Kategorija: Naujienos

2024.08.14

Dr. Lauryno Šiliausko stažuotė Geoscience Montpellier, Prancūzijoje

Liepos 8-12 dienomis GTC vyresnysis mokslo darbuotojas Laurynas Šiliauskas dalyvavo stažuotėje Geoscience Montpellier, Prancūzijoje. Jos metu buvo atliekami U-Pb metodu datuotų cirkonų Lu-Hf izotopiniai tyrimai, naudojant lazerio abliacijos masių spektrometrą MC-ICP-MS ThermoScientific Neptune XT.

  

Numatyti cirkonai buvo atrinkti iš jau publikuotų ir nepublikuotų mėginių, iš Lietuvos kristalinio pamato, stengiantis apimti visą nustatytų magminių amžių diapozoną, bei kuo platesnį geografinį pasiskirstymą. Pirmą stažuotės dieną buvo vykdomi trumpi apmokymai bei pravestas instruktažas kaip valdyti lazerio abliacijos masių spektrometrą. Atitinkamai pagal matomą zoniškumą cirkonų grūdeliuose (katodoliumenescenciniame (CL) vaizde), buvo atlikta po vieną ar kelias analizes, jeigu CL vaizde matomi dėsningumų pasikeitimai. Analitiniai plotai (nuo 40 × 40 iki 30 × 30 μm plotuose) buvo atsargiai parenkami, vengiant  įtrūkimų, kitų mineralų intarpų bei skirtingų zonų persidengimo viename analitiniame plote, taip užtikrinant duomenų kokybę. Gauti elementų intensyvumo profiliai laiko (gylio) atžvilgiu šiuo metu yra redukuojami, siekiant atskirti laiko intervalus, kai abliacija vyko homogeniškoje cirkono dalyje. Gauti duomenys bus perskaičiuoti pagal nustatytą U-Pb amžių ir parodys medžiagos šaltinį (skirtinga mantijos sudėtis, senesnė pluta ir pan.), iš kurių išsilydė plutą sudarančių uolienų magma, jos evoliuciją uolienos formavimosi metu (zoniškuose cirkonuose) trumpuose laiko masteliuose, bei ilguose laiko tarpuose, besiformuojant Lietuvos plutai.

 

Numatomas tolimesnis bendradarbiavimas su laboratorijos vadovu dr. Bruno Dhuime, bei geochemiku dr. Leonid Shumlyanskyy ruošiant publikaciją (-as) iš surinktų duomenų.

 

Kelionė buvo finansuota GTC Mobilumo fondo lėšomis.

 

2024.08.13

Vandens žydėjimas. Vyr. mokslo darbuotojų komentaras.

Vasarą, sušilus orams ir vandeniui, suaktyvėja gyvybiniai procesai ir vandens telkiniuose. Vandens telkinio savininko, alytiškio  Aliaus Mazaliausko filmuotą video reportažą paprašėme pakomentuoti Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotojų dr. Juditos Koreivienės  ir dr. Jūratės Karosienės.

Ką mes matome vandens paviršiuje? Kokiomis aplinkybėmis tai gali susiformuoti? Pavojinga  žmogui ir žuvims ar ne? Kokių priemonių reiktų imtis vandens telkinio savininkui?

Medžiagoje užfiksuotas melsvabakterių sukeltas vandens žydėjimas. Žydėjimo metu melsvabakterės sparčiai dauginasi, formuoja santalkas ir vanduo tampa melsvai žalios spalvos. Esant ramiam orui iškyla į vandens paviršių ir suformuoja plėveles. Vandens žydėjimas yra geriausiai matoma vandens telkinių eutrofikacijos pasekmė. Perteklinis azoto ir fosforo junginių kiekis, patenkantis į vandens telkinius iš baseino dėl intensyvios ūkinės veiklos, nesutvarkytų nuotekų valymo sistemų, buityje naudojamų cheminių priemonių, taip pat temperatūra yra vieni svarbiausių veiksnių melsvabakterių intensyviam augimui ir vandens žydėjimų formavimuisi. Todėl vandens žydėjimai yra dažnas reiškinys vasaros laikotarpiu.

