Lietuvos mokslų akademija skelbia rinkimus į LMA Jaunosios akademijos narius.
2023.08.31
Kategorija: Naujienos
Išleista knyga apie geologą kunigaikštį Antaną Karolį Giedraitį
Geologo kunigaikščio Antano Karolio Giedraičio 175-mečio jubiliejaus proga šiais metais Lietuvos geologų sąjunga parengė ir Utenos leidykla „Indra“ išleido dr. Jono Satkūno ir habil. dr. Valentino Baltrūno knygą (straipsnių rinkinį) „Kunigaikštis geologas Antanas Karolis Giedraitis“. Knygoje apžvelgti XIX a. antrosios pusės krašto geologinio pažinimo pradmenys, geologinio kartografavimo darbai, A. K. Giedraičio gyvenimas ir profesinė veikla, geologo darbų reikšmė dabartinei geologinių tyrimų raidai Lietuvoje. Atskiros publikacijos skirtos A. K. Giedraičio šeimai ir tėviškei; taip pat žymaus geologo darbams nuo Lietuvos nutolusiose šalyse (Turkmėnijoje, Užbaikalėje (Rytų Sibire)); A. K. Giedraičio ir jo kolegų surinktoms uolienų ir mineralų kolekcijoms aprašyti. Knyga apie neeilinę mūsų šalies asmenybę skirta tiek mokslo istorikams, tiek plačiajai visuomenei.
Daugiau informacijos rasite čia.
2023.08.30
Gamtos tyrimų centro tyrėjai dalyvavo Lietuvos jūrų muziejaus organizuotame renginyje „Tvarumo laboratorija“
Gamtos tyrimų centro tyrėjai dalyvavo Lietuvos jūrų muziejaus organizuotame renginyje „Tvarumo laboratorija“, kurio tikslas skatinti visuomenės ekologinį sąmoningumą.
Rugpjūčio 25–27 d. Melnragėje vyko aplinkosaugos festivalis „DAROM PRIE JŪROS SU DEXTERA“ ir Lietuvos jūrų muziejaus organizuotas edukacinis renginys „TVARUMO LABORATORIJA“, kur Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos tyrėjai pristatė edukacinį stendą ,,Vandens telkinių dumbliai – tvari atsinaujinanti ateities žaliava vertingų bioproduktų kūrimui“. Lankytojus supažindino su vandens telkinių problemomis, jų sprendimo būdais, dumblių ir melsvabakterių biomasės tvaraus panaudojimo galimybėmis.
Stendas buvo pripažintas kaip TVARIAUSIAS tarp renginio dalyvių.
Kviečiame dalyvauti COST webinaruose
Dear colleagues
please find attached the invitation to the first two webinars organized as part of the COST action CA21134. Please share the information on your institution’s websites and with your contacts.
Kind regards
Renata Bažok
COST webinar schedule- September 2023
- September 13th 2023: 14:00-15:00
Renata Bažok: Area –wide pest control in field crops as a method to reduce pest pressure
Ivana Pajač Živković: The use of automatic pest monitoring systems in sustainable pest management in apple production under changing climatic conditions
- September 27th 2023: 14:00-15:00
Christian Andreasen: Using laser beams to control weeds
Merve Wollweber: Laser treatment for weed management and for control of herbivorous insects
Join the webinar on the link:
Best regards,
COST Association
2023.08.29
Paminėtas geologo kunigaikščio Antano Karolio Giedraičio 175-metis
Šiais metais paminėtas geologo kunigaikščio Antano Karolio Giedraičio (1848–1909) 175-metis, kuris laikomas profesionaliosios geologinės kartografijos pradininku Lietuvoje ir vienu žymiausių Lietuvos geologų. A. K. Giedraitis gimė 1848 m. vasario 20 d. Karvio dvare (Vilniaus r., Maišiagalos sen.) garsioje kunigaikščių giminėje. A. K. Giedraitis studijavo geologijos mokslus Freibergo kalnakasybos akademijoje Vokietijoje ir Tartu (Dorpato) universitete Estijoje. Mokslininkas tyrinėjo Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Suvalkų gubernijų geologinę sandarą. Geologas mirė 1909 m. spalio 26 d., palaidotas šalia tėvų ir senelių Karvio miestelio kapinėse.
Siekiant įprasminti A. K. Giedraičio šviesų atminimą, 2019 m. buvo įkurtas Antano Giedraičio fondas, kuris įsteigė profesinį garbės ženklą „Auksinis geologo plaktukas“, kuris kasmet įteikiamas nusipelniusiems geologams.
