Lietuvos mokslų akademija (LMA), kasmet rengdama LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursą, 2023 m. vasario 21 d. skyrė 2022 metų premijas LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams, taip pat LMA pagyrimo raštus konkurso dalyviams. Pagyrimo raštu už darbą „Vaisių mikobiotų ir jų biocidinių sistemų struktūros ir funkcionavimo tyrimai“ apdovanota Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Iglė Vepštaitė-Monstavičė.

Daugiau informacijos Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje

Nuoširdžiai sveikiname dr. Eveliną Juozaitytę-Ngugu apgynus gamtos mokslų srities, biologijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema „Sarcocystis rūšių, parazituojančių kiruose (Larus) ir varniniuose (Corvidae) Lietuvoje, morfologinė ir genetinė įvairovė“ (mokslinis vadovas dr. Petras Prakas)

Linkime visokeriopos sėkmės mokslinėje veikloje!

Gamtos tyrimų centro bendruomenė

Gamtos tyrimų centro (GTC) vyr. mokslo darbuotoja dr. Elena Servienė, mokslo darbuotoja dr. Bazilė Ravoitytė, mokslo darbuotoja dr. Iglė Vepštaitė-Monstavičė ir įmonės „Pro for Nano“ vadovas dr. Gediminas Galinis LRT PLIUS laidoje „Smalsumo genas“

Nanomedžiagų poreikis pasaulyje sparčiai auga, todėl iškyla inovatyvių sprendimų jų gamybos procese būtinybė. Įvairios kilmės ir struktūros nanodalelės naudojamos kosmetikoje, medicinoje, bioinžinerijoje, elektronikoje ir kitose srityse. Tokios medžiagos yra ypač paklausios maisto gamyboje ir pakavime, oro gryninime, siekiant apsaugoti nuo mikrobiologinės taršos. Mokslininkai iš GTC ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) bei partneriai iš Lietuvos ir Jungtinės Karalystės įmonių „Pro for Nano“ ir „Graphene Composites“ vykdė Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Nanosidabro ir grafeno oksido rašalai“. GTC Genetikos laboratorijos mokslininkai turi ilgametę patirtį, moduliuojant biocidinėmis medžiagomis funkcionalizuotų nanodalelių veikimą ir vertinant jų efektyvumą. Vykdydami projektą, jie atliko inovatyviomis nanotechnologijomis ir grafeno oksidu bei nanosidabru paremtų rašalų ir dangų testavimą ir sėkmingai įvertino šių medžiagų antibakterinį potencialą tiek skystoje fazėje, tiek ir tekstilės audiniuose bei plastiko paviršiuje. VU GMC mokslininkai ištyrė naujai sukurtų nanodalelių poveikį prieš grybelinius mikroorganizmus, o partneriai iš Jungtinės Karalystės – nanorašalų efektyvumą prieš virusus. Lietuvos įmonės „Pro for Nano“ kolektyvas atliko nanorašalų gamybos reaktoriaus projektavimą, kuris turėtų sumažinti tiek energijos, tiek atliekų sąnaudas gamybos procese. Tikimasi šią technologiją artimiausiu metu pritaikyti plataus masto nanodalelių gamyboje. GTC mokslininkų ir partnerių atliekami tyrimai leis šią inovaciją ir sukauptas mokslo žinias paversti naudingu ir ko gero visame pasaulyje naudojamu aukštųjų technologijų produktu, kuris sukurs saugesnę aplinką žmonėms.

LRT PLIUS laidą „Smalsumo genas“ žiūrėkite čia.

2023 m. gegužės 23–25 d.
VU Gyvybės mokslų centras, Saulėtekio al. 7, Vilnius

Konferencija vyks Vilniaus universitete, kuriame prabėgo pagrindinė dalis prof. Andriaus Sniadeckio profesinės veiklos metų. Jis buvo Chemijos katedros įkūrėjas ir pirmasis jos vedėjas (1797–1822 m.). Konferencija vyks anglų kalba.

Greta JSMC2023 vyks 13-toji tarptautinė chemijos istorijos konferencija (ICHC2023). Informacija apie ją – Lietuvos chemikų draugijos tinklalapyje  (www.ichc2023vilnius.chgf.vu.lt).

KVIETIMAS  TEIKTI  PRANEŠIMŲ  SANTRAUKAS

Ir žodinių, ir stendinių pranešimų autorius prašome pateikti trumpas santraukas (iki 200 žodžių), užpildant santraukų pateikimo anketą Lietuvos biochemikų draugijos (LBD) puslapyje (www.biochemistry.lt, -> veikla -> konferencijos -> registration form).
Santraukos bus atspausdintos santraukų knygutėje, kuri įeis į konferencijos dalyviams įteikiamą informacinį rinkinį.
Žodinių pranešimų trukmė – 30, 20 ar 15 min. Žodinių pranešimų skaičius ribotas, todėl kviečiame teikti daugiau stendinių pranešimų.
Konferencijoje bus galima dalyvauti ir be pranešimo.
Pranešimai turi patekti į vieną iš penkių tematinių krypčių („topics“), kurią reikės nurodyti pildant santraukų pateikimo anketą.

