Konferencija vyks anglų kalba.

Bus transliuojama ir MS Teams platformoje

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_MGE1ZGZjYWYtMzgzNS00ZjQyLTk3YzktYWExNDIwNTg3OGVi%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2256ed073a-a1d9-466f-ad25-2489cf7b4677%22%2c%22Oid%22%3a%229d317ec7-bc7d-4cc4-8b86-61be90f4203c%22%7d

Meeting ID: 345 359 696 068
Passcode: RsSfkk

 

Spalio 16–20 dienomis Heraklione (Graikija) įvyko 12-tasis Europos entomologų kongresas, kuriame dalyvavo per 900 delegatų iš visos Europos ir kitų žemynų. Čia žodinį pranešimą skaitė ir Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Norbertas Noreika (pranešimo tema: „Pesticides increase food and macronutrient deficiency levels in beneficial carabid beetles“). Šis renginys buvo puiki proga susipažinti su naujausiomis vabzdžių tyrimų tendencijomis ir atradimais, pabendrauti ir padiskutuoti entomologinių tyrimų klausimais su seniai matytais kolegomis ir sutikti naujų bendraminčių. Organizatoriai supažindino renginio dalyvius ir su graikų kultūra, istorija ir gastronomija. Nuoroda į renginio interneto puslapį: https://ece2023.com/

Hidrologiniai metai – nepertraukiamas 12 mėnesių laikotarpis, apimantis visą natūralų metinį nuotėkio svyravimo ciklą. Per šį laikotarpį žemės paviršiumi ir po žeme nuteka beveik visi iškritę krituliai (sniegas ir lietus) ir hidrologinių metų pabaigoje jų lieka mažiausiai. Lietuvoje hidrologinių metų pradžia – lapkričio 1-oji. Palaikantis pačias įvairiausias gyvybės formas, užtikrinantis visų mūsų egzistenciją ir gerovę vanduo – Žemės dovana žmonijai, neįkainojamas turtas, kurio vertė kintančio klimato sąlygomis tik auga!

GTC Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos kolektyvas sveikina visus prasidėjus Naujiems Hidrologiniams Metams ir linki, jog gėlo, kokybiško vandens niekada nepritrūktų. Juk Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kur gyventojai vartoja tik iš Žemės gelmių gaunamą vandenį!

Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga miesto gyventojai ir svečiai kviečiami keturis rudens sekmadienius paversti „Judradieniais“ – su šeima, augintiniais ir draugais aplankyti gražiausius Vilniaus takus, ištyrinėti gražiausius gamtos kampelius ir sudalyvauti ypatingose veiklose.

Vilnius garsėja kaip vienas žaliausių Europos miestų, tad „Judradienio“ dalyviai bus kviečiami atkreipti dėmesį į tvirčiausią gamtos turtą – medžius. Ar kada susimąstėte, ką galėtų papasakoti Vilniaus ilgaamžiai? Gamtos tyrimų centro mokslininkė dendroklimatochronologė dr. Marija Žukovskienė žada ypatingą edukaciją – prakalbinti medžius ir drauge su žygių dalyviais atrasti paslaptingas jų istorijas.

Ar žinote kodėl yra svarbu rūpintis ne tik savo, bet ir savo artimųjų sveikata? Ir kodėl turite žinoti kokiomis ligomis jie serga? Į šį ir daugelį kitų klausimų atsakė Vilniaus universiteto docentė biomedicinos mokslų daktarė Rasa Sabaliauskaitė spalio 26 d. Gamtos tyrimų centre vykusiame seminare „Paveldimas vėžys ir jo tyrimai“. Pranešimo metu buvo pristatytos naujausios paveldimo vėžio tyrimų metodikos, pacientų atvejų analizės reikšmė, apibūdintos vėžio riziką padidinančios genų mutacijos, gydytojų genetikų ir medicinos genetikų svarba vėžio atvejų išaiškinimui. Vienas įdomiausių pranešimo momentų buvo pasakojimas apie Angelin’os Jolie efektą. Šis terminas buvo sukurtas po to, kai visam pasaulyje žinoma aktorė remdamasi genetiniais tyrimais ir savo šeimos vėžio ligų istorija pasirinko profilaktiškai pašalinti savo krūtis, nors jai dar nebuvo diagnozuotas susirgimas vėžiu. Angelin’os Jolie efektas atkreipė medicinos srities atstovų ir plačiosios visuomenės dėmesį į paveldimo krūties vėžio rizikos nustatymo ir prevencijos svarbą. Jis paskatino daugelį žmonių apsvarstyti savo genetinę riziką ir atlikti genetinius tyrimus. Šio seminaro metu buvo pabrėžta individualaus genetinio konsultavimo svarba – tai suteikia žmonėms daug didesnes gydymo perspektyvas, atsižvelgiant į paveldimą susirgimo riziką.

Nuoširdžiai sveikiname dr. Vitalijų Stirkę  apgynus ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro disertaciją tema “Peculiarities of small mammal ecology in commercial orchards, berry plantations and comensal habitats / Smulkiųjų žinduolių ekologijos ypatumai komerciniuose soduose, uogynuose ir komensalinėse buveinėse” (mokslinis vadovas – doc. dr. (HP) Linas Balčiauskas).

Linkime visokeriopos sėkmės mokslinėje veikloje!