Nusprendus paminėti A. K. Giedraičio 175-metį ir siekiant supažindinti visuomenę su mokslininko gyvenimu ir darbais, 2021 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos geologijos tarnyboje suburtas organizacinis komitetas, kurio pirmininku išrinktas dr. Jonas Satkūnas. Padedant Lietuvos geologų sąjungai, Geologijos įmonių asociacijai, Lietuvos geologijos tarnybai prie AM, Gamtos tyrimų centrui ir Vilniaus universitetui, A. K. Giedraičio kapavietės sutvarkymo reikalais rūpinosi Saulius Gegieckas, knygos apie šį žymųjį geologą sudarymo ir leidybos organizavimo ėmėsi habil. dr. Valentinas Baltrūnas, o konferencijos ir ekskursijos organizavimo ėmėsi dr. Jonas Satkūnas, habil. dr. Valentinas Baltrūnas ir Indrė Satkūnienė.
2023 m. gegužės 18 d. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute atidaryta paroda „A. K. Giedraičiui – 175“, kurią surengė Gamtos tyrimų centro bibliotekininkė Sigita Dagienė ir VU muziejaus vedėja dr. Eugenija Rudnickaitė. Svarbu paminėti, kad žymaus geologo gyvenimui ir darbams įprasminti išleista knyga „Kunigaikštis geologas Antanas Karolis Giedraitis“, kurios sudarytojas ir atsakingasis redaktorius habil. dr. V. Baltrūnas, ir kuri buvo pristatyta Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje Audrės Trumpienės, Sigitos Dagienės ir Birutės Poškienės surengtoje parodoje „Geologinės kartografijos pradininkui Lietuvoje, kunigaikščiui geologui Antanui Karoliui Giedraičiui – 175“.
Daugiau informacijos rasite čia
2023.08.28
Parodos “Geologinės kartografijos pradininko Lietuvoje, kunigaikščio geologo Antano Karolio Giedraičio 175-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti” pristatymas
2023.08.22
Dr. Md. Reazuddin Repon paskaita “Development of Bioactive Functional Textiles Using Plant Extracts”
Maloniai kviečiame į Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Md. Reazuddin Repon paskaitą “Development of Bioactive Functional Textiles Using Plant Extracts”, kuri įvyks rugpjūčio 25 d. 10 val. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje
2023.08.17
Gamtos tyrimų centro tyrėjai Tarptautinės cheminės ekologijos draugijos (ISCE) konferencijoje Bengalūre, Indijoje
Liepos 23–27 d. Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos tyrėjai (prof. habil. dr. Vincas Būda, dr. Rasa Čepulytė, doktor. Gabrielė Bumbulytė) dalyvavo 38-ojoje Tarptautinės cheminės ekologijos draugijos (ISCE) konferencijoje Bengalūre, Indijoje. Konferencijos metu pristatyti du žodiniai pranešimai: „Perception of host plant VOCs by two races of cherry fruit flies Rhagoletis cerasi“ (prof. habil. dr. Vincas Būda); „1-Nonene as putative apneumone in EPN Steinernema feltiae and larval cadaver interaction“ (dr. Rasa Čepulytė) ir vienas stendinis: „Towards chemical ecology of Tenebrio molitor larvae and adults“ (doktor. Gabrielė Bumbulytė).
Nuoroda į konferenciją interneto svetainėje adresu https://isce2023.org/
2023.08.11
Biologinei įvairovei Europos gėluose vandenyse iškilusi grėsmė – mokslininkai ragina imtis priemonių (Tarptautinės komandos narys, Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathan Baker tyrimo rezultatus publikavo prestižiniame žurnale „Nature“)
Ilgus metus situacijai gerėjant, nuo 2010 m. Europoje biologinė įvairovė gėluose vandenyse pradėjo stagnuoti. Šią situaciją įvertino tarptautinė mokslininkų grupė, kurioje pirmąkart dalyvavo ir Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker). Tyrime siekta išsiaiškinti bestuburių biologinės įvairovės pokytį gėluose vandenyse 22-ose Europos šalyse nuo 1968 iki 2020 m. Tyrimo rezultatai šiuo metu publikuoti prestižiniame žurnale „Gamta“ („Nature“).
Mokslininkai tyrė daugiau kaip 26 tūkst. mėginių, sudarytų iš daugiau nei 700 tūkstančių bestuburių organizmų, duomenis. Tyrimas parodė, kad Europoje iš pradžių biologinė įvairovė ženkliai augo – beveik 1 procentu per metus, tačiau tai vyko tik iki 2010 m. Vėliau bestuburių populiacijų atsistatymas sustojo ir negerėja iki šiol. Mokslininkai kviečia šalis imtis papildomų priemonių biologinei įvairovei didinti, nes neigiama įtaka upėms ir ežerams dėl taršos, invazinių gyvūnų ir klimato kaitos nemažėja.
