai stulpai, susiformavę lėtai auštant ir traukiantis lavai. Stulpai susiformuoja panašiai taip, kaip traukiantis džiūstančiai molio masei susidaro įtrūkimai. Lėtas lavos aušimas leido susiformuoti taisyklingiems stulpams, kurie dabar ir matomi Milžinų Kelyje.

Daugiau informacijos apie konferenciją interneto svetainėse: