Šią vasarą, įgyvendinant projektą „BALTWRECK“, Gamtos tyrimų centro mokslininkai dalyvavo dviejose ekspedicijose Baltijos jūroje. Pagrindinis ekspedicijų tikslas – surinkti biologinės medžiagos (biotos) mėginius prie nuskendusių laivų Lietuvos ir Lenkijos vandenyse bei kontrolinėse teritorijose, esančiose toliau nuo laivų nuolaužų.

Lietuvos vandenyse tyrimai vykdyti prie Antrojo pasaulinio karo metais nuskendusio rusų povandeninio laivo ir prieš kelerius metus aptikto nenustatyto tipo laivo. Lenkijos vandenyse tirti Antrojo pasaulinio karo metais nuskendę vokiečių laivai „Terra“, „U-768“, „Franken“, „Stuttgart“ ir „Steuben“.

Ekspedicijų metu buvo renkami žuvų mėginiai ir atliekami eksperimentai su moliuskais. Surinkta biologinė medžiaga toliau tiriama Ekotoksikologijos laboratorijoje, siekiant įvertinti organizmų biologinį atsaką ir galimą su nuskendusiais laivais susijusios taršos poveikį Baltijos jūros biotai.

Vaizdo įrašuose – ekspedicijų akimirkos: pasiruošimas tyrimams, žuvų mėginių rinkimas ir moliuskų paruošimas eksperimentams Baltijos jūroje.

Ar įmanoma tvarią ateitį ne tik įsivaizduoti, bet ir išbandyti? Renginyje „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ lankytojų lauks įtraukiančios veiklos, eksperimentai ir susitikimai su mokslo, verslo, švietimo, aplinkosaugos bei energetikos sričių atstovais.

Tarp jų – ir Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras!

Kviečiame užsukti į mūsų erdvę, kur galėsite susipažinti su mokslininkų atliekamais tyrimais, daugiau sužinoti apie biologinę įvairovę, vandens ekosistemas, aplinkos pokyčius ir mokslo vaidmenį kuriant tvaresnę ateitį. Tai puiki proga pabendrauti su tyrėjais, užduoti rūpimus klausimus ir iš arti pamatyti, kaip mokslas padeda spręsti šiandienos aplinkosaugos iššūkius.

Renginyje taip pat galėsite stebėti dumblius mikroskopu, susipažinti su žiedinės ekonomikos sprendimais, išbandyti energijos kaupimo technologijas, sužinoti daugiau apie vandenilio energetiką, atliekų rūšiavimą ir daugelį kitų tvarios ateities sprendimų.

Kviečiame susitikti rugsėjo 5 d. Klaipėdoje ir kartu atrasti, kaip mokslas, inovacijos ir kiekvieno mūsų pasirinkimai prisideda prie tvaresnės ateities kūrimo!

Daugiau informacijos: https://muziejus.lt/…/savos-bangos-tvarios-ateities…

Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre įvyko tradicinis ciklo „Pietūs kitaip“ renginys, subūręs Centro bendruomenę neformaliai diskusijai apie GTC teritorijos žaliųjų erdvių ateitį. Diskusiją vedė dr. Lukas Petrulaitis, kvietęs pažvelgti į aplinkos tvarkymą ne tik per estetikos ar priežiūros, bet ir per biologinės įvairovės išsaugojimo prizmę.

Susitikimo metu buvo keliami klausimai, ką iš tiesų reiškia puoselėti žaliąsias erdves. Ar puoselėjimas visada reiškia aktyvią priežiūrą, nuolatinį šienavimą ir tvarkymą, o gal kai kuriais atvejais tai gali būti sąmoningas pasirinkimas leisti gamtai vystytis natūraliai? Diskusijos dalyviai svarstė, ar Gamtos tyrimų centras, kaip gamtos mokslų institucija, galėtų savo teritorijoje demonstruoti kitokį požiūrį į miesto želdynų priežiūrą ir tapti geruoju pavyzdžiu biologinei įvairovei palankaus teritorijų tvarkymo srityje.

Daug dėmesio skirta vejų priežiūros klausimams. Diskutuota apie galimybę dalį teritorijos šienauti rečiau, formuojant žydinčių pievų plotus, kurie sudarytų geresnes sąlygas vabzdžiams apdulkintojams, smulkiesiems bestuburiams ir laukiniams augalams. Taip pat svarstyta, ar GTC teritoriją būtų galima suskirstyti į skirtingo priežiūros intensyvumo zonas: reprezentacines erdves, kuriose išlaikoma tradicinė veja, rečiau šienaujamas pievas bei natūralesnes zonas, kuriose gamtiniai procesai vyktų beveik be žmogaus įsikišimo.

Diskusijoje išryškėjo ir platesnis klausimas apie visuomenėje nusistovėjusį požiūrį į tvarkingą aplinką. Dalyviai aptarė, kaip atskirti apleistą teritoriją nuo biologinei įvairovei palankiai tvarkomos erdvės ir ar žydinčios pievos bei natūraliai augantys augalai galėtų būti vertinami ne kaip netvarka, bet kaip sąmoningas aplinkosauginis sprendimas. Buvo pabrėžta, kad tokios erdvės gali atlikti ne tik ekologinę, bet ir edukacinę funkciją, skatindamos visuomenę geriau suprasti biologinės įvairovės svarbą.

Atskirą diskusijos dalį užėmė apdulkintojų apsauga ir vietinių augalų rūšių skatinimas. Dalyviai svarstė, kokią realią naudą GTC teritorija galėtų teikti vabzdžiams apdulkintojams bei ar Centro aplinka galėtų tapti savotiška gyvąja laboratorija, kurioje būtų stebima, kaip skirtingi teritorijos priežiūros režimai veikia augalų ir vabzdžių bendrijas.

„Pietūs kitaip“ dar kartą parodė, kad Gamtos tyrimų centro bendruomenei rūpi ne tik moksliniai tyrimai, bet ir praktinis jų taikymas kasdienėje aplinkoje. Diskusijos metu išsakytos idėjos ir pasiūlymai taps svarbia gairių dalimi svarstant, kaip ateityje formuoti GTC teritoriją, kad ji būtų patraukli žmonėms, draugiška biologinei įvairovei ir atspindėtų Centro vertybes bei mokslinę misiją.

2026 m. rugpjūčio 18 d. Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre (GTC) vyko susitikimas su Lietuvos mokslo tarybos (LMT) nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) grupe. Renginio tikslas buvo pristatyti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ teikiamas galimybes bei aptarti GTC mokslinių tyrimų kryptis, vykdomas veiklas ir bendradarbiavimo perspektyvas tarptautiniuose projektuose.

Svarbi susitikimo dalis buvo skirta dialogui tarp GTC mokslininkų ir LMT atstovų. Diskusijų metu aptartos galimos partnerystės, paraiškų rengimo iššūkiai, taip pat nacionalinių kontaktinių atstovų teikiamos konsultacinės ir ekspertinės pagalbos galimybės.

Susitikimas suteikė vertingą progą stiprinti GTC ir Lietuvos mokslo tarybos bendradarbiavimą, gilinti žinias apie tarptautinio finansavimo galimybes bei skatinti aktyvesnį Centro mokslininkų įsitraukimą į Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programas. Tikimasi, kad renginio metu užmegzti kontaktai ir gauta informacija prisidės prie sėkmingo būsimų tarptautinių projektų rengimo ir įgyvendinimo.

Nepaliaukite stebėjęsi… Taip ir nutiko vieną gražią liepos dieną, kai Alvydas Balanda, žymus fotografas ir kraštotyrinkas, pakvietė apžiūrėti šaltinio, iki šiol neminėto gamtamoksliniuose leidiniuose.

Šaltinis išteka iš gilaus akivaro, tarsi šulinio, kurio dugno nepavyko aptikti net ilgomis kartimis. Tai kylantis šaltinis. Vanduo iš jo trykšta galinga srove – 1 litras per sekundę (debitą išmatavo Alvydas Balanda), o per parą iš jo išteka net 86 kubiniai metrai, palyginimui, visas Molėtų miestas sunaudoja 500 kubinių metrų per parą!

Šaltinio vandens cheminiai tyrimai (juos atliko Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro chemikė Nijolė Skuodienė) rodo, kad vanduo yra labai geros kokybės, nitritų ir nitratų beveik nėra, bendro azoto – 0,377 mg/l, bendro fosforo – 0,081 mg/l, savitasis elektros laidis – 594 µS/cm. Bendra mineralizacija – apie 600 mg/l.

Gėlo vandens šaltiniai gali būti ultragėli, kai vandenyje bendra ištirpusių medžiagų koncentracija mažesnė kaip 100 mg/l, turintys mažai mineralinių medžiagų (100–500 mg/l) ir daug mineralinių medžiagų (500 iki 1000 mg/l). Kai mineralinių medžiagų yra daugiau, vanduo vadinamas mineralizuotu.

Dar viena ypatybė. Šaltinis išteka labai vaizdingoje vietoje – Siesarties slėnio šlaite, kur atsiveria nei krūmais, nei miškeliais neužskleista senosios Siesarties srautų sukurta kraštovaizdžio erdvė.

2017 m. išleistame Lietuvos šaltinių kataloge pateiktos žinios apie 220 įdomiausių šaltinių ir versmių. Iš jų net 12 trykšta Molėtų rajone, tai daugiausia, palyginti su gretimais rajonais. Molėtų raj. žymiausi šaltiniai: Alantos dvaro versmė, Budriškių, Debeikių, Dubingių, Janonių, Karališkės raisto versmė, Karališkės, Kryžiokaraisčio I ir II, Meilelės, Sarakiškių ir Skudutiškio. Mūsų tyrinėtas (gal bus pavadintas Veronikos vardu?) šaltinis neabejotinai yra vienas iš įdomiausių ir didžiausių Molėtų rajone, net gali pretenduoti į Lietuvos šaltinių dešimtuką. Sutikus šeimininkams, Veronikos šaltinis gali būti skelbiamas hidogeologiniu gamtos paminklu.

Prie šaltinio, kuris iki šiol dar vardo neturėjo. Gal bus Veronikos, pagal vietos šeimininkės vardą

Jonas Satkūnas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras, Klimato ir vandens tyrimų laboratorija

Š. m. rugpjūčio 3–10 d. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Tomas Makaras stažavosi Belgijoje, Gento universitete. Stažuotė vyko universiteto Gyvūnų mokslo ir Vandens ekologijos padalinio mokslininkų kvietimu. Jos metu dr. Tomas Makaras gilino žinias akvakultūros srityje, daugiausia dėmesio skirdamas smulkiųjų vėžiagyvių artemijų (Artemia sp.) auginimui nuo nauplijaus iki suaugėlio stadijos, tinkamų auginimo sąlygų užtikrinimui, organizmų adaptacijai bei jų taikymui ekotoksikologiniuose tyrimuose.

Stažuotės metu Gento universiteto mokslininkai kartu su dr. Tomu Makaru atliko eksperimentus, kuriuose artemijos buvo naudojamos kaip modelinis organizmas vertinant cheminių medžiagų, įskaitant narkotinių medžiagų transformacijos produktus, poveikį. Šių medžiagų foninės koncentracijos yra aptinkamos gamtiniuose vandens telkiniuose, todėl jų poveikio vandens organizmams vertinimas yra aktualus aplinkosaugos ir ekotoksikologijos tyrimų objektas.

Tyrėjai analizavo artemijų elgsenos pokyčius ir jų dėsningumus veikiant skirtingoms cheminėms medžiagoms. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas jautriausių ir informatyviausių elgsenos rodiklių nustatymui, kurie galėtų būti taikomi vertinant įvairių teršalų, įskaitant narkotines medžiagas ir jų transformacijos produktus, biologinį poveikį. Remiantis gautais rezultatais, siekiama parengti ir optimizuoti artemijų taikymo metodiką bei sukurti trumpalaikio biotoksiškumo vertinimo testą, paremtą šių organizmų elgsenos pokyčiais.

Stažuotė suteikė galimybę Gamtos tyrimų centro ir Gento universiteto mokslininkams dalintis patirtimi bei sujungti akvakultūros, vandens ekologijos ir ekotoksikologijos žinias. Bendrų tyrimų metu buvo aptartos artemijų auginimo ir eksperimentinių sąlygų optimizavimo galimybės, organizmų adaptacijos procesai bei elgsenos rodiklių taikymas vertinant cheminių medžiagų poveikį.

Stažuotės metu atlikti tyrimai sudarys pagrindą tolesniam moksliniam bendradarbiavimui ir bendrų mokslinių publikacijų rengimui. Taip pat numatoma tęsti bendrus tyrimus ir plėtoti naujas tyrimų kryptis akvakultūros, vandens ekotoksikologijos ir organizmų elgsenos srityse.

Užmegztas bendradarbiavimas atveria galimybes ateityje į bendrus tarptautinius tyrimus įtraukti Gamtos tyrimų centro mokslininkus, pasitelkiant jų kompetenciją organizmų elgsenos tyrimų srityje. Ši stažuotė prisideda prie tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo stiprinimo ir naujų tarpdisciplininių tyrimų galimybių, siejant akvakultūros, vandens ekologijos, ekotoksikologijos ir elgsenos tyrimų kompetencijas.

Invazinės augalų ir gyvūnų rūšys – viena didžiausių grėsmių biologinei įvairovei. Tačiau kodėl jos ir toliau sėkmingai plinta, nors apie jų daromą žalą kalbame jau ne vienerius metus? Ar problema slypi tik gamtoje, o gal ir mūsų pačių pasirinkimuose?
Diskusijoje dalyvaus dr. Zigmantas Gudžinskas, Laura Janulaitienė ir dr. Justas Dainys, kurie dalysis įžvalgomis apie invazinių rūšių plitimą, jų poveikį Lietuvos ekosistemoms ir visuomenės vaidmenį sprendžiant šią problemą. Diskusiją moderuos Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Lukas Petrulaitis.

Tai bus atviras pokalbis apie dideles ir mažas mūsų „nuodėmes“ gamtai – be kaltinimų, tačiau su mokslu pagrįstomis įžvalgomis ir ieškant atsakymų, ką kiekvienas galime pakeisti jau šiandien.

Rugpjūčio 29 d.
18.30 val.
Bernardinų sodas, Vilnius

Kviečiame prisijungti prie diskusijos ir kartu ieškoti būdų, kaip geriau suprasti gamtoje vykstančius procesus bei prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.