2024.10.09
Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos mokslininkai 2024 m. vasarą tęsė Cladophora makrodumblių biomasės rinkimą iš vandens telkinių tolimesniems tyrimams. Kauno mariose prie Pažaislio maudyklos surinkta apie 1 t dumblių biomasės, o Nevėžio upėje – apie 0,5 t. Surinkta biomasė buvo džiovinta ir tyrimams paruošta Gamtos tyrimų centro Lauko bandymų stotyje. Biomasė bus panaudota vertingiems bioproduktams kurti.
2024.10.08
2024 m. spalio 8 d. žymiam Lietuvos zoologui Juozui Virbickui (1939–2006) – Lietuvos mokslų akademijos nariui korespondentui, profesoriui, habilituotam daktarui būtų sukakę 85-eri metai. Šia proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda „Kai gyvenimas tampa istorija: profesoriui Juozui Virbickui – 85“. Joje apžvelgiami svarbiausi mokslininko veiklos ir gyvenimo faktai, kurie iliustruoti knygomis ir fotografijomis.
Maloniai kviečiame pažiūrėti parengtą virtualią parodą, prisiminti įvairiapusę ir kūrybišką asmenybę, kurio darbai buvo svarbūs formuojant žuvininkystės politiką Lietuvoje.
Daugiau informacijos: Virtuali paroda skirta profesoriui Juozui Virbickui – Vrublevskių biblioteka (mab.lt)
Parodą rengė Sigita Dagienė, Audrė Trumpienė
2024.10.07
Rugsėjo 25-ają Lietuvos geologų sąjungos geologų klube buvo aptartas “Mamutų parko”, planuojamo Šeškinėje, projektas.
Taip pat Lietuvos geologai diskutavo ir dalijosi turima informacija apie mamutų Lietuvoje gyvenimą.
Nuorodose kviečiame pasiklausyti pristatymų įrašų
Mokytojų dienos proga Gamtos tyrimų centro mokslininkas Jonas Satkūnas pravedė šventinę pamoką Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos moksleiviams tema „Lietuvoje gyventi gera“. Gamtos tyrimų centro Kolekcijų skyriaus darbuotoja Indrė Satkūnienė supažindino moksleivius su įdomiausiais Lietuvos uolienų pavyzdžiais.
Tikimės, kad geomokslinės žinios bus naudingos moksleiviams siekiant tolimesnių tikslų ir mokytojams plečiant akiratį. Susidomėjimas buvo nemenkas, tad buvo gautas kvietimas skaityti paskaitas ir mokytojams.
Šių metų spalio 3–4 dienomis Amsterdame, Olandijoje, vyko 6-asis kongresas „Applied Microbiology and Beneficial Microbes“.
Pagrindiniai pranešimai buvo susiję su mikrodumblių ir mikro-/nanoplastikų sąveika bei poveikiu vandens ekosistemoms ir bioenergijai (Abdelfatah Abomohra); probiotikų intervencija, siekiant sušvelninti B grupės streptokokų (GBS) kolonizaciją ir pagerinti perinatalinius rezultatus (Lisa Hanson); naminių paukščių patogenu Enterococcus faecalis (Donald L. Reynolds).
Per stendinių pranešimų sesiją Genetikos laboratorijos doktorantės pristatė tyrimus, atliktus studijų metu:
Doktorantė Vilija Lapinskaitė pristatė pranešimą tema „Identification of microorganisms on honeybee drone larvae and Varroa mites“. Atlikta morfologiškai skirtingų bičių tranų lervose gyvenančių mikroorganizmų molekulinė analizė leido aptikti Candida spp. ir Metschnikowia spp. mieles. Ant Varroa erkių paplitusių mikroorganizmų analizės metu buvo aptiktos Staphylococcus, Hafnia ir Bacillus genčių bakterijos. Išskirti mikroorganizmai gali turėti potencialiai naudingų ir patogeniškų savybių, turinčių įtakos bičių sveikatai bei medaus ir kitų bičių produktų kokybei.