Tyrimais yra nustatyta, kad net iki 75 % žydinčių vandens telkinių yra pavojingi žmogui ir gyvūnams. Melsvabakterės sintetina ir į aplinką išskiria toksinius junginius, vadinamus cianotoksinais. Priklausomai nuo jų sudėties ir koncentracijos vandens telkinyje, šie toksinai gali sukelti alergines odos reakcijas, dusulį ar virškinimo sistemos sutrikimus. Išsimaudžius žydinčiame vandenyje gali pasireikšti apsinuodijimo požymiai, bendras kūno silpnumas, galvos svaigimas, sunku kvėpuoti, gali dilgčioti galūnėse. Kai kurie cianotoksinai kaupiasi organizme ir sukelia įvairias lėtines ligas (vėžį, išsėtinę sklerozę, paspartina Alzheimerio ligą, kt.). Be to, šie toksinai kaupiasi žuvyse ir kituose vandens organizmuose, todėl su maistu gali patekti į žmogaus organizmą.

Norime atkreipti dėmesį, kad didžiausias pavojus žmogaus ir gyvūnų sveikatai kyla pasibaigus vandens žydėjimui, kuomet melsvabakterės suyra ir cianotoksinai patenka į vandenį. Būtent tuomet cianotoksinų kiekiai būna didžiausi ir jie gali išlikti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Žydinčiame vandens telkinyje reikėtų elgtis atsargiai, nes cianotoksinai gali patekti į organizmą: nenardyti; plaukiant ar užsiiminėjant vandens sportu, stengtis, kad vanduo nepatektų pro burną ar nosį; neleisti gyvūnams lakti tokio vandens; žydinčiu vandeniu nelaistyti daržų. Ypač atsargūs turėtų būti alergiški žmonės, maži vaikai ir senjorai.

Norint išspręsti vandens žydėjimo problemą, visų pirma reikėtų rasti ir pašalinti priežastį – potencialius taršos azoto ir fosforo junginiais šaltinius. Vėliau vandens kokybei gerinti galima taikyti skirtingas priemones, kurias pasirinkti reiktų atsižvelgiant į vandens telkinio dydį, pratakumą, vandens žydėjimo intensyvumą ir pobūdį.

Lietuvos žydinčius vandens telkinius galima pamatyti sukurtame interaktyviame žemėlapyje. Jame taip pat patiems galima pažymėti pastebėtus vandens žydėjimus.

Pažymėk žydintį vandens telkinį galima: https://arcg.is/0jqvCn arba

Žemėlapis su žydinčiais vandens telkiniais galima rasti: https://arcg.is/1v5faT arba

 

Skelbiamas papildomas disertacijų tematikų ir vadovų konkursas

Skelbiamas papildomas disertacijų tematikų ir vadovų konkursas Gamtos tyrimų centre biologijos, fizinės geografijos, geologijos, ekologijos ir aplinkotyros, zoologijos mokslo kryptyse.

Konkursui pateikiami šie dokumentai:

  1. disertacijos tematikos paraiška (paraiškos skiriasi, priklausomai nuo mokslo krypties (biologijos ir fizinė geografijos turi savas paraiškų formas)), su laboratorijos vadovo viza;
  2. galimo vadovo mokslinių publikacijų ir kitos veiklos sąrašas;
  3. prašymas dalyvauti konkurse.

Dokumentai pateikiami į studijų skyrių arba el. paštu studijos@gamtc.lt  iki rugpjūčio 16 d.

Disertacijos tematikos turi atitikti Centro vykdomų mokslinių tyrimų kryptis.

Doktoranto vadovas turi atitikti ne žemesnius kaip vyresniojo mokslo darbuotojo reikalavimus. Mokslininkas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip penkiems doktorantams (įskaitant ir esančių akademinėse atostogose).

2024.07.29

Naujas mokslinių tyrimų objektas GTC Lauko bandymų stotyje

2024 m. gegužės viduryje GTC Lauko bandymų stotyje (Vilnius), bendradarbiaujant su Minesotos universiteto Gamtos išteklių tyrimų instituto (Natural Resources Research Institute (NRRI) at the University of Minnesota) mokslininkais bei UAB „Euromediena“ specialistais, buvo įveista bandomoji greitai augančių tuopų klonų plantacija (iš viso pasodinta 40 skirtingų klonų). Plantacijoje testuojami 32 amerikietiški (atrinkti NRRI) aukšto produktyvumo tuopų hibridų (Populus deltoides × P. maximowiczii; P. deltoides × P. nigra; P. deltoides × (P. trichocarpa ×P. deltoides)) klonai ir 8 Švedijoje išvesti P. trichocarpa bei hibridiniai P. maximowiczii × P. trichocarpa klonai.

