Š. m. birželio 28 d. Verkių dvaro sodyboje vyko jungtinis Seimo Kultūros komiteto ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdis, kuriame buvo svarstyta Verkių dvaro sodybos apsaugos situacija, komplekso vientisumo, priklausomybės, valdymo ir įveiklinimo klausimai.

Posėdyje dalyvavo Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros ministerijos, Finansų ministerijos, Kultūros paveldo departamento, VĮ Turto banko ir kt. organizacijų atstovai.

Birželio 23 d. Lietuvos botanikų bendruomenė neteko kolegos, ilgamečio Botanikos instituto darbuotojo, buvusio Kauno botanikos sodo direktoriaus, Aloyzo Ramunio Budriūno.

Aloyzas Ramunis Budriūnas gimė 1938 m. sausio 29 d. Kaune. 1954 m. baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, pasirinko studijuoti miškininkystę, tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1959 m. baigęs Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą, įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. Iki 1961 m. dirbo miškininku įvairiose girininkijose, buvo Vilniaus miškų ūkio Riešės girininkijos girininkas. Nuo 1961 m. Aloyzas Ramunis Budriūnas pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Botanikos institute. 1975–1988 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto direktoriaus pavaduotoju mokslui, 1975–1991 m. – Botanikos instituto Kauno botanikos sodo direktoriumi. Nuo 1992 m., Kauno botanikos sodą priskyrus Vytauto Didžiojo universitetui, iki pat 2000 m. buvo šios institucijos vyresnysis mokslo darbuotojas ir direktorius.

1971 m. Vilniaus universitete A. R. Budriūnas apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Kai kurie topologiniai-fitocenologiniai gamtinių estetinių išteklių tyrimo metodai“. 1971 m. jam suteiktas biologijos mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas mokslų daktaro laipsnis. Disertaciniame darbe jis ištyrė ir pagrindė kraštovaizdžio estetinių išteklių, gamtovaizdžio ir regyklos vienybės sampratą, iškėlė objektyvaus jų vertinimo galimybę, pateikė detalaus vertinimo metodiką bei Lietuvos estetinių išteklių žemėlapį. Detaliam augalijos vertinimui pateikė originalią matematiškai pagrįstą projekcinio padengimo vertinimo skalę. Po disertacijos gynimo dirbo kraštovaizdžio ekologijos srityje, išspausdino 62 mokslinius, 71 mokslo populiarinamąjį straipsnį. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Farmakognozijos mokomosios praktikos vadovas“, „Lietuvoje auginami medžiai ir krūmai“, „Kauno botanikos sodo sumedėję augalai“, „Pietų Pabaltijo botanikos sodų ir dendrarijų sumedėję augalai“, „Jiesios landšaftiniame draustinyje“, „Žalioji sodybos skraistė“, „Kraštovaizdžio estetinio rekreacinio vertinimo metodika“; mokymo priemonę: „Ūkio kraštovaizdžio tvarkymas“. Buvo trijų apgintų daktaro disertacijų darbo vadovas.

A. R. Budriūnas buvo aktyvus mokslinių ekspedicijų dalyvis. 1961 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Dauguvos slėnyje, 1965 m. – pietrytinėje Estijos dalyje ir Pskovo srityje, 1967 m. – pietrytinėje Latvijos dalyje, 1971 m. – Hyjumos saloje, 1973 m. – Gaujos slėnyje, 1978 m. – Lahemos nacionaliniame parke ir šiaurinėje Estijoje, 1981 m. – Abavos upės slėnyje, 1984 m. – Estijos šiaurės vakarinės dalies vandens telkiniuose ir pelkėse, 1985 m. –Kedrų Daubos rezervate Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, 1986 m. – Centrinėje Vidžemės aukštumoje Latvijoje, 1990 m. – Saremos saloje, 1992 m. – Salaspilyje, Cėsyje, Tartu. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Rusijoje, Čekoslovakijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, Lenkijoje, Estijoje, Ispanijoje bei SSRS botanikos sodų tarybos išvažiuojamosiose sesijose, pažymint sodų jubiliejines datas.

