Sveikiname doktorantę Gabrielę Bumbulytę gavus Lietuvos mokslo tarybos paramą doktorantams už studijų rezultatus 2024 m.

Paramos tikslas – paremti produktyviai studijuojančius doktorantus.

Lietuvos mokslų akademija (LMA), kasmet rengdama LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursą, skyrė 2023 metų premijas LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams, taip pat LMA pagyrimo raštus konkurso dalyviams. Premijomis už mokslo darbą „Naujos kartos nanodalelių bioakumuliacija, toksiškumas ir rizikos vertinimas: saugaus nanodalelių naudojimo biomedicinoje ir aplinkosaugoje link“ apdovanota Gamtos tyrimų centro Ekotoksikologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. Živilė Jurgelėnė ir už mokslo darbą „Exoerythrocytic stages of Haemoproteus (Apicomplexa, Haemosporida) parasites in wild birds: insights into developmental patterns / Egzoerithrocitinės Haemoproteus (Apicomplexa, Haemosporida) parazitų vystymosi stadijos laukiniuose paukščiuose: įžvalgos į vystymosi dėsningumus“ apdovanota Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Mélanie Yvonne Ludivine Duc.

Nuoširdžiai sveikiname konkurso nugalėtojas ir linkime visokeriopos sėkmės mokslinėje veikloje!

Nuoširdžiai sveikiname mūsų kolegą – Gamtos tyrimų centro Mokslo tarybos pirmininką, Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovą dr. Valerijų Rašomavičių, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanotą už lietuvių kalbos puoselėjimą. Apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.

„Aš – botanikas. Žinoma, kad botanikas, bet turiu kalbos polėkį“, – sakė jis ir patikino, kad lietuvių kalba puikiai tinka terminams kurti. Botanikas orientuojasi į kalbininkus Jurgį Pabrėžą, Lauryną Ivinskį.

Š. m. vasario 23 d. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje paminėta geologės, geomorfologės, ilgametės Geologijos ir geografijos instituto mokslininkės habil. dr. Valerijos Čepulytės 120 m. sukaktis. Nors jos gyventas laikas pamažu grimzta užmarštin, džiugu, kad vis dar prisimename mokslininkės darbus ir indėlį, tiriant Lietuvos paviršių.

Maloniai stebina mūsų bendruomenės susitelkimas, atkuriant ilgapirščių nusineštą antkapinio paminklo bareljefą (aut. G. Raudonius), parengiant parodą (S. Dagienė ir A. Trumpienė), kurios virtualus variantas prieinamas adresu: http://eparodos.mab.lt/s/mokslui-paaukotas-gyvenimas-habil-dr-valerijai-cepulytei-120,  ir šiltą susitikimą, kuriame habil. dr. V. Baltrūnas pristatė išsamų pranešimą apie mokslininkės gyvenimą ir svarbiausius darbus. Prisiminimais dalijosi akad. prof. habil. dr. A. Grigelis ir dr. E. Ž. Gelumbauskaitė, dr. V. Narbutas, doc. dr. V. Kadūnas ir dr. Z. Malinauskas.

Dėkojame visiems aukojusiems lėšas bareljefui ir prisidėjusiems prie renginio organizavimo.

Susitikimo metu buvo aptartos galimybės, pasitelkiant intelektualinį ir techninį GTC potencialą, plėsti klasikinių biologijos ir geomokslų studijų turinį VU. Pokalbio metu aptartos VU studentų galimybės ir perspektyvos vykdyti praktikas ir baigiamuosius bakalauro ir magistro mokslinius darbus GTC. Svarbią diskusijos dalį sudarė bendrų doktorantūros studijų programų aptarimas, jų plėtros galimybių, tarp jų ir užsienio studentų pritraukimo perspektyvų, įvertinimas. Diskusijos dalyvių išsakyti bendro doktorantūros studijų tematikų skelbimo, galimybių GTC doktorantams plačiau naudotis VU infrastruktūra ir kt. klausimai, neabejojame, ženkliai prisidės, plečiant trečiosios pakopos studijas ir užtikrinant jų kokybę institucijose. Svarbią institucijų bendradarbiavimo dalį sudarantys informaciniai mainai, taip pat vykdomų mokslinių tyrimų ir egzistuojančių techninių galimybių pristatymas kitos institucijos bendruomenei, buvo įvardyti kaip esminė planuojamos veiklos dalis.

Diskusijos metu išsakyti institucijų atstovų pasiūlymai ir apibrėžti bendradarbiavimo prioritetai ženkliai prisidės, plečiant bendras mokslines ir studijų veiklas svarbiausiose gamtamokslinių tyrimų institucijose Lietuvoje.

MOKSLUI PAAUKOTAS GYVENIMAS

HABIL. DR. VALERIJAI ČEPULYTEI – 120

 

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda, skirta geologės ir geomorfologės habil. dr. Valerijos Čepulytės (1904–1987) 120-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti.

Prieiga per internetą: <http://eparodos.mab.lt/s/mokslui-paaukotas-gyvenimas-habil-dr-valerijai-cepulytei-120>.

Parodoje eksponuojami pagrindiniai moksliniai darbai, dokumentai iš LMAVB Rankraščių skyriaus fondo, supažindinantys su mokslininkės biografija, moksline, kūrybine ir visuomenine veikla.

