Kovo 7 d. Ekotoksikologijos laboratorijoje lankėsi Vilniaus universiteto magistro studijų, Aplinkotyros ir aplinkotvarkos programos 1-o kurso studentai. Laboratorijos darbuotojos: dr. Milda Stankevičiūtė, dr. Gintarė Sauliutė, dr. Roberta Valskienė, dr. Brigita Gylytė, dr. Živilė Jurgelėnė ir Agnė Bučaitė per praktinę aplinkos taršos tyrimų paskaitą studentus supažindino su vandens ekosistemų taršos tipais, tyrimų objektais ir tiriamų biožymenų įvairove biologiniams efektams nustatyti. Studentai buvo supažindinti su laboratorijoje vykdomais LMT finansuojamais aplinkos taršos tyrimų moksliniais projektais: „Parazitų ir taršos sąveikos poveikis vandens organizmams“ (MULTIS, Nr. S-MIP-21-10), „Padangų gaisrų ir mikro-/nanodalelių rizikos vandens aplinkai vertinimas“ (ARFA, Nr. S-MIP-22-51), „Veterinarinių antibiotikų sklaida ir ekotoksiškumas“ (TOXVET, Nr. S-MIP-22-70) ir „New approaches in determining the impacts of chemical pollution to protect the biodiversity of the Baltic Sea“ (Detect2Protect, Nr. S-BIODIVERSA-23-1).

Lietuvos mokslų akademijoje įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos metų apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Tai jau devintą kartą skiriami apdovanojimai už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet tradicinėmis skulptūrėlėmis „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomais apdovanoti du laureatai.

Vienas laureatų – Gamtos tyrimų centro mokslininkas, ilgametis VLKK Terminologijos pakomisės narys doc. dr. Zigmantas Gudžinskas. Mokslininkui įteiktas apdovanojimas už gamtos mokslų srities lietuviškos terminijos kūrimą ir sklaidą.

Daugiau informacijos

Lietuvos mokslų akademija (LMA), kasmet rengdama LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursą, 2023 m. vasario 21 d. skyrė 2022 metų premijas LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams, taip pat LMA pagyrimo raštus konkurso dalyviams. Pagyrimo raštu už darbą „Vaisių mikobiotų ir jų biocidinių sistemų struktūros ir funkcionavimo tyrimai“ apdovanota Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Iglė Vepštaitė-Monstavičė.

Daugiau informacijos Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje

Nuoširdžiai sveikiname dr. Eveliną Juozaitytę-Ngugu apgynus gamtos mokslų srities, biologijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema „Sarcocystis rūšių, parazituojančių kiruose (Larus) ir varniniuose (Corvidae) Lietuvoje, morfologinė ir genetinė įvairovė“ (mokslinis vadovas dr. Petras Prakas)

Linkime visokeriopos sėkmės mokslinėje veikloje!

Gamtos tyrimų centro bendruomenė

Gamtos tyrimų centro (GTC) vyr. mokslo darbuotoja dr. Elena Servienė, mokslo darbuotoja dr. Bazilė Ravoitytė, mokslo darbuotoja dr. Iglė Vepštaitė-Monstavičė ir įmonės „Pro for Nano“ vadovas dr. Gediminas Galinis LRT PLIUS laidoje „Smalsumo genas“

Nanomedžiagų poreikis pasaulyje sparčiai auga, todėl iškyla inovatyvių sprendimų jų gamybos procese būtinybė. Įvairios kilmės ir struktūros nanodalelės naudojamos kosmetikoje, medicinoje, bioinžinerijoje, elektronikoje ir kitose srityse. Tokios medžiagos yra ypač paklausios maisto gamyboje ir pakavime, oro gryninime, siekiant apsaugoti nuo mikrobiologinės taršos. Mokslininkai iš GTC ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) bei partneriai iš Lietuvos ir Jungtinės Karalystės įmonių „Pro for Nano“ ir „Graphene Composites“ vykdė Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Nanosidabro ir grafeno oksido rašalai“. GTC Genetikos laboratorijos mokslininkai turi ilgametę patirtį, moduliuojant biocidinėmis medžiagomis funkcionalizuotų nanodalelių veikimą ir vertinant jų efektyvumą. Vykdydami projektą, jie atliko inovatyviomis nanotechnologijomis ir grafeno oksidu bei nanosidabru paremtų rašalų ir dangų testavimą ir sėkmingai įvertino šių medžiagų antibakterinį potencialą tiek skystoje fazėje, tiek ir tekstilės audiniuose bei plastiko paviršiuje. VU GMC mokslininkai ištyrė naujai sukurtų nanodalelių poveikį prieš grybelinius mikroorganizmus, o partneriai iš Jungtinės Karalystės – nanorašalų efektyvumą prieš virusus. Lietuvos įmonės „Pro for Nano“ kolektyvas atliko nanorašalų gamybos reaktoriaus projektavimą, kuris turėtų sumažinti tiek energijos, tiek atliekų sąnaudas gamybos procese. Tikimasi šią technologiją artimiausiu metu pritaikyti plataus masto nanodalelių gamyboje. GTC mokslininkų ir partnerių atliekami tyrimai leis šią inovaciją ir sukauptas mokslo žinias paversti naudingu ir ko gero visame pasaulyje naudojamu aukštųjų technologijų produktu, kuris sukurs saugesnę aplinką žmonėms.

LRT PLIUS laidą „Smalsumo genas“ žiūrėkite čia.