Jo moksliniai darbai buvo pastebėti tarptautinės bendruomenės ir puikiai vertinami. Visasąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje 1970 m. A. R. Budriūnui paskirtas III-iosios vietos pažymėjimas už Žuvinto rezervato tyrimus, 1973 m. – sidabro medalis už augalų introdukcijos ir apželdinimo idėjos sklaidos organizavimą, 1989 m. – sidabro medalis už landšaftinio tipo parko struktūros principinės schemos paruošimą ir autorinę priežiūrą, realizuojant viso parko projektą bei esamų želdynų rekonstrukciją Tauragės statybinių medžiagų gamybiniame susivienijime. 1992 m. pasaulinėje gėlininkystės parodoje „World Horticultural Exhibition Floriade 1992“ už daugiamečių dekoratyvinių augalų ekspoziciją paskirta III-ioji vieta.

Mokslininkas savo botaninėmis žiniomis dosniai dalinosi su jaunimu. Vilniaus dailės akademijoje jis dėstė botanikos dalykus kraštovaizdžio architektūros studentams, Vytauto Didžiojo universitete – kursus „Želdynai urbanizuotoje aplinkoje“, „Miestų želdiniai“; Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje – kursą „Ūkininkavimas parkuose“. 1977 m. jam suteiktas biogeocenologijos ir ekologijos vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslinis vardas, 2000 m. – docento pedagoginis vardas.

A. R. Budriūnas aktyviai dalyvavo ir visuomenės kultūriniame gyvenime. 1988 m. jis apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo garbės raštu už ilgametį darbą gamtos apsaugos srityje ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. 1989–1993 m. buvo Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Kauno skyriaus pirmininkas. Mokslo žurnalo „Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai“ (1999 m. ir 2002 m.) vyriausiasis redaktorius, kelių mokslo leidinių atsakingasis redaktorius. Kauno apskrities gražiausių sodybų vertinimo komisijos narys, Rekreacinės infrastruktūros valstybiniuose miškuose įvertinimo apžiūrų komisijos narys, absolventų klubo „LŽŪU Alumni“ vienas steigėjų ir narys, VDU Kauno botanikos sodo draugų klubo revizijos komisijos narys. 1996–2000 m. – VDU Senato narys, 1975–1988 m. – televizijos laidų iš Kauno „Gamta ir mes“ visuomeninis vedėjas.

Buvo labai sportiškas, propagavo aktyvų gyvenimo būdą, profesionaliai žaidė stalo tenisą. Jam rūpėjo visuomenės sveikata, buvo Pasaulinės sveikatos organizacijos, Sveikų miestų projekto, Kauno sveiko miesto projekto vykdomojo komiteto narys.

Aloyzas Ramunis Budriūnas nugyveno ilgą ir prasmingą gyvenimą. Šviesūs prisiminimai apie kolegą ilgam išliks bendradarbių atmintyje. Gamtos tyrimų centro botanikai nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą ir artimuosius.

2023 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje įvyko Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) visuotinis suvažiavimas.

Suvažiavime 𝑵𝒂𝒕𝒂𝒍𝒊𝒊𝒂 𝑴𝒂𝒕𝒗𝒊𝒊𝒆𝒏𝒌𝒐 atstovavo nuo 2022 metų pagal Lietuvos mokslininkų sąjungą veikiančios Ukrainos mokslininkų grupės darbą. Sąjungos uždavinys – padėti Ukrainos mokslininkams integruotis į Europos Sąjungos mokslinę erdvę, padėti ieškant projektų ir informacinės paramos. Sesijoje buvo aptarti mūsų pastarųjų metų pasiekimai, ypač dalyvavimas MSCA4Ukraine projekte, kurį laimėjo 3 dalyviai iš Lietuvos.

Laimėtas projektas: 2023–2025 Study of the protective potential of probiotics in combination with nanoparticles during long-term exposure to juvenile fish to assess possible risks
Projekto vadovė: dr. N. Kazlauskienė
Padalinys: Gamtos tyrimų centro Ekotoksikologijos laboratorija
Finansavimo šaltinis: MSCA4Ukraine konsorciumo Europos Sąjungos programų Horizon Europe 2020 ir Marie Skłodowska-Curie (MSCA)
Prof. dr. Nataliia Matviienko buvo išrinkta LMS Tarybos nare.

VšĮ Mokslininkų sąjungos institutas kartu su Lietuvos mokslininkų sąjunga (Ukrainos grupe) kviečia dalyvauti  2023 m. birželio 23 d. 18.00 val. apvaliojo stalo diskusijoje „Rusų įvykdyto Kachovkos HE susprogdinimo aplinkosauginiai ir teisiniai aspektai“. Renginys skirtas užsiimantiems moksline ir edukacine veikla.

