Kategorija: Žiniasklaida

2022.10.25

Kodėl nesaugome trofėjinių žuvų?

Lietuvoje veikiančios mėgėjiškos žvejybos taisyklės saugo tik mažas žuvis. Pagavus tokių žuvų, jas būtina nedelsiant paleisti į vandenį. Tačiau tiek meškeriotojai, tiek ir mokslininkai vis garsiau kalba apie trofėjinių žuvų apsaugą, o tiksliau – neapsaugą Lietuvoje. Iki šiol nėra įstatymo, saugančio dideles, brandžias žuvis, kurių reikšmė vandens ekosistemoje yra didelė.
Kuo ypatingos trofėjinės žuvys ir kodėl svarbu jas saugoti, „Žinių radijo“ laidoje „Žuvys kalba“ pasakojo Gamtos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Asta Audzijonytė.

Kamuojantis klausimas: ar šiemet dar dygs baravykai?

Dienraštis „Kauno diena“ kalbino Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotoją Joną Kasparavičių. Mokslininkas išsamiai ir aiškiai papasakojo apie tai, ar dar šiemet galima tikėtis baravykų, kodėl apskritai menkai dygo grybai, išskyrus voveraites, ar grybai migruoja, ar galima kurią vietą išgrybauti, geriau grybą pjauti, ar rauti, ar Lietuvos miškuose daugėja, ar mažėja grybų, ar baravykų gausumas priklauso nuo miškų, ar prieš grybaujant verta dairytis į mėnulį, kokiu tempu auga grybai, kiek išgyvena išdygęs grybas, kodėl voveraitės nekirmija, kiek Lietuvoje yra grybų rūšių, kiek iš jų valgomų, kaip gyvūnai atpažįsta, kad grybas nuodingas, ar Lietuvoje auga haliucinogeninių grybų, kaip atsiranda naujų grybų rūšių, kodėl grybai nesudygsta sodyboje.

„Žinių radijo“ laidoje „Žuvys kalba“ – Gamtos tyrimų centro mokslininko ichtiologo Justo Dainio pokalbis apie paslaptingųjų ungurių gyvenimą

„Žinių radijo“ laidoje „Žuvys kalba“ dalyvavo ir apie unikalų ungurių gyvenimą papasakojo GTC Žuvų ekologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojas Justas Dainys. Mokslininkas atskleidžia, kad tyrinėjamas ungurio gyvenimas pateikia daugiau klausimų nei atsakymų – nėra iki galo žinoma nei kur unguriai neršia, nei kodėl jie nyksta. Laidoje apie legendomis apipintą žuvį – ungurį – pateikiama daug įdomių faktų. Kaip ir kodėl ungurių nykimui pristabdyti ir jų populiacijos būklei pagerinti taikomas įžuvinimo metodas, kodėl plaukdami neršti unguriai nesimaitina, o migruoja pakankamai lėtai, kaip dirbtinai išnaršinti ungurius, kokios yra ungurio vystymosi stadijos ir ungurių ilgaamžiškumo paslaptys, kaip verslinės žvejybos ir brakonieriavimo atsisakymas prisidėtų prie ungurių būklės gerinimo, kokios yra ungurių nykimo priežastys, ar įmanoma vartoti tvarų ungurį – apie visa tai ir dar daugiau galės sužinoti laidos „Žuvys kalba“ klausytojai ir žiūrovai.

Atliktas tyrimas parodė, kad ultravioletinė šviesa 99,9 % tikslumu sunaikina vištienoje ir kiaušiniuose aptinkamas salmonelės bakterijas

×