Doktorantė Agnė Baranauskaitė pristatė pranešimą tema „Detection of Sarcocystis parasites in environmental samples from farms in Lithuania“, kuris buvo įvertintas geriausiu stendiniu pranešimu. Šio tyrimo metu Sarcocystis parazitų daugiausia aptikta vandens ir šieno mėginiuose. Surinktuose mėginiuose dominavo galvijus, avis ir ožkas užkrečiančių parazitų rūšių DNR. Pirmą kartą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ne tik galvijus, bet ir žmones infekuojanti S. hominis rūšis nustatyta visų trijų tirtų tipų (vandens, šieno ir dirvožemio) aplinkos mėginiuose.
2024.10.04
Aukštai iškilusios smėlingos Vilniaus erozinio kalvyno kalvos geologiniu požiūriu idealiai tinka požeminėms slėptuvėms ir kitoms požeminėms erdvėms įrengti. Kalvos atskirtos giliomis raguvomis, o tai reiškia, kad požeminiai vandenys slūgso giliai ir kad po žeme iškastos erdvės nebūtų apvandenintos ir nereikėtų iš jų siurbti. Statūs kalvų šlaitai yra parankūs horizontaliems tuneliams kasti. Antakalnyje esančios požeminės slėptuvės buvo įrengtos parakui ir amunicijai saugoti. Tai yra geras tokios kasybos pavyzdys. Tiesa, jos ir dabar gali būti panaudotos kaip slėptuvės, tačiau šiuo atveju tektų sutrikdyti šikšnosparnių miegą.
Lietuvos geologų sudaryti Vilniaus miesto geologiniai žemėlapiai ir pjūviai gali gerai pasitarnauti požeminės kasybos vietoms numatyti.
Geologinis pjūvis per Vilniaus kalvyną
Jonas Satkūnas, Klimato ir vandens tyrimų laboratorija
2024.10.03
„Tiek veisimo tikslais, tiek kaip paskutinė pagalba sergantiesiems alergija obuoliams, tiek specialiems tikslams maisto ir gėrimų gamyboje, tiek siekiant išsaugoti puikią skonio kokybę ir įvairovę, tiek auginant vaisius ne tik dideliuose soduose – senųjų veislių vaisių mums reikia labiau nei bet kada anksčiau.“ https://www.oberlausitz-stiftung.de/wir-brauchen-alte-obstsorten/
Per pasaulį ritasi vajus – surasti dar gyvus, prieš amžius pasodintus vaismedžius ir juos išsaugoti įvairiais būdais: atgaivinant jų augimo vietoje, padauginant ir įveisiant naujus sodus, padauginant ir perkeliant į kolekcijas.
Lietuvos kraštovaizdis per socialinių epochų kaitą beveik prarado senąsias kaimo struktūras. Į nežinią nukeliavo tarpukaryje pasodintų sodų įvairovė, iškentusi šaltąsias 1939–1940 metų žiemas ir kitus gamtinius kataklizmus: tarybiniai melioratoriai po žeme sukišo vienkiemius ir juos supančius sodus, šių dienų senųjų vienkiemių naujakuriai dažnu atveju vietoje pavargusio sodo įrengia „žaliąją dykumą“ – veją, kurioje paskui kas savaitę vergauja.
Gamtos tyrimų centras, plėtodamas savo Lauko bandymų stotį pagal programą, kuriai pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuria Paveldo sodą, kuris turėtų tapti bendruomenės sodu ir vienu iš senųjų veislių plitimo Pietryčių Lietuvoje centru.
2023–2024 metais į laukinius poskiepius akiavimo būdu paskiepyta 30 slyvų, apie 40 kriaušių ir apie 160 obelų veislių.
Dalis jų yra žinomos veislės, vietinės kilmės arba praėjusiais amžiais atkeliavusios iš Vakarų Europos bei Rusijos imperijos. Nemažą dalį sudaro neatpažintos, surastos apleistose sodybvietėse ar dvarvietėse. Paskiepyta ir XX a. antroje pusėje sukurtų veislių, kurias po šimtmečio (tikimės, kad sodas tiek sulauks) jau galėsime priskirti istorinėms veislėms.
Įskiepiai (akutės) atkeliavo iš VDU Kauno botanikos sodo (dėka dr. A. Balsevičiaus), LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto sodų (dėka dr. D. ir B. Gelvonauskių), G. Jagelevičiaus ir V. Rašomavičiaus kolekcijų.