Plantacija įveista atsitiktine tvarka, išdėstant kvadratinius „blokus“, kurių kiekviename pasodinta po 9 to paties klono tuopas (3 x 3 augalai viename „bloke“; tarpai tarp eilių ir eilėse – 4,0 m). Tuopos sodintos trimis klonų („blokų“) rinkinių pakartojimais, siekiant suniveliuoti šiek tiek varijuojančių dirvožemio sąlygų įtaką medžių augimo rezultatams. Tokiu būdu maždaug 2 ha plote iš viso pasodinta 1080 tuopų; plantacija aprėminta viena eile netestuojamų tos pačios kilmės tuopų klonų, sudarant buferinę zoną neigiamam aplinkos sąlygų poveikiui sumažinti.

Ši plantacija – unikalus, kruopščiai įveistas ir atsakingai prižiūrimas objektas, atviras GTC mokslininkų tyrimams. Pagal sutartį su Minesotos universitetu tuopų plantacijoje bus vykdomi kasmetiniai medžių augimo stebėjimai (biometriniai matavimai, gyvybingumo, fitosanitarinės būklės vertinimas), tačiau čia taip pat galima atlikti įvairiausius tyrimus – pradedant augalų fiziologija ir baigiant bendru naujai suformuotos ekosistemos būklės vertinimu. Kviečiame pasinaudoti naujai atsiradusia galimybe!

Dėl išsamesnės informacijos apie plantaciją ir mokslinių tyrimų perspektyvas joje maloniai prašome kreiptis į dr. Vaidotą Lygį (GTC Augalų patologijos laboratorija, el. p. vaidotas.lygis@gamtc.lt).

2024.07.23

Sveikiname Gamtos tyrimų centro mokslininkus

Paskelbti XIII kvietimo mokslininkų grupių projektams 2024–2027 m. įgyvendinti rezultatai. Vertinimo rezultatai patvirtinti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko 2024 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-328.

Gamtos tyrimų centro mokslininkai laimėjo 8 projektus:

Daiva Burokienė. Biopesticidai žemės ūkiui: vandens žydėjimus sukeliančios rūšys prieš augalų patogenus.

Vytautas Rakauskas. Šylantis klimatas ir vidutinių platumų ežerų ateitis: mitybos tinklo virsmai Drūkšių ežere (aušinimo rezervuare) paleidus ir sustabdžius atominę elektrinę.

Nathan Jay Baker. Lietuvos upių biomonitoringo modernizavimas ir optimizavimas.

Živilė Jurgelėnė. Retųjų žemės metalų pagrindu sukurtų nanodalelių poveikis vandens organizmams: nanotoksiškumo ir fiziko-cheminių savybių ryšys.

Elena Servienė. Bičių tranų ir gėlių mikrobiosistema bei tvarus avilio sveikatingumas.

Sigita Jurkonienė. Miežio žiedo / žiedyno raidos mutacijos tweaky spike (tw) genetinis kartografavimas ir charakterizavimas. (Projektas bus vykdomas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu)

Raimondas Mozūraitis. Infocheminės medžiagos aplinkai draugiškai Rhagoletis vaisinių muselių kontrolei.

Rita Žiegytė. Eksperimentinis paukščių maliarijos mišrių infekcijų tyrimas kraujasiurbiuose vektoriuose.

 

GTC mokslininkai Tarptautinės cheminės ekologijos draugijos (The International Society of Chemical Ecology) konferencijoje

Džiaugiamės galėdami pasidalinti žinia, kad Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorija aktyviai dalyvavo Tarptautinės cheminės ekologijos draugijos (The International Society of Chemical Ecology) konferencijoje Prahoje!

Buvo paruošti penki stendiniai pranešimai, kuriuos pristatė mūsų komanda:
– Laima Blažytė-Čereškienė
– Rasa Čepulytė
– Sandra Radžiutė
– Doktorantės Deimantė Tiškevičiūtė ir Gabrielė Bumbulytė

Sveikiname doktorantę Gabrielę Bumbulytę, kuriai už puikų mokslinį indėlį į konferenciją įteiktas ISCE Student Travel Award apdovanojimas.

 

2024.07.16

Dr. I. Vepštaitė-Monstavičė ir dr. R. Stanevičienė dalyvavo 28-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Food Micro 2024“

2024 m. liepos 8–11 d. Genetikos laboratorijos darbuotojos dr. Iglė Vepštaitė-Monstavičė ir dr. Ramunė Stanevičienė Burgose (Ispanija) dalyvavo 28-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Food Micro 2024“, organizuotoje Tarptautinio maisto mikrobiologijos ir higienos komiteto.
Konferencijos metu daugiausia pristatyti pranešimai, susiję su įvairiausiais mikrobiotos tyrimais, maisto produktų mikrobiologine sauga, mikroplastiko ir mikrobiomo sąveikomis, mikologija bei naujausiais maisto saugos ir tyrimų metodais.
Konferencijoje buvo pristatyti du stendiniai pranešimai:
„Unveiling the epiphytic microorganisms of rosehip and rowanberry and their volatile organic compounds profiles“ (Iglė Vepštaitė-Monstavičė, Juliana Lukša, Violeta Apšegaitė, Raimondas Mozūraitis, Robertas Lisicinas, Ramunė Stanevičienė, Saulius Serva, Elena Servienė);
„Inactivation of bacteria and fungi using bioactive nanoparticles“ (Ramunė Stanevičienė, Iglė Vepštaitė-Monstavičė, Evelina Lazickytė, Jolanta Sereikaitė, Elena Servienė).

