„Europos horizontas“ seminarų ciklas Gamtos tyrimų centre

2023 m. rugsėjo 29 d. vyko GTC ankstyvosios karjeros tyrėjų (AKT) kavos pertraukėlė tema „Kaip mėgautis mokslinių straipsnių rašymu“, kurią organizavo GTC AKT komitetas. Renginį moderavo dr. Nathan Jay Baker, o pranešimą skaitė ir patarimais dalijosi didelę mokslinių darbų rašymo patirtį turinti GTC vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Asta Audzijonytė.

Per susitikimą buvo aptarti laiko planavimo straipsniams rašyti ir struktūrinių dalių rengimo principai, pristatytos priemonės ir technologijos, palengvinančios straipsnių rašymą, kalbėta apie duomenų saugojimo, rezultatų viešinimo ir asmeninių kompetencijų auginimo svarbą. Aptarti AKT kylantys klausimai.

Dalyvių gausa ir diskusijos intensyvumas parodė šios temos aktualumą. AKT komitetas planuoja šiais mokslo metais suorganizuoti daugiau susitikimų tyrėjams, kuriuose bus kalbama apie priemones ir žinias, padėsiančias tobulinti tiek straipsnių rengimą, tiek ir kitus įgūdžius.

Nuoširdžiai dėkojame dr. Astai Audzijonytei už įkvepiančias diskusijas, vertingus patarimus ir skirtą laiką AKT. Linkime sėkmės tolimesniuose darbuose.

**********************************************************************************

Dr. Asta Audzijonytė baigė bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universitete, Lietuvoje, vėliau Helsinkio universitete, Suomijoje, įgijo daktaro laipsnį. Asta dirbo daugelyje tarptautinių laboratorijų, iš jų Monterėjaus įlankos akvariumo muziejuje, Kalifornijoje (JAV) ir Sandraugos mokslinių ir pramoninių tyrimų organizacijoje, Hobarte (Australija). Dabar Asta dirba vyresniąja mokslo darbuotoja Tasmanijos universitete ir vyriausiąja mokslo darbuotoja Gamtos tyrimų centre. Jos tarpdisciplininiai evoliucinės biologijos, žuvų analizės, ekologinio modeliavimo, molekulinės ekologijos ir mašininio mokymosi sričių tyrimai vertinami kolegų.

Kaip rašyti mokslinį straipsnį

Nuoširdžiai sveikiname dr. Kęstutį Pesecką apgynus ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro disertaciją tema „Gamtinė aplinka ir medienos panaudojimas Lietuvos teritorijoje holocene archeologinės medienos anatominių tyrimų duomenimis“. Mokslinis vadovas – dr. Gytis Piličiauskas (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005). Mokslinė konsultantė – dr. Rutilė Pukienė (Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra – N 012).

Linkime visokeriopos sėkmės mokslinėje veikloje!

Gamtos tyrimų centro bendruomenė

Šis ruduo dovanoja mums nuostabų orą, tad Gamtos tyrimų centro darbuotojai pasinaudojo galimybe pasimėgauti besispalvinančiu rudeniu ir kartu su kolege Vida Petiukoniene pasivaikščiojo po Verkių dvaro sodybos rudenėjantį parką ir pasiklausė kolegės įdomių pasakojimų apie Verkių dvaro istorinius vingius ir jo išskirtinumą Lietuvos kontekste.

Lietuvos mokslo tarybos nacionaliniai kontaktiniai atstovai (NCP) š. m. spalio 11 d. kviečia į informacinį renginį „Atvirasis mokslas programoje „Europos horizontas““.

Seminaro metu supažindinsime su reikalavimais, kurie taikomi atvirajam mokslui programoje „Europos horizontas“, patarsime, kaip rasti atviros prieigos žurnalus, patikimas talpyklas, pristatysime nacionalinį atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvą (MIDAS) bei publikavimo portalą „Open Research Europe“. Antroje renginio dalyje supažindinsime su piliečių mokslo galimybėmis „Europos horizonto“ 2024 m. programoje, pasidalinsime gerąja patirtimi.

Renginys vyks š. m. spalio 11 d. 11:00 – 13:15 val. „Microsoft Teams“ platformoje. Prisijungimo nuorodą atsiųsime registracijos formoje nurodytu el. paštu.

Registracija vyks iki š. m. spalio 9 d.

Registracijos formą ir programą rasite adresu: https://europoshorizontas.lt/event-calendar/kvieciame-dalyvauti-renginyje-atvirasis-mokslas-programoje-europos-horizontas/

Irena Kuzminskienė
Programos „Europos horizontas“,
maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka srities NCP
Lietuvos mokslo taryba, A. Goštauto g. 12, Vilnius
Tel. +370 608 90644, e. p. irena.kuzminskiene@lmt.lt

Šių metų rugsėjo 18–19 dienomis Vienoje (Austrija) vyko COST veiklos CA18113 atvira EuroMicropH konferencija apie rūgštinio pH įtaką mikroorganizmams.

Renginio metu pristatyti pranešimai iš įvairių mokslo sričių, tiriančių mikroorganizmų mechanizmus, susijusius su rūgštingumu, kurie yra aktualūs maisto mikrobiologijos, patogenų prevencijos ir kontrolės, technologijų sričių tyrimams.

Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorijos darbuotojos dr. Juliana Lukša ir dr. Bazilė Ravoitytė pristatė stendinius pranešimus: „Exploring the interactions between ScV-LA virus and host protein: insights from proteomic analysis and RNA sequencing“ (J.L.) ir „Interconnection between stress response and double-stranded RNA viruses in Saccharomyces yeasts“ (B.R.)