„Tai unikalus tyrimas, tiek dėl savo apimties, tiek dėl to, kad jo metu tiriama ne tik organizmų įvairovė, bet ir tų organizmų atliekamos funkcijos. Ši informacija padės mums ateityje, tiriant šiuos organizmus, išsaugoti ir sumažinti neigiamas jų išnykimo pasekmes, turinčias įtakos mums visiems“, – teigia tyrime dalyvavęs Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker). Lietuvos Gamtos tyrimų centro mokslininkas pirmąkart dalyvauja tokio lygio tyrime, kurio rezultatai atspausdinti labiausiai pasaulio gamtos mokslų bendruomenės pripažįstamame leidinyje.
Bestuburiai – vandens kokybės stebėsenos pagrindas
Nors iš pažiūros atrodo, kad bestuburiai yra nesvarbūs ar net atgrasūs, iš tikrųjų jie atlieka labai svarbias funkcijas. „Jie prisideda prie svarbių gėlo vandens telkinių ekosistemų procesų. Jie skaido organines medžiagas, filtruoja vandenį ir perneša maistines medžiagas tarp vandens ir sausumos aplinkos. Tokie bestuburiai jau seniai yra vandens kokybės stebėsenos pagrindas“, – aiškina pirmasis tyrimo autorius, Frankfurto Senkenbergo tyrimų instituto ir Gamtos istorijos muziejaus (Senckenberg Research Institute and Natural History Museum) profesorius dr. Peteris Haasė (Peter Haase).
Tarša, klimato kaita ir invazinės rūšys – didžiausios grėsmės
Populiariausi bestuburiai – tai lašalai, ankstyvės ir apsiuvos. Jiems būdingos dvi gyvenimo fazės – vandenyje ir sausumoje. Vandenyje bestuburiai gyvena lervos stadijoje. Tyrinėjant lervas, galima gauti daug informacijos apie upės vandens būklę – pablogėjus vandens kokybei, sumažėja šių ir kitų bestuburių įvairovė, todėl nukenčia visa ekosistema. Prie vidaus vandenų būklės blogėjimo labiausiai prisideda žmogaus veikla, pavyzdžiui, pesticidų naudojimas, nuotekos, upės tėkmės užtvėrimas ir invazinių gyvūnų įveisimas.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad panaši situacija jau buvo ir iš jos galima pasimokyti. „1950-aisiais ir 1960-aisiais JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi priemonių atkurti gėlųjų vandenų biologinę įvairovę – pasitelkus šias priemones, buvo sumažėjusi organinė tarša ir rūgštėjimas 1980-aisiais“, – primena viena pagrindinių šio tyrimo iniciatorių dr. Ellen A. R. Welti, JAV Smitsono centro (Smithsonian Center) mokslininkė, kviečianti ir toliau nenuleisti rankų: „Šių priemonių sukurtas teigiamas pokytis silpsta, nes didėja neigiamų aplinkai veiksnių įtaka.“
Lietuvoje vietinius bestuburius išstumia invazinės šoniplaukos
Mokslininkai pastebi, kad vietinę upių biologinę įvairovę mažina invazinių rūšių plitimas.
„Beveik 70 proc. stebėtų vietų turi invazinių rūšių. Invazinės rūšys dažnai geba geriau nei vietinė fauna prisitaikyti prie neigiamų aplinkos veiksnių, tokių kaip užterštumas ar aukšta temperatūra,“, – atkreipia dėmesį dr. Ellen Welti.
Dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker) pažymi, kad Lietuvos upėse taip pat yra invazinių gyvūnų, pavyzdžiui, kelios invazinių šoniplaukų (Amphipoda) rūšys: „kai kurios iš jų buvo įveistos sovietiniais laikais siekiant praturtinti žuvų maisto išteklius. Vėliau jos dėl tyčinių introdukcijų ir natūraliai sparčiai plito, o kolonizuotose ekosistemose sumažino vietinių rūšių įvairovę, o kai kurias rūšis net išstūmė. Jei klimato kaita ir toliau veiks Lietuvos upes, invazinės rūšys plis ir atsiras naujų. Todėl tarša, klimato kaita ir invazinių gyvūnų plitimas kelia naujų iššūkių biologinės įvairovės išsaugojimui.“
Siūlomos priemonės
Mokslininkai siūlo imtis šių priemonių: plėsti nuotekų tinklus, gerinti nuotekų tvarkymą, apsaugoti lietaus nuotekų sistemas nuo potvynių liūčių metu, efektyviau atskirti mikroteršalus, taip pat mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą ar didinti atsparumą žalingam potvynių poveikiui.