Šios kryptys yra tokios:

Molekuliniai gyvybės pagrindai
Biomedicina
Genetinė įvairovė ir sistemų biologija
Bioinformatika
Biotechnologija

Svarbios datos:

     2023 m. vasario 24 d.  Paskutinė diena pateikti santrauką
     2023 m. kovo 8 d.  Pranešimas apie priėmimą į konferenciją
     2023 m. kovo 8 d.  Pradedama registracija ir registracijos mokesčio rinkimas

Kviestiniai pranešėjai iš Lenkijos:

1. „Mitochondrial Potassium Channels and Cardioprotection“
   Adam Szewczyk, Nenckio eksperimentinės biologijos institutas, Lenkijos mokslų akademija, Varšuva (Nencki Institute of Experimental Biology, Polish Academy of Sciences, Warsaw)
2. „Mechanisms and processes generating genetic variation – genomics and archaeogenomics“
   Marek Figlerowicz, Bioorganinės chemijos institutas, Lenkijos mokslų akademija, Poznanė (Institute of Bioorganic Chemistry, Polish Academy of Sciences, Poznań)
3. „Induced pluripotent stem cells and gene editing for disease modelling and experimental therapies“
   Jozef Dulak, Jogailos universitetas, Krokuva (Jagiellonian University, Kraków)
4. „Viruses of bloom-forming cyanobacteria – infection strategies“
   Dariusz Dziga, Jogailos universitetas, Krokuva (Jagiellonian University, Kraków)
5. „The inhibitors and nanoparticles in cancer therapy“
   Joanna Dulińska-Litewka, Jogailos universitetas, Krokuva (Jagiellonian University, Kraków)

Kviestiniai pranešėjai iš Lietuvos:

1. „Application of bioinformatics to study diversity and distribution of bacterial DNA polymersases“
   Česlovas Venclovas, Gyvybės mokslų centras, Vilniaus universitetas (Life Sciences Center, Vilnius University)
2. „Genome editing tools and technologies: current status and perspectives“
   Virginijus Šikšnys, Gyvybės mokslų centras, Vilniaus universitetas (Life Sciences Center, Vilnius University)
3. „Chemical epigenetics: from disease mechanisms to diagnostic tools“
   Saulius Klimašauskas, Gyvybės mokslų centras, Vilniaus universitetas (Life Sciences Center, Vilnius University)
4. „Plant microbiome“
   Danas Baniulis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry), Babtai
5. „Investigation of exosomes“
   Aistė Jakobsone, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (Lithuanian University of Health Sciences), Kaunas
6. „Investigation of single cells and biomolecules by using microfluidics technology“
   Linas Mažutis, Gyvybės mokslų centras, Vilniaus universitetas (Life Sciences Center, Vilnius University)
7. „mRNA and gut microbiota signatures of vulnerability to food addiction in mice and humans“
   Aurelijus Burokas, Gyvybės mokslų centras, Vilniaus universitetas (Life Sciences Center, Vilnius University)
8. „Genomic characterization of invasive Neisseria meningitidis strains isolated in Lithuania in 2009–2019“
   Milda Plečkaitytė, Gyvybės mokslų centras, Vilniaus universitetas (Life Sciences Center, Vilnius University)
9. „SARS-CoV-2 genomic surveillance: Lithuanian story“
   Emilija Vasiliūnaitė, Gyvybės mokslų centras, Vilniaus universitetas (Life Sciences Center, Vilnius University)

Konferencijos registracijos mokesčiai:

• dalyviui – 150 Eur;
• doktorantui – 70 Eur;
• studentui – 30 Eur;
• GMC darbuotojams / doktorantams / studentams, pristatantiems žodinius arba stendinius pranešimus, mokestis sumažinamas perpus.
• GMC darbuotojams / doktorantams / studentams LBD nariams,  pristatantiems žodinius arba stendinius pranešimus, dalyvavimas nemokamas.

Daugiau informacijos: Sniadeckio konferencija (vu.lt)

Gamtos tyrimų centre Vasario 16-osios išvakarėse atidaryta geologo dr. Bernardo Paukščio fotografijų paroda „Trispalvė suplevėsavo Antarktidoje“ (parengė Violeta Pukelytė ir Birutė Poškienė).

Paukštys gimė 1952 m. vasario 24 d. Klaipėdoje, mokėsi Vilniaus universitete ir Maskvos politechnikos institute, o 1991 m. apgynęs disertaciją „Antropogeninės veiklos įtaka Šiaurės Lietuvos gipsinio karsto raidai“, įgijo mokslų daktaro laipsnį.

Darbinę veiklą B. Paukštys pradėjo 1979 m. hidrogeologijos įmonėje „Artva“, vėliau dirbo Lietuvos geologijos tarnyboje, „Grotoje“, o 1999 m. įkūrė individualią įmonę „Vandens harmonija“. Nuo 2006 m. jis dirba ekspertu ir projektų vadovu, vykdant požeminio vandens išteklių ir upių baseinų valdymo planų ir priemonių programų rengimą, Europos Sąjungos vandens direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę Lietuvoje ir užsienio valstybėse. 1997–1999 m. B. Paukštys dėstė Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedroje.

Paukštys – Lietuvos geologų sąjungos garbės narys, Teodoro Grotuso medalio savininkas. Jis aistringas keliautojas, pabuvojęs visuose žemynuose ir aplankęs daugybę šalių. Bernardas rašo: „Valstybės ar atskiro žmogaus kelionė per laiką, istoriją, pasaulį – vis kitokia – nenuspėjama ir nepakartojama“ ir kviečia Jus pasinerti į kelionės Antarktidoje įspūdžius. Malonaus žiūrėjimo!