Valerijos Čepulytės fonde (F310) saugomi rankraščiai, mašinraščiai, korespondencija, asmeninio pobūdžio dokumentai, spaudiniai lietuvių rusų, lenkų, anglų, vokiečių kalbomis. Jį sudaro 708 vienetai. Fondas pačios autorės sutvarkytas ir 1986 m. perduotas saugoti bibliotekai.

Parodoje taip pat pateikiama medžiaga, saugoma Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Rankraščių fonde.

Mertoloje – jaukiame, viduramžių laikus menančiame miestelyje, įsikūrusiame ant kalvos virš Gvadjanos upės pietryčių Portugalijoje, Alentežo regione, neseniai įkurtoje biologinėje stotyje (EBM) vasario 5–7 d. įvyko baigiamasis COST CONFREMUS veiklos „Conservation of freshwater mussels: a pan-European approach – Dvigeldžių gėlavandenių moliuskų apsauga Europoje“ valdymo komiteto ir darbo grupių susitikimas. Granto valdytojas – Lenkijos MA Gamtos apsaugos institutas, vykdomojo komiteto pirmininkas – prof. habil. dr. Tadeusz Zając. Renginyje dalyvavo 27-ių Europos šalių atstovai. Pagrindinis susitikimo tikslas – apžvelgti COST CONFREMUS veiklos rezultatus, parengti galutinę ataskaitą ir aptarti tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvas gėlavandenių dvigeldžių moliuskų tyrimuose ir priemones, skirtas išsaugoti gėlavandenių dvigeldžių moliuskų rūšinę įvairovę ekosistemose. Projekto rezultatai atsispindės keliose kolektyvinėse monografijose.

CONFREMUS veiklos eigoje susiformavusi aktyvi tyrėjų grupė pradeda ruošti naują europinį aplinkosaugos projektą, kurio gaires aptarė susitikime. Pagrindinis jo tikslas išlieka tas pats – skirti didelį dėmesį gėlavandenių dvigeldžių moliuskų populiacijų būklei, jų dauginimuisi ir atkūrimui.

Lietuvos atstovai šioje veikloje – Gamtos tyrimų centro mokslininkai, P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vyresnieji mokslo darbuotojai dr. Virmantas Stunžėnas, dr. Romualda Petkevičiūtė ir dr. Gražina Stanevičiūtė. Romualda Petkevičiūtė pristatė pranešimą apie unioniduose parazituojančių trematodų lervų ir jų gyvenimo ciklų tyrimus. Kartu su bendraautoriais paruošta mokslinio straipsnio galutinė redakcija.

Kalbos komisija jau dešimtą kartą įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą.

Skulptūrėle „Sraigė“ ir diplomu šiemet bus apdovanotas Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Valerijus Rašomavičius už reikšmingą indėlį kuriant ir puoselėjant gamtos mokslų srities lietuvišką terminiją.

Laureatai bus pagerbti vasario 27 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje. Renginys vyks Mokslų akademijos salėje.

Valerijus Rašomavičius – Gamtos tyrimų centro mokslininkas, aktyviai dalyvaujantis lietuviškų terminų kūrimo, norminimo ir tvarkybos darbe. Jo ilgametė mokslinė ir visuomeninė veikla glaudžiai susijusi su lietuviškos botanikos terminijos kūrimu ir sklaida. Nuo 1992 m. jis buvo Botanikos žodyno komisijos, kuri veikė prie tuometinio Botanikos instituto, pirmininkas. Tos Komisijos sukurti ir patvirtinti augalų ir grybų pavadinimai buvo įtraukti į Botanikos vardų žodyną (1998 m.) ir daugiatomį veikalą Lietuvos grybai. Nuo 1998 m. Valerijus Rašomavičius dalyvauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės veikloje svarstant, kuriant ir norminant terminus ir nomenklatūrinius pavadinimus. Mokslininkas ypatingą dėmesį skiria lietuviškiems augalijos pasaulio struktūrų pavadinimams. Jis yra pasiūlęs augalijos sintaksonų (klasių, eilių, sąjungų, asociacijų ir subordinuotų vienetų) lietuviškąją nomenklatūrą, įdiegęs į vartoseną gamtinių buveinių lietuviškų pavadinimų. Valerijus Rašomavičius daug prisidėjo prie augalų lietuviškų vardų tarptautinės sklaidos – teikė juos daugiakalbio veikalo (Stanley J. Kays, 2011: Cultivated vegetable of the world: a multilingual onomasticon. Wageningen) leidėjams, buvo vienas iš iniciatorių paskelbti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštį Taislius augyminis. Jis yra Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos vykdymo grupės narys. Svarbus Valerijaus Rašomavičiaus indėlis į lietuvių kalbos puoselėjimą yra mokslo ir mokslo populiarinimo darbų redagavimas. Jis vienas ar su kolegomis redagavo du Lietuvos raudonosios knygos leidimus (2007, 2021 m.), leidinį EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas (2012 m.) ir dar ne vieną leidinį apie Lietuvos gamtą ir ją tyrinėjusius mokslininkus.

Daugiau informacijos Paskirti Kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą – Valstybinė lietuvių kalbos komisija (vlkk.lt)