Kol kas Lietuva į tyrimą nebuvo įtraukta, tačiau Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker) šiuo metu analizuoja Lietuvos duomenis. Tyrimai leis atskleisti biologinės įvairovės tendencijas Lietuvoje, interpretuoti duomenis Europos kontekste, o ateityje – užkirsti kelią rūšių nykimui. Iš visų veiksnių, lemiančių biologinės įvairovės nykimą, dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker) išskiria klimato kaitą, kuri Lietuvoje kelia vieną didžiausių pavojų: „Klimato kaitos poveikis biologinei įvairovei yra ryškesnis šaltuosiuose regionuose, todėl gyvūnams, prisitaikiusiems prie šalčio, kyla didesnis pavojus“.
Todėl, mokslininko nuomone, ir priemonės kovoti su biologinės įvairovės mažėjimu ne visur turi būti vienodos: „Pokyčiai Europoje ne visur vienodi, todėl reikia pritaikyti skirtingas priemones tose vietose, kur biologinei įvairovei kyla didžiausia grėsmė, pavyzdžiui, šiaurinėse platumose, kurios yra labiau paveiktos klimato kaitos“.
Daugiau informacijos galima rasti moksliniame straipsnyje, paspaudus šią nuorodą:
2023.08.08
Maži dalykai, kurie valdo pasaulį
Kiekvienų metų birželio mėnesį Didžiosios Britanijos karališkoji entomologų draugija organizuoja vabzdžių savaitę. Šiemet vabzdžių savaitė organizuojama birželio 19–25 dienomis, jos šūkis – „Maži dalykai, kurie valdo pasaulį“.
Toks šūkis pasirinktas ne veltui. Vabzdžiai – rūšių įvairove pirmaujanti gyvų organizmų grupė, kuri šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį mokslininkams žinomų rūšių. Šie organizmai be galo reikalingi mums ir mūsų planetai. Jie atlieka augalų apdulkinimo funkciją, prisideda prie skaidymo proceso, kai kurios vabzdžių rūšys naikina kenkėjus, o kai kurie žmonių akimis patys tampa kenkėjais. Taip pat kai kurie vabzdžiai, pernešdami įvairias ligas, yra kitų rūšių populiacijos reguliavimo dalis. Be to, vabzdžiai dažnai tampa gyvūnų ar net augalų maistu ir atlieka kitas svarbias funkcijas gamtinių procesų grandinėje.
Kadangi vabzdžiai yra be galo reikalinga ir svarbi gyvų organizmų grupė, entomologų laboratorijos mokslininkai, norėdami supažindinti žmones su įdomiais vabzdžiais, vabzdžių savaitės proga parengė septynis mokslo populiarinamuosius straipsnius (kiekvienai vabzdžių savaitės dienai paminėti), kuriais buvo pasidalinta 15min.lt naujienų portale. Jeigu dar neskaitėte ir norite susipažinti su šiais straipsniais, dalinamės jų nuorodomis:
- Artėjant Joninėms – apie jonvabalius: kodėl jie šviečia? Autorė – Kristina Valavičiūtė-Pocienė
- Kaip veiksmo filme: šis drugelis gyvenimą pradeda sprukdamas nuo jį puolančių skruzdžių. Autorės – Margarita Kazak ir Kristina Valavičiūtė-Pocienė
- Ir Lietuvoje jau gyvena vabzdžiai maldininkai: nekalta išvaizda slepia plėšrūno instinktus. Autorės – dr. Rasa Bernotienė ir dr. Jolanta Rimšaitė
- Mašalai, muselės, „moškės“… Kokius vabzdžius tinka vadinti šiais vardais, o kokių – ne? Autorė – dr. Rasa Bernotienė
- Vabzdžių pasaulio gegutė: kuo įdomus gegužvabalis ir kodėl jį pavojinga liesti? Autorius – dr. Norbertas Noreika
- Ąžuolinis skaptukas: legendomis apipintas vabzdys, laikomas mirties pranašu. Autorė – Margarita Kazak
- Musės sraigžudės: ar žinojote, kad Lietuvoje gyvena musės, kurios minta šliužais? Autorė – Ieva Olechnavičiūtė
Įdomaus skaitymo ir geros likusios vasaros jums linki kolegos entomologai!
Nuotraukos autorė Roma Jagminaitė