Gamtos tyrimų centro mokslininkai nuo 2024 m. spalio 16 d. dalyvauja COST veikloje CA23116 „Open Palaeoecological Data – analysing the past building foresight (PalaeOpen)“ (Action CA23116 – COST). Kvartero tyrimų laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Miglė Stančikaitė, dalyvavusi ruošiant projekto paraišką, buvo išrinkta mūsų šalies atstove COST veiklos valdymo komitete, o gausus būrys Gamtos tyrimų centro mokslininkų (dr. Vaida Šeirienė, dr. Gražyna Kluczynska, dr. Nick Schafstall, dr. Domas Uogintas, doktorantas Darius Valūnas ir kt.) prisijungė prie veiklai realizuoti sukurtų keturių darbo grupių. Kiti besidomintys Gamtos tyrimų centro mokslininkai gali laisvai prisidėti prie šio projekto veiklų (Action CA23116 – COST).

COST veiklos CA23116 kontekste planuojami paleoekologiniai tyrimai, duomenų sisteminimas, interpretavimas ir jų atvėrimas sudarys galimybę padėti patikimą mokslinį pagrindą gamtinės aplinkos apsaugos, atkūrimo bei valdymo priemonių sudarymui, gamtosauginiam visuomenės švietimui ir mokymui. Paleobiologinės įvairovės krizių chronologinė ir erdvinė identifikacija ar paleobendrijų kaitos intensyvumo ir vykusių pokyčių greičio įvertinimas kintančio klimato sąlygomis išimtinai svarbūs, priimant gamtinės aplinkos valdymo sprendimus valstybiniu ir Europos Sąjungos lygmeniu. Planuojamų rezultatų pobūdis ir jų akcentai lemia labai platų galimų naudos gavėjų ratą – kartu su mokslo ir mokymo įstaigomis tai bus valdymo ir verslo subjektai, vietos bendruomenės ir kitos visuomenės grupės.

Turime tikrų įrodymų, kad Lietuvos vandenyse plaukiojo rykliai. Tai buvo ne taip ir seniai – tik prieš 70–80 mln. metų kreidos periode. Ryklių dantis surinko dr. R. Mertinienė Neries ir Šventosios upių atodangose.

Gamtos tyrimų centro kolekcijoje yra apie 10 000 ryklių dantų, kurie priklauso 21 rūšiai, 16 genčių ir 12 šeimų.

Pagal ryklių dantis yra nustatomas geologinių sluoksnių amžius, tikslinami stratigrafiniai padaliniai.

Įdomu tai, kad tų atodangų, kuriose rasti ryklių dantys, jau nėra, jos sunykusios, nuplautos upių srovių ar užslinkusios. Taigi ryklių dantų kolekcija turi neįkainojamą vertę.

Gamtos tyrimų centro paleontologinėje kolekcijoje yra 0,5 mln. fosilijų.

Visų tipų ryklių dantų paviršiai padengti sluoksniu, panašiu į emalį, kurio sudėtis skiriasi priklausomai nuo ryklio genties. Taip pat smarkiai skiriasi ne tik histologinių tipų, bet ir tai pačiai šeimai priskiriamų individų vidinė dantų struktūra.

Kolekcija Nr. 14. Eostriatoamia striatula (Dalink). Vareikių atodanga. 1967 m. Surinko ir ištyrė dr. R. Mertinienė.

Spalio 18 d. Gamtos tyrimų centre vyko podoktorantūros studijų konferencija „Discoveries in Cultural Landscapes, Climate, Biodiversity, and Evolution: Insights from Postdoctoral Researchers at the Nature Research Centre“. Jos metu podoktorantūros tyrėjai dalijosi naujausiais atradimais kultūrinių kraštovaizdžių, klimato, biologinės įvairovės ir evoliucijos srityse.

Renginys buvo kupinas įspūdžių, pažangiausių tyrimų pristatymų ir gyvų diskusijų. Sekite naujienas apie būsimus įdomius renginius, o dabar dalijamės keliais vaizdais iš renginio.

Š. m. rugsėjo 28–29 dienomis Toskanos regione, Italijoje, vyko Tarptautinės kvartero tyrimų sąjungos (INQUA,) Europos kvartero stratigrafijos sekcijos (SEQS) konferencija „Quaternary stratigraphy and terrestrial carbonates: climate, tectonic and humans driven landscape changes“ („Kvartero stratigrafija ir sausumos karbonatai: klimato, tektonikos ir žmogaus veiklos įtakoti kraštovaizdžio pokyčiai“). Joje projekto „CLIMTS“ tyrimų rezultatus pristatė Gamtos tyrimų centro Kvartero tyrimų laboratorijos mokslininkės Vaida Šeirienė ir Neringa Gastevičienė. Pristatyti žodinis: V. Šeirienė, N. Gastevičienė, M. Stančikaitė „Vėlyvojo ledynmečio bei ankstyvojo holoceno klimato dinamika remiantis biostratigrafiniais Lietuvos duomenimis“ ir stendinis:  N. Gastevičienė „Holoceno aplinkos pokyčiai pietų Lietuvoje Chironomidae ir Cladocera duomenimis“ pranešimai.

Lauko seminaro metu diskutuota sausumos karbonatinių uolienų susidarymo bei kvartero stratigrafijos klausimais, aplankyti reikšmingi geologiniai pjūviai. Konferencijos metu užmegzti ryšiai su įvairių šalių mokslininkais, aptartos naujo bendro projekto Europos kvartero stratigrafijos sekcijoje galimybės.

Geologai siekia nustatyti seniausios kvartero geologinio periodo nuosėdų, kurios, kaip manoma, susiklostė milijoną ar pusantro milijono metų, – prieš pirmąjį Baltijos regiono kontinentinį apledėjimą bei jo metu, absoliutinį amžių. Suprasti Žemės klimato raidą praeityje yra labai svarbu norint prognozuoti galimus klimato pokyčius ateityje.

„Paleoklimato raida vienaip ar kitaip yra užfiksuota upių, ežerų bei pelkių nuosėdose. Šiuo požiūriu Lietuva turi vertingą paleoklimatinį archyvą, o ypač jos rytinė dalis – dabartinio Anykščių regioninio parko teritorijoje yra seniausios kvartero geologinio periodo nuosėdos, kurios, kaip manoma, susiklostė dar prieš pirmąjį Baltijos regiono kontinentinį apledėjimą, bei jo metu. Jų amžius siekia kelis šimtus tūkstančių metų, o gal net ir visą milijoną ar pusantro“, – sako Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, akademikas prof. dr. Albertas Bitinas.

Jis kartu su Gamtos tyrimų centro kolega mokslininku stažuotoju dr. Michalu Šujanu iš Slovakijos, Bratislavos Comenius universiteto, siekia nustatyti šių nuosėdų absoliutinį amžių ir taip prisidėti prie vis dar menkai ištirtų Šiaurės Europos kvartero kontinentinio apledėjimo procesų pažinimo.

Tyrimai atliekami Anykščių regioniniame parke, Šventosios upės Vetygalos, Daumantų bei Šlavės upelio atodangose, o taip pat eksploatuojamame Anykščių kvarcinio smėlio karjere.

Plačiau skaitykite: NETRUKUS SUŽINOSIME TIKRĄJĮ ANYKŠČIŲ REGIONINIO PARKO ATODANGOSE ESANČIŲ KVARTERO PERIODO ŽEMĖS SLUOKSNIŲ AMŽIŲ – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija (lrv.lt)

Gamtos tyrimų centro Lauko bandymų stotyje užderėjo pirmasis atnaujintos stambiauogių spanguolių (lot. Vaccinium macrocarpon) kolekcijos derlius. Gausiausiai užderėjo „Stevens“ veislės spanguolės.

O puošnusis svarainis (lot. Chaenomeles x superba) Lauko bandymų stoties darbuotojus džiugina gausiu derliumi kiekvienais metais.

Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos tyrimų laboratorijos mokslininkai doc. dr. Donatas Pupienis ir dr. Oleksiy Davydov rugsėjo 24–27 d. dalyvavo Dohoje, Katare, vykusiame 17-ajame tarptautiniame krantotyros simpoziume (17th International Coastal Symposium, ICS2024). Reprezentatyvių tarptautinių mokslo organizacijų (Coastal Education and Research Foundation, University of Doha for Science and Technology, Journal of Coastal Research) kuruotame renginyje dalyvavo apie 300 tyrėjų, plenarinius pranešimus įvairiais krantotyros ir krantotvarkos klausimais, kurie ypač aktualūs vykstančių globalių klimato svyravimų kontekste, pristatė žymiausi pasaulio tyrėjai. Svarbią simpoziumo diskusijų dalį sudarė krantų inžinerijos, atsinaujinančios energijos gamybos jūros ir kranto zonoje, krantų biologijos ir ekologijos klausimams spręsti skirtos diskusijos. Kartu su mokslininkais renginyje dalyvavo daug privačių organizacijų ir valstybių valdymo institucijų atstovų, verslininkų. Detali renginio programa pasiekiama internete (a29d90_e9f4006b11b34fcaa096ca75b37a8d64.pdf (ics2024.org).