Renginys vyks mišriu formatu: pagrindinė renginio vieta – J. Basanavičiaus g. 6, LT-01118, Vilnius, taip pat bus galima dalyvauti nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą. Visi dalyviai turės galimybę pasisakyti, todėl dalyvaujantiems nuotoliniu būdu rekomenduojame turėti mikrofoną ir kamerą.

Kviečiama dalyvauti visus, besidominčius šia tema Ukrainoje ir Lietuvoje, ypač tuos, kurie užsiima moksline ir edukacine veikla.

Apie ką bus diskutuojama?

• Kachovkos HE sprogimo pasekmės Ukrainos žuvininkystės pramonei.
• Epizootinės situacijos Dniepro žemupio apsemtose vietose bendras vertinimas.
• Užtvankos sprogimo teisinės pasekmės: ekocidas, nusikaltimas prieš žmoniją ar karo nusikaltimas?
• Istorinės paralelės ir kas atsakingas?
• Kokius įrodymus turime ir kokie tolesni žingsniai patraukiant nusikaltėlius teisminėn atsakomybėn?

Renginio metu kalbės kviestiniai lektoriai, taip pat vyks teminės diskusijos, kurių metu galėsite pasidalinti savo mintimis ir patirtimi.  Viena iš lektorių Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Nataliia Matviienko.

Dalyvių prašoma užpildyti formą: https://forms.gle/9TkE444L9KTc9MKz5

Šių metų birželio 5–7 dienomis mokslininkų ir doktorantų grupė iš Gamtos tyrimų centro (GTC) dalyvavo 10-ojoje Skandinavijos–Baltijos šalių parazitologų draugijos (SBSP) organizuotoje konferencijoje, vykusioje Tartu (Estija), kurios tema – „Parazitai ir jų šeimininkai bendroje aplinkoje“. GTC tyrėjai iš P. B. Šivickio parazitologijos, Entomologijos, Molekulinės ekologijos ir Žinduolių ekologijos laboratorijų pristatė 17 mokslinių pranešimų apie žuvų, varliagyvių, paukščių bei žinduolių parazitų rūšinę ir genetinę įvairovę, koinfekcijas, vektorius, šeimininko – parazito – mikrobiotos sąveikas bei kitus ekologijos aspektus.

Prieš konferenciją vykusio simpoziumo metu dr. Carolina Chagas ir dr. Vaidas Palinauskas skaitė pranešimus jauniesiems mokslininkams apie mokslininko karjerą ir GTC įsteigtą Ankstyvosios karjeros tyrėjų komitetą. Konferencijos metu doktorantė Ivanna Dmytriieva gavo auditorijos apdovanojimą už geriausią žodinį pranešimą, o doktorantas German Liberato buvo apdovanotas už geriausią parazito nuotrauką „Auksinės blusos“ konkurse.

Šioje konferencijoje dalyvavo 102 mokslininkai iš 17 pasaulio šalių. Pasibaigus oficialiai programai, SBSP Generalinės asamblėjos metu nutarta, kad dr. V. Palinauskas baigia 10 metų viceprezidento kadenciją, o naująja Lietuvos atstove ir SBSP sekretore išrenkama GTC mokslininkė dr. Olena Kudlai.

Daugiau informacijos apie konferenciją interneto puslapyje: https://csbsp10.emu.ee

2023 m. birželio 20 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas, remdamasis mokslų skyrių ekspertų komisijų LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijoms gauti siūlymais, skyrė 15 stipendijų geriausiems jauniesiems humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslo sričių mokslininkams.

2023–2024 m. skirtos LMA Jaunųjų mokslininkų stipendija biomedicinos mokslų srityje paskirta Gamtos tyrimų centro vyresn. mokslo darbuotojai ᴅʀ. Mɪʟᴅᴀɪ Sᴛᴀɴᴋᴇᴠɪčɪūᴛᴇɪ. Vykdomų tyrimų tema „Automobilių padangų dalelių ir monospecifinių parazitinių infekcijų ekotoksikologinio potencialo lašišinėms žuvims tyrimai“.

