2022.10.25

Specialistė atsakė, kodėl atsiranda maistinių kandžių ir kas joms užkirs kelią

Apie maistines kandis, ir kas padės jas įveikti, pasakoja Gamtos tyrimų centro doktorantė Radvile Markevičiūte. Specialistė atsakė, kodėl atsiranda maistinių kandžių ir kas joms užkirs kelią

Savo upes esame pakeitę neatpažįstamai: ar dar galime atitaisyti žalą?

Per pastaruosius 40 metų žmogaus veikla sugebėjo didžiausias pasaulio upes pakeisti itin greitai ir sukelti precedento neturinčių pokyčių. Anot Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojo dr. Justo Dainio, labiausiai Lietuvos upes pakeitė ir daugiausia žalos padarė žmogaus veikla – melioravimas ir upių vagų tiesinimas, žemės ūkis ir užtvankos. Nors užtvankos Lietuvoje naudojamos rekreaciniais tikslais, tačiau ilgainiui neprižiūrėti tvenkiniai apauga gausia augalija ir, pavyzdžiui, maudytis tampa praktiškai neįmanoma. Kokias užtvankų daromos žalos pasekmes galime pajusti kiekvienas, ar užtvankų įrengimas ant upių dar gali būti naudingas ir prasmingas, ar Lietuvai aktuali užtvankų, kaip geriamojo vandens saugyklų, problema, ar gali užtvanka būti laikoma kultūros paveldu, o gal užtvankų šalinimas Lietuvoje – neatidėliotinas, būtinas ir neišvengiamas procesas, ar užtvankomis padarytą žalą dar galima atitaisyti – į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsakė Gamtos tyrimų centro mokslininkas ichtiologas dr. J. Dainys.

Jokiu būdu nevalgykite šių grybų: gali baigtis net mirtimi

Ruduo – grybavimo metas, kai miškuose rasti grybai džiugina dažną grybautoją, tačiau pasitaiko atvejų, kai grybų radimo džiaugsmą apkartina apsinuodijimas toksiškais grybais. Kokie grybai yra nuodingi papasakojo Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. Jurga Motiejūnaitė. Mokslininkės mikologės dr. J. Motiejūnaitės teigimu, žmogui nuodingi grybai, turintys toksinų, pavyzdžiui, muskarino, falotoksino, muscimolio, orelanino; kai kurie grybai gali būti toksiški, vartojant juos su alkoholiu, dar kiti kai kuriems žmonėms gali sukelti alergijas. Tačiau apsinuodyti (kartais net mirtinai) galima suvalgius nuodingų nuosėdžių rūšių. Mikologė pažymi, kad pačios pavojingiausios yra dvi musmirės – žalsvoji ir smailiakepurė, ir priduria, kad siekiant išvengti apsinuodijimų, reikia rinkti tik tuos grybus, kuriuos visiškai pažįsti. Pasak dr. J. Motiejūnaitės, galima apsinuodyti net ir netinkamai paruoštais grybais. Visą naudingą ir aktualų pokalbį su mikologe rasite „TV3.lt“ naujienų portale.

Justas Dainys: Kaip tinkamai paleisti žuvis?

Populiarėjant mėgėjiškai žvejybai ir žvejų sąmoningumui, žvejyba vis labiau tampa pramoga nei maisto šaltinis, todėl vis daugiau žvejų savo sugautą žuvį tiesiog paleidžia. Tačiau kyla svarbus klausimas, kokia visgi paleistų žuvų dalis išgyvena? Pasak Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojo dr. Justo Dainio, beveik visos tinkamai paleistos žuvys gali išgyventi ir toliau sėkmingai augti, svarbiausia – laikas, žvejų pastangos ir atsargumas, kitaip tariant, sugautas žuvis reikia paleisti greitai ir atsargiai. Taigi, kaip tinkamai paleisti žuvis, kokius žvejybos įrankius pasirinkti ir kaip juos tinkamai naudoti, siekiant kuo greičiau ir atsargiau ištraukti sugautą žuvį, ką daryti ir kokių klaidų vengti, norint iškelti žuvį iš vandens, atkabinimui ar nuotraukai – apie visa tai ir dar daugiau sužinosite įdomiame bei žvejams mėgėjams ir ne tik jiems aktualiame straipsnyje, kuriame savo naudingais patarimais ir vertinga informacija pasidalino GTC mokslininkas ichtiologas dr. J. Dainys. Visą išsamų straipsnį skaitykite „15min“ interneto svetainėje adresu

Išeitis Kauno marioms – lietuvių sukurtas laivas, renkantis melsvabakteres

Vykdydami europinį projektą, mokslininkai kartu su verslininkais pirmą kartą Lietuvoje sukūrė ir į Kauno marias paleido laivą, renkantį kenksmingus, vandenį žaliai nudažančius dumblius ir melsvabakteres, kurios gali sukelti pavojų žmonėms ir gyvūnams. Šis įrenginys surenka ne tik smulkias melsvabakteres, bet ir maurus primenančius dumblius. Tikslas – ne tik rinkti dumblių biomasę, bet ją perdirbus ir panaudoti. TV3 žinių kalbinta Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja Judita Koreivienė teigė, kad melsvabakteres galima panaudoti biodujoms, išskirti iš jų fikocianiną – vertingą dažą, kuris yra labai stiprus antioksidantas, pritaikyti jas žemės ūkyje kaip vertingą trąšą. Mokslininkė pabrėžė, kad Kauno mariose melsvabakterėse besikaupiantys hepatotoksinai kaupiasi kepenyse ir pažeidžia virškinimo sistemą. Daugiau apie melsvabakterių pavojus ir jų rinkimo Kauno mariose ypatumus žiūrėkite TV3 žinių reportaže „YouTube“ interneto svetainėje