Gamtos tyrimų centro bendruomenė

2023 m. spalio 23–24 d. Helsinkyje, Suomijoje, įvyko Šiaurės šalių suinteresuotųjų šalių (angl. stakeholders) seminaras apie Šiaurės šalių kultūrinių augalų laukinių gentainių (angl. crop wild relatives – CWR) ilgalaikį išsaugojimą ir prieigą prie jų.

Tai buvo efektyvus pasidalijimas žiniomis, klausant kviestinius pranešimus apie kitų Europos šalių (Šveicarija, Ispanija, Portugalija) vykdytus arba vykdomus projektus ir diskutuojant atskiruose pogrupiuose šiomis temomis:

1. CWR išsaugojimas jų natūralioje aplinkoje:

– Aptarti įvairių saugomų teritorijų (ST) kategorijų tinkamumo ilgalaikiam CWR saugojimui  aspektai.

– MAWP (labiausiai tinkama laukinė populiacija) yra Europoje priimta koncepcija, padedanti nustatyti CWR populiacijos pirmenybę saugojimui. Pritarta, kad turėtume taikyti šią koncepciją taip pat ir savo regione.

2. Prieiga prie šių genetinių išteklių:

– Genetinių išteklių – mūsų atveju CWR – prieinamumas greičiausiai priklauso nuo ST kategorijos, kurioje auga taksonas. Aptarta, kaip galėtų būti organizuotas prieinamumas prie in situ saugomų CWR rūšių genetinių išteklių. Čia akcentuotas koordinacinis genų banko vaidmuo, bendradarbiaujant su  ST valdytojais ir prižiūrėtojais.

3. Kokios ateities Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo veiklos galėtų sustiprinti CWR išsaugojimą ir prieigą prie jų Šiaurės ir Baltijos šalių regione?

 – Numatytos bendradarbiavimo kryptys ir formos, pasitelkiant įvairias regionui taikomas paramos programas.

Apibendrinant galima pastebėti, kad regioninis požiūris darosi vis perspektyvesnis, nes yra bent keli bendri dalykai, jungiantys šalis partneres, įskaitant panašias klimato sąlygas, nacionalinių florų sudėties panašumą, žmonių požiūrį į CWR ir laukinių maistinių bei kitų naudojamųjų augalų rūšių išsaugojimą ir t. t. Ką turime padaryti, tai sukurti bendrą požiūrį į CWR išsaugojimo planavimą, kurį jau pradėjo plėtoti penkios Šiaurės šalys, bet turėtų apimti ir tris Baltijos valstybes. Bendra informacinė sistema, apimanti CWR paplitimą regione ir susijusius duomenis, taip pat būtų reikšmingas laimėjimas, stiprinant regioninį bendradarbiavimą.

Padėka Šiaurės šalių ministrų tarybai (NCM), kuri per savo atstovus visose Baltijos šalyse teikia paramą regioniniam bendradarbiavimui skatinti.

Iš viso seminare dalyvavo 41 dalyvis, įskaitant 6 iš Baltijos šalių, taip pat iš Ispanijos, Portugalijos, Šveicarijos.

1973 m. liepos 12 d. įkurta kaip Ornitologijos laboratorija (dabartinis pavadinimas „Paukščių ekologijos laboratorija“ suteiktas 1998 m.) Lietuvos mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos institute, kuris vėliau vadintas Ekologijos, Vilniaus universiteto Ekologijos institutu, kol galiausiai 2010 m., sujungus Ekologijos, Botanikos, Geologijos ir Geografijos institutus, jis buvo reorganizuotas į valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centrą.

Savo 50-metį švenčianti moderni Paukščių ekologijos laboratorija ir toliau sėkmingai vykdo veiklą.

Kviečiame paskaityti Lietuvos mokslų akademijos žinių žurnale (2023 m. Nr. 4 (106): 2023 m. LIEPA–RUGSĖJIS) publikuotą straipsnį.

Ekonominės botanikos laboratorijoje lankėsi mokiniai iš Vilniaus miesto Simono Daukanto gimnazijos. Mokiniams buvo pravesta pamoka, kurios metu susipažino su augalų eteriniais aliejais, jų savybėmis ir išskyrimo būdais. Kiekvienas mokinys turėjo galimybę atlikti praktinę užduotį.

Į teiginius, kad mūsų kraštas daug kartų buvo ledynų dengiamas, dažnai žiūrima su nepasitikėjimu. Ir ne bet kokie ledo šarvai, o 2–3 km storio, panašūs į dabartinius Grenlandijoje ir Antarktidoje. Vilnius ir jo apylinkės žymi paskutiniojo ledyno pakraštį (prieš 24–18 tūkst. metų). Geologinis ir geomorfologinis gamtos paveldo objektas – Šeškinės ozas – yra vienas iš buvusio ledlaikio įdomesnių liudininkų, žinoma, greta riedulių, glaciokarstinių smegduobių, sustumtų morenų. 1160 m ilgio ir iki 20 m aukščio vadinamasis „ožnugaris“ susidarė ledyno tunelyje, kurį per intensyvų tirpimą vandens srautai kimšte prikimšo nešamomis smėlio ir žvyro nuosėdomis. Būtent šio ozo paviršiaus forma liudija buvusio tunelio skliautą, o štai apatinė dalis (t. y. „šaknys“) rodo, kiek gi tirpsmo vandens srautai buvo įsigraužę net po ledynu.

Apie visa tai susitikime ant Šeškinės ozo papasakojo GTC geologas, afilijuotasis mokslininkas habil. dr. Valentinas Baltrūnas.