Daugiau informacijos: https://www.lma.lt/news/2003/38/Lietuvos-mokslu-akademija-paskyre-stipendijas-geriausiems-jauniesiems-mokslininkams

Lietuvos geologų bendruomenė, minėdama Antano Karolio Giedraičio 175-ąsias gimimo metines, surengė ne vieną renginį, skirtą šios asmenybės jubiliejui paminėti. Vienas jų – GTC konferencijų salėje parengta paroda „Geologinės kartografijos pradininkui Lietuvoje, kunigaikščiui geologui Antanui Karoliui Giedraičiui – 175“.

A. K. Giedraitis gimė 1848 m. vasario 20 d. Karvio dvare prie Maišiagalos. Jis senos kilmingos lietuvių giminės palikuonis, kurio proseneliai valdė žemes Vilniaus apskrityje. Studijavo geologijos mokslus Freibergo kalnakasybos akademijoje (Vokietijoje) ir Tartu (Dorpato, Estijoje) universitete, bendradarbiavo su Sankt Peterburgo mineralogų draugija, Rusijos geografų draugija ir Rusijos geologijos komitetu. Tyrinėjo Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Suvalkų gubernijų geologinę sandarą, vykdė geologinius tyrimus Turkmėnijoje ir Rytų Sibire (Užbaikalėje), pateikė gręžinių ir atodangų, gėlo ir mineralinio vandens šaltinių pirmuosius aprašymus. Jo mokslinės publikacijos buvo skelbiamos vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis, o tyrimų rezultatai iki šiol aptariami užsienio šalių mokslininkų darbuose.

Svarbiausias A. K. Giedraičio parengtas darbas – Vilniaus, Kauno, Suvalkų, Gardino ir Minsko gubernijų geologinis žemėlapis, publikuotas 1895 m. leidinyje „Mатериалы для геологии России“, t. 17. Žemėlapis sudarytas, remiantis autoriaus tiesioginių stebėjimų duomenimis, vietinių žmonių liudijimais ir savo metodologija nesiskiria nuo geologinių žemėlapių, sudaromų dabartiniais laikais.

Parodoje pristatoma Lietuvos geologų sąjungos išleista knyga „Kunigaikštis geologas Antanas Karolis Giedraitis“, kurios sudarytojas ir atsakingasis redaktorius habil. dr. Valentinas Baltrūnas.

Leidinyje pateikiama A. K. Giedraičio šeimos ir tėviškės gimtajame Karvyje istorijos apžvalga, vykdytų geologinių tyrimų Lietuvoje ir gretimuose kraštuose, Turkmėnijoje ir Rytų Sibire analizė.
Parodoje skirta vietos ir pirmiesiems mokslininkams, kurie savo darbais prisidėjo prie Lietuvos geologinio ištirtumo.

Paroda veiks iki liepos 10 d.

Parodą rengė Audrė Trumpienė, Sigita Dagienė ir Birutė Poškienė

2023 m. birželio 2 d. įvyko tradicinis GTC ankstyvosios karjeros tyrėjų (AKT) piknikas, organizuojamas AKT komiteto. Renginio metu tyrėjai susipažino su naujais doktorantais ir podoktorantūros stažuotojais, turėjo galimybę pažinti vieni kitus, diskutuoti apie bendradarbiavimo kryptis, įsitraukti į bendrystę skatinančias veiklas, džiaugtis geromis emocijomis ir šiek tiek atitrūkti nuo rutinos. AKT komitetas pristatė pirmųjų metų veiklos rezultatus ir ateities planus, kvietė atvirai diskusijai rūpimais klausimais.

AKT komitetas palinkėjo visiems turiningos vasaros, sėkmingų ekspedicijų ir naujų atradimų.

 

AKT komitetas
Nuotraukos Justo Dainio

Besibaigiant podoktorantūros stažuotės projektui „Didėjančio šalčio poveikis žieminio rapso poliaminų biosintezės dinamikai ir jos valdymo galimybės“ mokslininkai vertina projekto metu gautus rezultatus, dalijasi asmenine patirtimi ir pasiekimais.

„Paskatinta kitos tuometinės podoktorantūros stažuotojos, paraišką podoktorantūros stažuotei finansuoti Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijoje pateikiau praėjus maždaug pusmečiui po disertacijos gynimo. Turiu pripažinti, kad šis projektas buvo tikras iššūkis, nes turimai idėjai įgyvendinti pradžioje trūko žinių, įgūdžių ir įrangos. O gautas rezultatas tai daugybės kolegų patirties sujungtos į vieną išdava. Dėkoju jiems visiems, kad man padėjo. Dabar, kai viskas pavyko net geriau nei planavome, belieka stebėtis, kaip taip viskas galėjo sėkmingai susidėlioti“ – įspūdžiais dalijasi stažuotoja Elžbieta Jankovska-Bortkevič.