Kauno mariose veikia Lietuvoje sukurtas plaukiojantis įrenginys, renkantis melsvabakteres

LRT laidos Laba diena, Lietuva reportaže – apie tai, kad Kauno mariose jau mėnesį veikia lietuvių sukurtas plaukiojantis įrenginys, skirtas surinkti melsvabakteres, siekiant sumažinti vandens žydėjimą. Dėl kokių priežasčių žydi vanduo, kaip susidaro ir kokią žalą daro azoto ir fosforo junginiai, kokią melsvabakterėse besikaupiančių toksinų žalą gali patirti žmonės ir gyvūnai išgirsite pokalbyje su Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja Judita Koreiviene. O apie tai, kaip veikia plaukiojantis įrenginys ir kokios jo galimybės išvalyti Kauno marias nuo žaliosios biomasės – melsvabakterių, apie išskirtinę, iki šiol pasaulyje analogų neturinčią ir užpatentuotą technologiją, sukurtą Lietuvos inžinierių, įrenginio veikimo principą ir kokios yra surinktų melsvabakterių panaudojimo galimybės, papasakojo „Baltic Environment“ įkūrėja Loreta Drazdienė.

Arionai graužia grybus

Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos vadovės, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Daivos Burokienės, mokslo darbuotojo dr. Antano Matelio ir dr. Bangos Grigaliūnaitės straipsnis „Arionai graužia grybus“ žurnale „Mūsų girios“ (2022 m. rugpjūtis, Nr. 8 (892)).

Žvejų mėgėjų skaičiaus vertinimas Lietuvoje, pasitelkiant bepilotes skraidykles

Gamtos tyrimų centras, bendradarbiaudamas su bendrove „Thrust“, kuria naują efektyvų žvejų mėgėjų skaičiaus vertinimo metodą, pasitelkiant bepilotes skraidykles ir dirbtinį intelektą. Tai greitas, tikslus, aplinkai draugiškas, įvairiomis oro sąlygomis naudoti tinkamas metodas.

Mėgėjiška žvejyba yra puikus būdas gerai praleisti laiką ir pailsėti gamtos apsuptyje. Daugelyje Europos šalių bent kartą per metus meškerę į rankas paima apytiksliai vienas iš penkių žmonių. Siekiant parengti tinkamas mėgėjiškos žvejybos taisykles, pirmiausia, reikia išsiaiškinti, kokiuose vandens telkiniuose žvejojama ir kiek juose pagaunama žuvų. Efektyviai ir tiksliai tai galėtų padėti padaryti ant bepiločių skraidyklių įrengtos kameros.

Daugiau apie mėgėjiškos žvejybos tyrimus, pasitelkiant bepilotes skraidykles, sužinosite trumpame pristatomajame filmuke „YouTube“ interneto svetainėje adresu https://youtu.be/9SX3TDPQ2FY

Miškai tušti, po kokių orų gali pasipilti baravykai

LNK žinių kalbintas Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius atskleidė, kad, greičiausiai, masinio grybavimo sezono šiemet nesulauksime. Mikologas užsiminė, kad pavienių grybų randama, tačiau šiemet baravykų rekordų nežadėjo. Apie voveraičių ir baravykų augimo sąlygų skirtumus ir šių metų menko grybų derliaus miškuose priežastis daugiau skaitykite ir vaizdo reportažą žiūrėkite interneto svetainėje adresu

LRT Klasikos laidoje – pokalbis su dr. Jurga Motiejūnaite apie kerpes

Apie kerpes, jų gana įvairų ir platų panaudojimą LRT Klasikos laidoje „Ryto allegro“ pasakojo Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė dr. Jurga Motiejūnaitė, kuri atskleidė, kad šie organizmai naudojami dažų ir vaistų gamyboje, parfumerijoje, o originalu ir įdomu yra tai, kad šie grybų ir dumblių dariniai gali tapti net įkvėpimo šaltiniu kuriant meną. Mokslininkė pabrėžė, kad šiandien kerpės priskiriamos prie savotiškai gyvenančių ir besimaitinančių grybų, o kerpėmis domėtasi ir įvairiais tikslais jomis naudotasi jau senovės Graikijoje.

Apie tai, kada Lietuvoje prasidėjo kerpių kelionė, kiek čia nustatyta kerpių rūšių ir kiek jų įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, kiek laiko ir kokiose netikėčiausiose vietose jos gali išgyventi, kokia žmonių veikla mažina kerpių skaičių, kodėl ir kaip kerpės naudingos ir svarbios kitiems organizmams, išgirskite LRT Klasikos laidoje (nuo 11 min. 26 sek. iki 22 min. 31 sek.)