2024.07.08

Dr. Valerijui Rašomavičiui įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius!

Šeštadienį Valstybės dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda beveik 80 Lietuvos ir užsienio piliečių apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais.

Tarp apdovanotųjų – užsienio partneriai, Lietuvos pareigūnai, menininkai, kultūrininkai, pedagogai, medikai, jubiliejinės šimtmečio Dainų šventės kūrėjai.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanotas Gamtos tyrimų centro Floros ir Geobotanikos laboratorijos vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas Valerijus Rašomavičius – botanikas, mokslų daktaras už ilgamečius Lietuvos gamtos tyrimus, reikšmingai prisidedančius prie aplinkosaugos problemų aktualizavimo, visuomenės švietimo ir šalies gamtinės įvairovės išsaugojimo.

Šis apdovanojimas yra dvidešimt pirmas pagal svarbą Lietuvos valstybės apdovanojimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanojami asmenys už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius, už humanitarinę pagalbą Lietuvai, už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, kultūros, mokslo ir švietimo, verslo ir gamybos, sveikatos ir socialinės apsaugos, karybos, sporto, ūkio bei kitose srityse.

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, apdovanojami asmenys drąsiai ir ryžtingai kuria ateities Lietuvą, savo žiniomis ir darbu stiprina pilietinę visuomenę.

Labai džiaugiamės, didžiuojamės ir sveikiname kolegą su apdovanojimu!

 

E. Blažio/LRT nuotr.

R. Riabovo / BNS nuotr.

2024.07.07

Dr. Norbertas Noreika skaitė pranešimą Trečiajame tarptautiniame biologinės kontrolės kongrese Kosta Rikoje

Birželio 24 – 27 dienomis San Jose (Kosta Rika) vyko Trečiasis tarptautinis biologinės kontrolės kongresas. Kongrese žodinį pranešimą apie pesticidų poveikį žygių (Carabidae) mitybai agrocenozėse skaitė Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Dr. Norbertas Noreika. Tai buvo tarpdisciplininis renginys, kuriame susitiko ir turėjo progą padiskutuoti aktualiais klausimais biologinės kontrolės tyrėjai bei jos praktikuotojai iš visų žemynų. Detaliau susipažinti su renginiu galima puslapyje https://www.iobc-icbc.com/

2024.07.05

Dr. Dalia Grendaitė dalyvavo ,,5th International Workshop on High Resolution Water Quality Monitoring“ renginyje

Renginyje ,,5th International Workshop on High Resolution Water Quality Monitoring“, vykusiame 2024 m. birželio 17-19 d. Aberdeen mieste Didžiojoje Britanijoje James Hutton institute buvo pristatytas žodinis pranešimas tema ,,Optical Remote Sensing and Machine Learning for Monitoring Algal Blooms in Inland Waters“ (autoriai dr. D. Grendaitė, dr. E. Stonevičius), konferencijos tezės bus išspausdintos santraukų knygoje.

Jau penktą kartą vykusiame seminare (Water quality in international spotlight at Hutton event – James Hutton Institute) dalyvavo mokslininkai bei kiti vandens sektoriaus specialistai iš 17 šalių, o aptariamų temų įvairovė apėmė vandens kokybės parametrų matavimo jutiklių naujausias technologijas, meta duomenų svarbą, duomenų apdorojimo ir procesų aprašymo pažangą. Seminaro metu buvo aplankyta Easter Beltie upės renatūralizavimo vietovė, kur atkurta natūrali upės vaga bei atliekami įvairūs ekosistemų stebėjimų. Taip pat aplankytas Glensaugh aukštumų gyvulininkystės ūkis, kuriame testuojami gamta pagrįsti sprendimai (angl. – nature based solutions), pvz., rąstinės užtvankėlės ir pakrančių apželdinimas potvynių suvaldymui bei atliekami kassavaitiniai hidrologiniai matavimai, kurių sekos siekia 30 metų.

×