Vos prasidėjus dvejų metų trukmės projektui, stažuotoja dalyvavo trisdešimties dienų trukmės mokslinėje užsienio stažuotėje Bulgarijos mokslų akademijos Augalų fiziologijos ir genetikos instituto Augalų augimo ir vystymosi reguliatorių laboratorijoje (Sofija, Bulgarija), vadovaujant dr. Irinai Vasevai ir dr. Dessislavai Todorovai. Ten įgijo darbo RT-PCR metodu patirties, kurios reikėjo suplanuotam tikslui pasiekti.

Kalbant apie tyrimą, verta paminėti, kad rudens–žiemos laikotarpio meteorologinės sąlygos Lietuvoje ir kitose vidutinio klimato zonos šalyse apima gausų spektrą gamtinių reiškinių, kurių kombinacija ir epizodo trukmė lemia rapso žiemojimo kokybę. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ši didžiulė galimų variantų įvairovė labai paini ir jos neįmanoma ištirti. Kita vertus, iš to galima pasiekti ir naudos. Kaip nutiko ir šiuo atveju. Pasirinkus vieną iš galimų žemos temperatūros pasireiškimo kombinacijų, atskleista iki šiol nestebėta augalo reakcija. Galbūt šis būdas, taikant kuo įvairesnes sąlygas, ir yra vertas dėmesio, norint pažinti visą mechanizmą?

Stažuotės metu buvo tiriama, kaip didėjančio šalčio sąlygos veikia augalų atsako į stresą elementų – poliaminų – metabolizmą ekonomiškai svarbiame augale – žieminiame rapse. Kartu tirti ir kitų augalų streso biožymenų pokyčiai. Nustatyta, kad tiriamosiomis sąlygomis vyksta intensyvi tirtų parametrų kaita. Taip pat nustatyta, kaip išorinis poveikis poliaminu putrescinu, aminorūgštimi prolinu ir putrescino inhibitoriumi veikia poliaminų ir glaudžiai susijusių streso biožymenų metabolizmą bei augalo išgyvenamumą didėjančio šalčio sąlygomis.

Tyrime naudotos specifinės aplinkos sąlygos leido praplėsti supratimą apie tiriamų parametrų veikimą ir tarpusavio sąveiką. Manome, kad būsimi augalų streso mechanizmo tyrimai įvairiose augalų rūšyse ir pagal įvairius specifinius aplinkos scenarijus bus naudingi, atsakant į daugelį esminių klausimų ir suteiks naujų įžvalgų, kuriant augalų apsaugos priemones. Plačiau su tyrimo rezultatais bus galima susipažinti tyrimo rezultatų pagrindu paruoštose publikacijose.

Stažuotoja dėkoja Lietuvos mokslo tarybai už suteiktą paramą, projekto vadovui už įkvepiantį vadovavimą, skirtą laiką ir pagalbą, Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijai už suteiktą galimybę atlikti stažuotę ir visokeriopą pagalbą, publikacijų bendraautoriams už indėlį ir skirtą laiką, Augalų patologijos laboratorijai bei Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijai už suteiktą galimybę pasinaudoti įranga, Personalo, Viešųjų pirkimų ir Finansų skyrių bei Leidybos grupės darbuotojams už kantrybę ir šeimai už palaikymą.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0166) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto vykdymo laikotarpiu darbo rezultatų pagrindu paruoštos trys mokslo publikacijos ir du knygų skyriai. Projekto rezultatai pristatyti dviejose tarptautinėse mokslo konferencijose stendinio ir žodinio pranešimo pavidalu. Pristatyti trys mokslo populiarinamieji straipsniai, dalyvauta trisdešimties dienų trukmės užsienio stažuotėje. Projekte praktiką atliko Lietuvos bakalaurantas ir magistrantas bei trys Erasmus+ programos dalyviai iš užsienio.

Informacija apie projektą:
Projekto vadovas: dr. Petras Prakas (Gamtos tyrimų centras, Molekulinės ekologijos laboratorija)
Stažuotoja: dr. Elžbieta Jankovska-Bortkevič
Stažuotės trukmė: 2021-06-15 – 2023-06-14
Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-23-0166
Podoktorantūros stažuotės akimirkos: