Kur žiemą dingsta uodai? Ar  uoduose esantys ligų sukėlėjai gali išgyventi iki pavasario? Į šiuos klausimus  mėgina atsakyti Entomologijos laboratorijos mokslininkės.

Bet pradžioje reikia prisirinkti žiemojančių uodų. O kaip?

Jau tradicija tapo kasmet pavasarį Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) susirinkti į popietę ir pabūti mintimis su filomatu, geologu, mineralogu ir publicistu Ignotu Domeika (1802–1889).

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius, LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir Ignoto Domeikos draugija ir šiemet birželio 2 d. pakvietė visuomenę į renginį, kur susirinkusiesiems buvo pristatytas I. Domeikos draugijos sumanymas parengti žymaus mokslininko portretų literatūroje ir mene leidinį. Nemažai darbų jau atlikta, juos pristatė dr. Eugenija Rudnickaitė, prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius, akad. Algimantas Grigelis. Ir tai dar ne viskas. Dailininkas Gvidas Raudonius papasakojo apie idėją sukurti I. Domeikos horeljefą, kuris turėtų papuošti VU Didžiosios aulos M. K. Čiurlionio g. 21 prieigas. Ir tai jau ne tik idėja, bet ir realūs darbai, kuriuos planuojama per vasarą užbaigti.

Iškilmingojoje popietės dalyje būrelis mokslininkų buvo apdovanoti I. Domeikos atminimo medaliais, kurį 2023 m. sukūrė grafikas, tapytojas ir skulptorius Petras Repšys. Džiugu, kad tarp apdovanotųjų ir ilgamečiai Geologijos ir geografijos instituto darbuotojai – dr. Eleonora Živilė Gelumbauskaitė ir prof. habil. dr. Valentinas Baltrūnas. Medaliai taip pat įteikti LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriui dr. Sigitui Narbutui, VU prof. habil. dr. Algimantui Česnulevičiui ir VU dr. Eugenijai Rudnickaitei. Sveikiname visus, linkėdami sėkmės visuose Jūsų darbuose ir sumanymuose!

Renginį muzikiniais intarpais papuošė maestro Gediminas Dalinkevičius (smuikas), o visą renginį vedė akad. prof. habil. dr. Limas Kupčinskas.

Gamtos tyrimų centro Branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos mokslininkai J. Mažeika, R. Pukienė ir D. Valūnas gegužės 26–29 d. dalyvavo 15-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Methods of Absolute Chronology“ (15th International Conference „Methods of Absolute Chronology“), kurią organizavo Silezijos technologijos universitetas. Konferencija vyko Lenkijoje, vaizdingoje ir istoriškai turtingoje Jelenia Góra vietovėje. Renginyje dalyvavo apie 100 tyrėjų iš Europos ir kitų pasaulio šalių, dirbančių radioaktyviosios anglies (C-14), liuminescencinių ir dendrochronologinių datavimo metodų kūrimo bei taikymo srityse.

Birželio 5 d. kviečiame kartu paminėti Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną ir sudalyvauti jau šeštą kartą vykstančiame „Žaliųjų idėjų festivalyje“ Prezidentūros vidiniame kieme ir parke!

Festivalis, inicijuotas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, kasmet suburia bendruomenę diskutuoti apie aplinkosaugą bei tvarius sprendimus.

Šių metų festivalyje dalyvaus daugiau nei 20 įmonių ir organizacijų, kurios pristatys įvairias iniciatyvas ir edukacines veiklas, skirtas aplinkosaugai ir tvariam gyvenimo būdui. Lankytojai galės susipažinti su žaliąja energetika, atsinaujinančiais elektros energijos šaltiniais, Baltijos jūros ekologinėmis problemomis bei jų sprendimo būdais.

Festivalio dalyviai taip pat kvies į veiklas, susijusias su daiktų ir žaislų pernaudojimu, rūšiavimu, sveika mityba bei tvarumo principais kasdienybėje. Bus pristatomos saugomos teritorijos, Lietuvos nacionaliniai ir regioniniai parkai, taip pat bitininkystės svarba ekosistemoms.

Gamtos tyrimų centras, kaip ir kasmet, pristatys savo veiklas ir dalinsis mokslo įžvalgomis apie gamtosaugą, tvarumą ir biologinę įvairovę. Lauksime jūsų Žaliųjų idėjų mugėje – kviesime pažinti, sužinoti ir įkvėpti pokyčiams!