Taip pat dėkojame p. Artūrui iš Trakų r. pakraščio, p. Daliai iš Alekniškio, p. Mariui iš Bendorių, p. Laimai iš Dievogalos, p. Rimantui iš Linkaičių, p. Ritai iš Jogalinos, kurie leido paimti medžiagą iš savų paveldėtų ir gražiai palaikomų senųjų sodų. Pagerbiame ir tuos nežinomus krašto ūkininkus, kažkada sodinusius dabar jau apleistus sodus visoje Lietuvoje.
Laukiame lengvos žiemos ir gražaus pavasario.
Spalio 1–2 d. įvyko baigiamasis SGEFF (Study Group on developing new guidelines for the monitoring of biological EFFects of contaminants) darbo grupės susitikimas. SGEFF sudaro 26 nariai iš 13 šalių: Airijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Islandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, kurie yra OSPAR MIME, ICES/WGBEC ir HELCOM EG HAZ (EG HAZ Biological Effects sub-group) ekspertai.
Grupės tikslas – peržiūrėti gaires dėl biologinio poveikio bendrojo ir specifinio vertinimo, vykdant cheminio užterštumo jūrų aplinkoje stebėseną. Atnaujintos gairės bus pateiktos OSPAR HASEC ir HELCOM State and Conservation patvirtinti ir įtraukti į atitinkamus stebėsenos ir vertinimo vadovus.
Baigiamąjį SGEFF darbo grupės susitikimą organizavo šios grupės narė, Gamtos tyrimų centro Ekotoksikologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. Milda Stankevičiūtė.
Į susitikimą Lietuvoje atvyko atstovai iš 7 šalių (Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Estijos, Latvijos), kiti nariai dalyvavo nuotoliniu būdu.
Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos doktorantė Margarita Kazak š. m. rugsėjo 9–27 dienomis stažavosi Gyvybės ir sveikatos mokslų doktorantūros mokykloje Strasbūre (Prancūzijoje) pas medicinos entomologą dr. Bruno Mathieu. Stažuotei buvo gautas finansavimas iš COST-WIMANET tarptautinio projekto.
Tris savaites trukusioje stažuotėje didžiausias dėmesys buvo skiriamas suaugusioms Culicoides genties smulkiųjų mašalų stadijoms. Iš viso buvo ištirta daugiau kaip 4600 smulkiųjų mašalų individų. Šios stažuotės rezultatas – rasti nauji Lietuvos faunos įrašai ir mokslui nauja rūšis (anksčiau B. Mathieu aptikta Prancūzijos ir Ukrainos faunose; laukiama molekulinio patvirtinimo ir oficialaus rūšies aprašymo). Įsisavinti metodai padės tiksliau identifikuoti surinktus individus ir parinkti DNR išskyrimo metodus, kurie nepažeidžia smulkiųjų mašalų tolimesniam morfologiniam apdorojimui po DNR išskyrimo. Įsisavinti skaidrinimo metodai padės paruošti labai geros kokybės smulkiųjų mašalų ilgalaikius morfologinius preparatus ir parengti vietinės Lietuvos faunos egzempliorių kolekciją, kurią ateityje bus galima naudoti kaip etaloninę medžiagą, taip pat mokant naujus entomologus.
Šių metų rugsėjo 24–27 dienomis Timišoaroje (Rumunija) vyko Europos gyvųjų laboratorijų tinklo (ENoLL) organizuojamas kasmetinis renginys „Atvirosios gyvųjų laboratorijų dienos“ („OpenLivingLab Days“), kuriame dalyvavo ir Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos darbuotoja dr. Daiva Burokienė.
Šiais metais renginio tema – „Gyvųjų laboratorijų (angl. living labs) ribos: sisteminiai pokyčiai per visuomenės įsitraukimą, siekiant tikro poveikio“ („LIVING LABS FRONTIERS: Driving systemic change through Soci(et)al Engagement, for real impact“). Renginio metu buvo dalyvauta interaktyviose ir tyrimų sesijose, praktiniuose užsiėmimuose bei ekskursijose. Renginio dalyviai diskutavo, kaip gyvosios laboratorijos galėtų paskatinti visuomenės pokyčius, jai aktyviai įsitraukiant ir bendradarbiaujant, kaip jos galėtų prisidėti, sprendžiant iškilusius visuomenės iššūkius, kokios galimybės įsitraukti į inovacijų ekosistemų politikos formavimą bei valdymą.
Daugiau informacijos apie renginį: https://openlivinglabdays.com/about-openlivinglab-days-2024/.