Nuoroda į konferencijos interneto tinklalapį: https://euromicroph.eu/events/open-meeting-vienna/

Šių metų rugsėjo 11–22 dienomis Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorijos doktorantė Agnė Baranauskaitė stažavosi Berno universiteto Parazitologijos institute, stažuotės vadovas dr. med. vet., PhD Gastón Moré. Stažuotės metu buvo įsisavinti ir įtvirtinti Lietuvoje dar netaikomi molekulinių rūšių identifikavimo iš aplinkos mėginių metodai, skirti Sarcocystis spp. ir kitiems pirmuonims (protozoa) (Toxoplasma gondii, Neospora caninum, Besnoitia spp. ir Hammondia heydorni) identifikuoti. Išmokta qPGR metodu įvertinti pirmuonių (protozoa) koncentraciją gamtiniuose mėginiuose. Taip pat išbandyta išskirti iš skerdenos mėginių ir identifikuoti į pirmuonis (protozoa) panašią individualią (oo-)cistą. Pagrindinis dėmesys stažuotės metu buvo skiriamas naujų metodų, skirtų įvairiems pirmuonims (protozoa) nustatyti iš aplinkos mėginių, mokymuisi. Stažuotės metu taip pat buvo ištirta penkiolika aplinkos (vandens, šieno ir dirvožemio) mėginių, surinktų iš Lietuvoje esančių ūkių, norint nustatyti, ar juose nėra įvairių pirmuonių (protozoa) (Toxoplasma gondii, Neospora caninum, Hammondia heydorni, Besnoitia besnoiti ir Sarocystis spp.).

Paramos akademinei išvykai skyrimo sutartis su LMT Nr. S-DAK-23-65-97.

Šiaurės šalių suinteresuotųjų partnerių seminaras „Long-term Conservation and Access to Nordic Crop Wild Relatives“ („Ilgalaikis Šiaurės šalių kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimas ir prieinamumas“) vyks Suomijos žemės ūkio ir miškų ministerijos posėdžių centre Helsinkyje, Suomijoje, 2023 m. spalio 23–24 d.

Seminare daugiausia dėmesio bus skiriama kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimui jų natūralioje aplinkoje, taip pat šių genetinių išteklių naudojimo ir prieinamumo klausimams. Paskaitos apie Šiaurės Europos regiono ir kitų šalių pavyzdžius bus sujungtos su diskusijomis šiais klausimais.

Pajūrinė balža (Crambe maritima), Tuliniemis (Tulliniemi), Suomija, 2021.

Gamtos tyrimų centrui atstovaus dr. Juozas Labokas (Ekonominės botanikos laboratorija), remiamas Šiaurės šalių ministrų tarybos (NCM) pagal Šiaurės šalių institucijų ir organizacijų mobilumo programą NOIM, kurią mūsų šalyje administruoja NCM biuras Lietuvoje (https://www.norden.lt/programmes/siaures-saliu-instituciju-ir-organizaciju-mobilumo-programa-noim/).

Gamtos tyrimų centre rugsėjo 21 d. prasidėjo naujas mokslo sklaidos renginių sezonas. Jį atidarė gamtininkas, aplinkosaugininkas, fotografas, prozininkas, radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius, kuris su instituto bendruomene pasidalino savo įžvalgomis apie tai, kaip užauginti naujus mokslininkus. Pasak pranešėjo, kiekvienas mokslininkas privalo rūpintis savo tąsa: ugdyti vaikus, dalintis su jais savo žiniomis ir ruošti sau pamainą. Kaip gerbtinas pavyzdys buvo minimas prof. dr. Tadas Ivanauskas, kurio darbai įkvėpė daugelį jaunųjų gamtininkų ir kurio palikimas iki šiol yra aktualus, ugdant jaunus žmones. Naujų mokslininkų ruošimas neatsiejamas nuo visuomenės informavimo – mokslininkams yra privaloma savo mokslu dalintis ne tik su mokslo bendruomene, bet ir gebėti plačiajai visuomenei pristatyti savo veiklos rezultatus. Nes tik tokiu atveju atsiranda naujų žmonių, besidominčių mokslu ir norinčių tapti mokslininkais.

2023 m. liepos 27 – rugsėjo 24 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyko Nomedos ir Gedimino Urbonų paroda „Dalinai užpelkinta institucija“, kurios partneris – Gamtos tyrimų centras. Paroda alsuoja veiksnumu ir yra atvira nenumatytų aplinkybių poveikiui. Ji įtraukia žmogiškus ir ne visai žmogiškus kūnus, aprėpia dirbtuves, gyvus darinius ir robotus bei įgalina neįtikėtiną, išskirtinį veiksmą – pelkės perkėlimą į muziejų, įkurdinant ją Nacionalinės dailės galerijos kieme. Toks gyvosios kontrabandos kūrinys sulydo miesto ir gamtos ekologijas, ragindamas instituciją globoti ir prižiūrėti šią organizmų bendruomenę, tapdamas vienu metu ir veiksmo įrankiu, ir paskata meditacijai apie naujas sambūvio formas.

Šios parodos partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Gamtos tyrimų centras, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Parodoje menininkai panaudojo Augalų fiziologijos laboratorijoje (tuometis vadovas akad. A. Merkys) sukurtus prietaisus, skirtus augalų augimui nešvarumo sąlygomis tirti.