📅 Birželio 5 d.
🕙 Renginio pradžia – 10:00 val., pabaiga – 14:00 val.
📍 Prezidentūros vidinis kiemas (S. Daukanto a. 3, Vilnius)

🌱 Susitikime Žaliųjų idėjų šventėje – kur mokslas, aplinkosauga ir bendruomenė eina koja kojon!

Daugiau informacijos rasite čia

Informuojame, kad viename iš Gamtos tyrimų centrui priklausančių pastatų – istorinėje XIX amžiaus Verkių vandens kėlimo stotyje (Verkių g. 102, Vilnius) – panaudos teise pradėta nauja veikla.

Erdvė, įsikūrusi išskirtinėje Verkių parko vietoje šalia krioklio, dabar veikia kaip daugiafunkcis kultūrinis ir edukacinis centras „Namelis prie krioklio”. Joje organizuojami susitikimai, sąmoningumo praktikos, kūrybinės ir edukacinės dirbtuvės. Lankytojams siūloma įvairi programinė veikla: jogos ir meditacijos užsiėmimai, kūrybinio rašymo, garso praktikų, arbatos ceremonijų bei kitos asmeninio tobulėjimo dirbtuvės.

Veikla vykdoma reguliariai, renginiai prieinami visiems besidomėtiems. Daugiau informacijos: namelis@priekrioklio.com.

Vabzdžiai sudaro apie 90 procentų visų žinomų gyvūnų rūšių. Tai šiuo metu karaliaujanti gyvūnų grupė Žemėje.

Nors daugeliui žmonių vabzdžiai nelabai patinka, jei jie išnyktų, visi mes mirtume badu. Vabzdžiai labai svarbūs augalų apdulkintojai. Daugelis augalų be vabzdžių žūtų.

Pats pavojingiausias žmogui gyvis yra tikrasis uodas, nes kraujasiurbiai uodai gali pernešti daug žmonėms pavojingų patogenų, iš kurių pasauliniu mastu pavojingiausia yra žmonių maliarija.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijoje dirbantys mokslininkai ne tik tiria vabzdžių biologiją, bet kasmet aptinka ir aprašo po kelias dešimtis naujų mokslui ir pasauliui vabzdžių rūšių.

Gegužės 18–22 d. Vytauto Didžiojo universitete įvyko 18-oji tarptautinė konferencija „Rodens et Spatium“, subūrusi graužikus tiriančius mokslininkus iš viso pasaulio. Šio renginio tikslas – sutelkti tyrėjus, mokslininkus, veterinarijos gydytojus, ekologus ir kitus specialistus, kurie pasidalytų naujausių tyrimų rezultatais graužikų biologijos, ekologijos, medicinos, priežiūros srityse, taip pat skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir ieškoti sprendimų aktualiems, su graužikais susijusiems iššūkiams.

Konferencijoje dalyvavo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos darbuotojai su žodiniais ir stendiniais pranešimais. Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas dr. (HP) Linas Balčiauskas pristatė įvadinį plenarinį pranešimą „Detecting Change Before it Matters: Lessons from Long-Term Small Mammal Communities“.

Stendinius pranešimus pristatė Žinduolių ekologijos laboratorijos darbuotojai: Laima Baltrūnaitė, Neringa Kitrytė, Vitalijus Stirkė ir doktorantas Bastien Mullard, kuriam buvo įteiktas apdovanojimas už geriausią stendinį pranešimą.

Birželio 1 d. Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre lankėsi Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos delegacija. Susitikimo metu rezervato direktorius dr. Ramojus Kraujelis pristatė Kernavės piliakalnių šlaitų deformacijų ir nuošliaužų istoriją ir pasidalijo nuogąstavimais dėl būsimų grėsmių Mindaugo sosto piliakalnio šlaitų stabilumui. Dr. Valerijus Rašomavičius ir dr. Ieva Baužienė pateikė minčių, kaip vietiniais neinvaziniais augalais galima būtų sustiprinti šlaitus. Mokslininkai taip pat pabrėžė, kad, norint pradėti konkrečius darbus, reikėtų susipažinti su piliakalnių šlaitų augmenija ir dirvožemiu, pasižvalgyti, kokie augalai auga prie piliakalnių ir kurių šaknys bei gyvensena ant šlaitų labiausiai tiktų šlaitams sustiprinti. Taigi, mezgasi prasmingas bendradarbiavimas tarp Kernavės piliakalnių saugotojų ir centro mokslininkų. Be to, Kernavės delegacijai buvo naudinga susipažinti su centro Mineralų muziejumi ir mokslinių kolekcijų tvarkyba, o tai jau pirmas tarpmuziejinio bendradarbiavimo riboženklis.

Indrė Satkūnienė
Mokslinių kolekcijų skyrius

Gegužės 27 d. Verkių dvaro sodybos Rytų oficinoje įvyko Valstybinės kultūros paveldo komisijos organizuota apibendrinamoji apskritojo stalo diskusija „Sugrįžimai“, skirta dvarų paveldo apsaugos problemoms, jų priežastims ir galimiems sprendimams aptarti.

Renginio pradžioje sveikinimo kalbą pasakė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro direktorė prof. dr.  Edita Sužiedėlienė. Ji pabrėžė, kad Gamtos tyrimų centras kasdien susiduria su iššūkiais, siekdamas užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą ir kartu išlaikyti dermę su moksline ir kita institucijos veikla. Direktorė akcentavo, kad įvairios mokslo institucijos, tarp jų ir Gamtos tyrimų centras, jau ilgus dešimtmečius yra Verkių dvarvietės valdytojai. Gamtos tyrimų centras – viena iš nedaugelio mokslo įstaigų Lietuvoje, kuri glaudžiai susijusi su kultūros paveldo išsaugojimu. Įdomu tai, kad, kol Gamtos tyrimų centras 2010 m. dar nebuvo reorganizuotas, nuo 1960 m. Verkių dvarviete rūpinosi mokslo institutai: nuo 1995 m. Botanikos institutas, dar prieš tai – Zoologijos ir parazitologijos, Biologijos institutai.

Pasak direktorės, per 66-erius metus, valdant Verkių rūmų ansamblį, Gamtos tyrimų centras spėjo giliai pažinti šios vietos istorinę, kultūrinę, visuomeninę ir kraštovaizdinę vertę bei kompleksiškumą, todėl institucija tapo tikru Verkių rūmų patriotu.

Baigdama sveikinimo kalbą direktorė citavo dr. Romo Pakalnio žodžius:

„Galbūt išsipildys troškimai ir viltys: kada nors vėl regėti žmogui, kultūrai, menui ir mokslui skirtus kūrinius – senuosius Reprezentacinius rūmus, švarius ir žuvingus tvenkinius, žvengiančius žirgus, nepriekaištingai tvarkomus ir lankomus parkus. O gal ir Lizdeikos šventyklą? Žinoma, svajonės kartais išsipildo. Reikia noro. Reikia dirbti.“

Diskusijoje didelis dėmesys skirtas istorinių pastatų valdymo, išsaugojimo ir įveiklinimo klausimams. Renginyje savo patirtimi dalijosi Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Veiklos aprūpinimo ir saugos skyriaus vyriausioji specialistė Vida Petiukonienė, pristačiusi mokslo institucijų sukauptą patirtį, valdant Verkių rūmų pagrindinius pastatus ir prižiūrint sudėtingą istorinį architektūrinį ansamblį.

Verkių dvaro sodyba – vienas ryškiausių istorinio paveldo objektų Vilniuje, atspindintis daugelį Lietuvos dvarų paveldui būdingų iššūkių: istorinių pastatų išlaikymą, jų pritaikymą šiuolaikiniams poreikiams, finansavimo klausimus ir ilgalaikio išsaugojimo galimybes. Gamtos tyrimų centras, veikdamas istorinio ansamblio erdvėse, nuosekliai prisideda prie šio kultūros paveldo išsaugojimo ir tvaraus naudojimo.

Renginio metu taip pat pristatytas Valstybinės kultūros paveldo komisijos atliktas 2020–2025 m. dvarų sodybų paveldo apsaugos problemų tyrimas, kuriame nagrinėjami dvarų išsaugojimo, valdymo, finansavimo, mokslinių tyrimų ir įveiklinimo klausimai.

Diskusijoje dalyvavo kultūros paveldo, mokslo, savivaldos ir valstybės institucijų atstovai. Aptartos dvarų mokslinių tyrimų perspektyvos, finansavimo modeliai, kultūros paveldo apsaugos politikos kryptys ir galimi sprendimai, siekiant užtikrinti nuoseklų istorinių dvarų išsaugojimą ateities kartoms.