Vasario 17–21 d. Entomologijos laboratorijos biologė, doktorantė Margarita Kazak buvo ekspertė mokymuose „Regional Training Course on the Capture, Sorting, Detection and Differentiation of the Most Important Vectors for Vector Based Diseases (VBDs)“, kurie vyko Hanojuje, Vietname, Nacionaliniame veterinarinės diagnostikos centre (National Centre for Veterinary Diagnosis, Tan Trung Chua Hamlet, Hien Ninh Commune, Soc Son District, Hanoi city, Vietnam). Mokymus surengė ir finansavo Tarptautinė atominės energijos agentūra (International Atomic Energy Agency, IAEA).

Į šiuos mokymus M. Kazak kaip ekspertė buvo pakviesta dr.  Bruno Mathieu, pas kurį praeitų metų rugsėjį vyko stažuotis į Strasbūrą. Kartu su dr. B. Mathieu M. Kazak buvo atsakinga už Culicoides smulkiųjų mašalų rinkimo, sortiravimo ir identifikavimo dalį.

Mokymuose dalyvavo 7 ekspertai iš penkių šalių (Turkija, Prancūzija, Rumunija, Serbija ir Lietuva) ir 19 mokinių iš 15 Azijos šalių. Mokymai buvo skirti keturioms vektorių grupėms: Culicoides smulkiesiems mašalams, uodams, moskitams ir erkėms. Mokymų metu buvo mokomasi tinkamai paruošti ir pakabinti gaudykles gamtoje, nuimti gaudykles ir paruošti surinktą medžiagą pervežimui į laboratoriją, apdoroti medžiagą laboratorijoje paruošiant ją morfologiniam identifikavimui, taip pat mokomasi identifikuoti bestuburius iki genties ir, jeigu tai yra įmanoma, iki rūšies. Mokymų trukmė – 2 savaitės (vasario 17–28 d.). Per pirmą savaitę visas dėmesys ir laikas buvo skiriamas mokiniams parodyti gaudymo metodus ir procedūras, parodyti vektorių atrinkimo ir apibūdinimo metodus, supažindinti su teorine medžiaga (vektorių rinkimas, identifikavimas ir molekulinių metodų taikymas identifikavimui). Per antrą savaitę atvyko filmavimo grupė ir bus ruošiama vaizdinė medžiaga apie vektorių rinkimą gamtoje ir apdorojimą laboratorijoje.

2016 m. balandžio pradžioje Neries kairiajame krante, salpoje, ties Pugainių kaimu, apie 1,3–1,5 km žemiau Bražuolės žiočių, aptiktas didžiulis riedulys. Jį rado geologas Rimgaudas Malskaitis. Pasak jo, anksčiau šioje vietoje riedulio nebuvo, riedulys gulėjo ant pernykštės žolės, akivaizdžiai ją „primynęs“ iš viršaus.

Riedulys nemenkas: 2,3 m ilgio ir 0,9 m aukščio, plačiausioje vietoje – 1,7 m, perimetras – 6,3 m. Forma primena didžiulį sūrį, smailiu galu atsuktą aukštupio link. Netoliese, aukštupio kryptimi, lygiagrečiai krantui matyti negilus įrėžis.

Manoma, kad šį įspūdingą „sūrį“ atnešė pavasario ledonešis, kuris 2016 m. buvo pakankamai stiprus, jei iš upės vagos ištraukė tokį riedulį. Taigi, kyla diskusija, kas tai – upės nešmuo ar nuosėda?

Nuotraukos autorius – V. Mikulėnas

Klimato ir vandens tyrimų laboratorija

Mielės sintetina daugybę antimikrobinių medžiagų: biocidinių toksinų, lakiųjų organinių junginių, kitų antrinių metabolitų, kurie gali būti naudojami, kuriant natūralias ir tvarias žemės ūkio ir maisto apsaugos biokontrolės strategijas. Iš erškėtuogių (Rosa canina L.) ir šermukšnių (Sorbus aucuparia L.) spontaninių raugų atrankiomis sąlygomis padauginti 163 mielių izoliatai. 70 % iš jų identifikuoti kaip H. uvarum ir M. pulcherrima. Likusius 30 % sudarė Pichia, Saccharomyces, Torulaspora ir Candida genčių atstovai. Apie 20 % identifikuotų mielių pasižymėjo biocidinėmis savybėmis. S. cerevisiae kamienų biocidinis poveikis buvo stipriausias, o P. anomala ir M. pulcherrima veikė didžiausią spektrą mielių. DgRNR koduojamas biocidinis aktyvumas identifikuotas S. cerevisiae, S. paradoxus ir T. delbrueckii mielėse.

Atlikta mielių išskiriamų lakiųjų organinių junginių analizė. Nustatyta, kad jų profiliai priklauso nuo mielių rūšies, o ne nuo uogos, ant kurios mielės rastos. H. uvarum, M. pulcherrima, S. cerevisiae ir S. paradoxus mielės daugiausia išskyrė esterių ir alkoholių, kurie pasižymi antimikrobinėmis savybėmis ir yra svarbūs biokontrolėje. H. uvarum ir M. pulcherrima daugiausia išskyrė etilacetato, o S. cerevisiae ir S. paradoxus – 2-metil-1-butanolio. Atskiri lakieji organiniai junginiai parodė skirtumus tarp virusines sistemas turinčių biocidinių ir nebiocidinių S. paradoxus kamienų. Atlikti tyrimai pagilina žinias apie mielių biokontrolės mechanizmus, išryškina sintetinamų antimikrobinių ir lakiųjų medžiagų svarbą užtikrinant antagonistinį veiksmingumą bei įrodo biokontrolės mielių svarbą gerinant maisto saugą.

Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), S-PD-22-85.

https://www.mdpi.com/2304-8158/14/2/288

2025 m. vasario 6–7 d. Rygoje (Latvija) vyko Šiaurės ir Baltijos šalių bitininkystės mokslinių tyrimų simpoziumas, suvienijęs regiono bitininkų organizacijų ir mokslo įstaigų atstovus. Renginio metu buvo aptartos svarbiausios bitininkystės problemos, pasidalinta naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais bei diskutuota apie sektoriaus ateitį.
Lietuvą šiame svarbiame susitikime atstovavo Lietuvos bitininkų sąjungos delegacija, o mokslinių tyrimų perspektyvas pristatė Gamtos tyrimų centras Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovė dr. Laima Blažytė-Čereškienė, skaičiusi pranešimą „Honeybee viruses in Lithuania“.