Susipažinti su nuomonės apie stambiuosius plėšrūnus tyrimo trijose Baltijos šalyse rezultatais galite čia.

(Paspauskite demonstravimo funkciją ir klausykite su garsu).

Prieš 90 metų, 1933 m. vasario 2 d. 20 val. 30 min. Aukštaitijoje, virš Žemaitkiemio miestelio, Ukmergės apskr. (dabar Ukmergės r.), dangų nušvietė svečias iš kosmoso – krentantis meteoritas.

Tai buvo paskutinis žinomas ir garsiausias Lietuvoje nukritęs meteoritas. Jo kritimą stebėjo daug žmonių – vietos gyventojai matė ryškią šviesą danguje ir girdėjo smarkų trenksmą. Prieš pasiekdamas žemę, meteoritas suskilo į daugybę dalių, kurios nukrito ant Rundžių, Kliepšių, Valų, Medinų kaimų ir Žemaitkiemio miestelio 7,5 km ilgio ir 3 km pločio ruože. Rastos liekanos buvo pavadintos Žemaitkiemio meteoritu. Nors meteorito dalys krito ir gyvenamosiose vietose, visiškai arti trobesių, per stebuklą niekas nenukentėjo.

Nukritusio meteorito ieškoti iš Kauno atvyko Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Mykolo Kaveckio (1889–1969) vadovaujama grupelė mokslininkų, jiems padėjo miestelio gyventojai ir mokytojai su mokiniais. Paieškoms sąlygos buvo labai geros. Meteorito gabalai išsibarstė sniegu padengtuose laukuose ir pievose aplink Klepšių ežerą ir baltame fone juodi kūnai labai gerai matėsi.

Iš viso buvo surasti 22 gabalai, kurių bendra masė – 44,1 kg, didžiausio gabalo masė – 7,3 kg. Pasak prof. Mykolo Kaveckio, detaliai aprašiusio visus Žemaitkiemio meteorito egzempliorius, buvo surinktos ne visos nukritusio meteorito dalys. Profesoriaus nuomone, visas Žemaitkiemio meteorito svoris turėjo būti virš 50 kg. Manyta, kad keli didesni gabalai pramušė Kliepšių ežero ledą ir jame pradingo.

Žemaitkiemio meteoritas priklauso paprastiesiems, L6 akmeniniams chondritams. Tai yra pats dažniausias meteoritų tipas ir tokių yra apie 90–95 proc. Meteoritas sudarytas iš olivino chondrulių. Labai smulkioje pagrindinėje masėje yra olivino ir pirokseno kristalų bei jų nuolaužų. 20 proc. masės sudaro geležies ir nikelio intarpai. Argono-argono datavimo metodu apskaičiuotas jo amžius yra maždaug 520 milijonų metų.

Pasaulio muziejuose yra tik keletas tūkstančių meteoritų – uolienos gabalų, asteroido nuolaužų, įskriejusių į Žemės atmosferą ir nukritusių ant paviršiaus. Žemaitkiemio meteorito pavyzdžiai yra saugomi Gamtos istorijos muziejuje Londone, Rusijos MA Vernadskio institute, Čekijos nacionaliniame muziejuje Prahoje, Vilniaus universiteto Geologijos muziejuje, Ukmergės kraštotyros muziejuje. Gamtos tyrimų centro Mineralų muziejuje saugomi 2 gabalai (5700 g ir 1840 g).

Teksto ir meteoritų nuotraukų autorė – Birutė Poškienė (GTC Mineralų muziejus)

Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vyr. mokslo darbuotojo ir GTC Ankstyvosios karjeros tyrėjų komiteto pirmininko dr. Vaido Palinausko straipsnį apie ketverių metų LMA Jaunosios akademijos darbus ir ateities perspektyvas, publikuotą „Lietuvos mokslų akademijos žiniose“ (2023 m. Nr. 1(103)), skaitykite LMA_zinios_2023 01_.pdf

B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje viešėjo dr. Jenny Dunn iš Linkolno universiteto (Jungtinė Karalystė). Vizito tikslas – aptarti projekto „Lankesterella infekcijų paplitimas, įvairovė ir poveikis šeimininkams žvirbliniams paukščiams“ vykdymo detales ir tolesnius veiksmus. Šį dvejų metų trukmės projektą, kuriam praėjusiais metais finansavimą skyrė Karališkoji draugija, dr. Jenny Dunn vykdys kartu su vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Carolina Chagas. Bendradarbiaujančios mokslininkės tirs Lankesterella parazitų paplitimą, genetinę įvairovę ir šeimininkų specifiškumą laukiniuose paukščiuose. Šio projekto metu taip pat bus tiriamas šeimininko imuninis atsakas į infekcijas. Siekiant supažindinti su Jungtinėje Karalystėje vykdomais tyrimais, buvo perskaitytas pranešimas „Jungtinės Karalystės laukinių paukščių infekcijos ir koinfekcijos“.

Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Milda Stankevičiūtė ir dr. Gintarė Sauliutė sausio 25 d. lankėsi atliekų tvarkymo paslaugas teikiančioje įmonėje UAB „Ekobazė“. Susitikimo metu buvo pristatyta įmonės veikla (antrinių žaliavų, gamybinių, statybinių, didžiųjų, pavojingų atliekų ir naudotų padangų tvarkymas), aptarti žiedinės ekonomikos principai, iššūkiai bei atliekų tvarkymo galimybės ir plėtra Lietuvoje. Gamtos tyrimų centro mokslininkės susitikimo metu pristatė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Padangų gaisrų ir mikro-/nanodalelių rizikos vandens aplinkai vertinimas“ (ARFA, S-MIP-22-51) tikslus, tyrimo rezultatus ir aptarė tolimesnio bendradarbiavimo galimybes.

Sausio 26 d. Gamtos tyrimų centre įvyko dr. Jono Satkūno atvira paskaita „Afrika geologo žvilgsniu: žmogaus ir gamtos jėgų šėlsmas“. Jos metu lektorius ne tik pristatė savo grupės vykdomus tyrimus Afrikoje, bet ir supažindino su šio žemyno gamtine, geologine, socialine, kultūrine padėtimi. Pranešimo metu buvo aptartos žmonių vykdomų veiklų (kalnakasybos, vertingų išteklių išgavimo, šiukšlinimo ir pan.) ir įvairių gamtinių reiškinių (potvynių, žemės drebėjimų, žemės plyšių formavimosi, karstinių įdubų atsiradimo ir t. t.) pasekmės Afrikos gamtai ir žmonėms. Minėta, kad nors Afrika yra turtinga įvairių naudingų iškasenų, tačiau dėl vyraujančios korupcijos ir skurdo, žmonių vykdomos veiklos nualinta žemė nėra tinkamai sutvarkoma, dėl to įvyksta įvairių žemės reljefo pokyčių, dažnos nuošliaužos ir įgriovos, o pumpuojant vandenį iš kasyklų, susidaro užteršti vandens telkiniai, kartais net radioaktyvūs. Taigi, lektoriaus misija Afrikoje yra ne tik vykdyti tyrimus, bet ir šviesti Afrikos žmones, suteikiant jiems žinių apie tinkamai valdomą kalnakasybą.