Lietuvos krantotyrininkams renginyje atstovavę kolegos doc. dr. Donatas Pupienis ir dr. Oleksiy Davydov pristatė žodinius ir stendinius pranešimus, paruoštus bendradarbiaujant su mūsų šalies ir užsienio tyrėjais, Gamtos tyrimų centro doktorantais. Mokslininkai apžvelgė Baltijos ir Juodosios jūrų krantų dinamikos tendencijas, įvertino krantų reakcijas į ekstremalius klimato įvykius, pristatė metodinius taikomųjų tyrimų aspektus:

Brazdžiūnas, P. Pupienis, D. Jarmalavičius, D., Žilinskas, G. 2024. Space–time tendencies of coastal dynamics based on morphometric and hydro-meteorological data (Curonian Spit, Lithuania).

Buynevich, I.V., Tõnisson, H., Pupienis, D., Rosentau, A., Bitinas, A., Jarmalavičius, D., Davydov, O.V., Kont, A., Vilumaa, K., Suursaar, Ü., Savarese, M., Luik, K., Kadurin, S.V., Wiest, L.A., and Suuroja, S. 2024. High-resolution sampling and rapid image-based assessment of dark opaque fractions in coastal sands.

Davydov, O.V., Buynevich, I. V., Shvets, O.M. 2024. New storm breaches in the context of non-tidal inlet dynamics: Storm Bettina (2023), Black Sea coast, Ukraine.

2024 m. spalio 1 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime patvirtinus laisvas LMA tikrųjų narių vietas į išvardytas specialybes, skelbiami LMA tikrųjų narių rinkimai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje: filosofija – 1 vieta, kalbotyra – 1 vieta, komunikacija – 1 vieta, menotyra (muzikologija) – 1 vieta;
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje: chemija – 1 vieta, matematika – 1 vieta, fizika – 1 vieta;
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje: zoologija – 1 vieta, biochemija – 1 vieta, medicina – 2 vietos, fizinė geografija – 1 vieta;
Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje: veterinarija – 1 vieta, miškotyra – 1 vieta;
Technikos mokslų skyriuje: medžiagų inžinerija – 1 vieta, statybos inžinerija – 1 vieta, elektronika ir matavimų inžinerija – 1 vieta, aplinkos inžinerija – 1 vieta.

Mokslų akademijos tikraisiais nariais renkami žymiausi Lietuvos mokslininkai, pripažinti visuomenėje bei mokslo bendruomenėje Lietuvoje ir tarptautiniu mastu, sukūrę mokslines mokyklas, pasiekę svarių mokslo rezultatų, praturtinę mokslą ir kultūrą didelės reikšmės darbais.

Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems dalyvauti Mokslų akademijos tikrųjų narių rinkimuose, paskelbti LMA svetainėje https://www.lma.lt/reikalavimai-renkamiems-nariams.

Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai turi teisę iškelti kandidatus pagal skelbime nurodytas specialybes. Kandidatus taip pat gali iškelti mokslo ir studijų institucijų senatai, mokslo tarybos ir mokslininkų asociacijos.

Dokumentai teikiami elektroninėje paraiškų registravimo sistemoje spalio 14 d. – lapkričio 13 d. adresu https://konkursai.lma.lt/.

Teikiami šie suskaitmeninti dokumentai ir informacija:
– LMA nario (-ių), keliančio (-ių) kandidatą, motyvacinis raštas arba kandidatą iškeliančios mokslo studijų institucijos senato, mokslo tarybos, mokslininkų asociacijos posėdžio protokolo išrašas, nurodant iškėlimo motyvus;
– išsami informacija apie kandidato į LMA tikruosius narius mokslinę veiklą pagal LMA narių visuotinio susirinkimo nustatytus reikalavimus;
– keliamo kandidato į LMA tikruosius narius biografiniai duomenys (gyvenimo aprašymas);
– mokslo laipsnių bei vardų diplomų kopijos ir nuotrauka.

Informacija teikiama:
tel. +370 601 11 742, el. p. mos@lma.lt,
tel. +370 692 45 332, el. p. prezidiumas@lma.lt

Daugiau informacijos: Naujienos – Lietuvos mokslų akademija