2024.02.14
Kategorija: Žiniasklaida
Lietuvos povandeninį pasaulį fotografuojantis Gamtos tyrimų centro mokslininkas Justas Dainys: ten esanti gyvybės įvairovė tikrai stulbina
2024.02.09
Kaip Kuršių marių žuvų išteklius mato šį vandens telkinį tyrinėjantys ichtiologai, GTC mokslininkai dr. Linas Ložys ir dr. Žilvinas Pūtys?
Kuršių marios – unikalus vandens telkinys, nuo seno garsėjęs kaip vienas produktyviausių visame pasaulyje. Tačiau šiandien žuvingumu marios pasigirti negali. Meškeriotojai pastebi drastiškai mažėjančius starkius, sunku surasti ir didesnius ešerius. Ichtiologai kalba ir apie tragišką jūrinių sykų būklę, smulkėjančias perpeles, nekelia optimizmo ir vėgėlių būklė.
Kaip Kuršių marių žuvų išteklius mato šį vandens telkinį tyrinėjantys ichtiologai, Gamtos tyrimų centro mokslininkai dr. Linas Ložys ir dr. Žilvinas Pūtys, pakomentuos “Žinių radijo“ laidoje „Žuvys kalba“
2024.02.05
Marija Žukovskienė. Kai atkurti tai, ką sugadinai, tampa „baudžiava“
2024.01.29
Minties eksperimentai. Manipuliacijos meistrai tarp mūsų: kokie parazitai gali keisti žmogaus elgesį?
2024.01.15
Nauja tarptautinė iniciatyva tirti kraujasiurbių vabzdžių platinamus parazitus
2024.01.11
Nauja tarptautinė iniciatyva tirti kraujasiurbių vabzdžių platinamus parazitus „Wildlife Malaria Network” (WIMANET)
2024.01.04
Kas stumia auksinį karosą iš mūsų vandenų?
Jei anksčiau auksinis karosas buvo gana dažnas meškeriotojų laimikis, šiandien žvejai dažniau traukia ne auksą, o sidabrą, t. y. sidabrinį karosą. Tiek ichtiologai, tiek meškeriotojai kalba, kad auksinukų mažėja. Yra nuomonių, kad juos iš mūsų vandenų stumia jo giminaitis sidabrinis karosas.
Ką žinome apie auksinių karosų populiaciją Lietuvoje? Ar dar auksinius karosus žvejosime po 20 metų? Kodėl auksinis karosas vadinamas smetoniniu? Ar tiesa, kad auksiniai karosai hibridizuojasi su kitomis kai kuriomis karpinėmis žuvimis? Kokias priemones mato ichtiologai, kurios padėtų apsaugoti auksinius karosus, ir kiek turi pagrindo kalbos, kad nieko nedarant auksinis karosas bus įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą? Į šiuos ir kitus klausimus Žinių radijo laidoje „Žuvys kalba“ atsakė Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Rakauskas.
2023.12.12
Kerpių įvairovės tyrimai Kuršių nerijos nacionaliniame parke
Kviečiame pasiklausyti Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Jurgos Motiejūnaitės nuotolinio pristatymo apie vykdytus kerpių įvairovės tyrimus ir jų rezultatus Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Kerpių galime aptikti ant įvairiausių substratų, pradedant negyva mediena ir baigiant akmenimis, tačiau ar mokame jas pažinti? Kiekgi kerpių rūšių nustatyta Kuršių nerijos nacionaliniame parke? Ar turime į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių? Į šiuos ir kitus klausimus mokslininkė atsakys pristatymo metu.
2023.12.06
Dr. Iglė Vepštaitė-Monstavičė LRT radijo laidoje „Gimtoji žemė“ pristatė naujausius tyrimus, apie mėtos ir cinamono eterinių aliejų naudą apdorojant jais maisto produktus, ypač paukštieną
Gruodžio 4 d. Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Iglė Vepštaitė-Monstavičė dalyvavo LRT radijo laidoje „Gimtoji žemė“.
Rubrikoje „Įdomu žinoti“ pristatė naujausius tyrimus, apie mėtos ir cinamono eterinių aliejų naudą apdorojant jais maisto produktus, ypač paukštieną.
Šis pokalbis plačiau nuorodoje nuo 16 min. 40 sek https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000307408/gimtoji-zeme-moterys-vis-drasiau-atranda-galimybes-zemes-ukio-sektoriuje?fbclid=IwAR1CDpmpRzLre706vyddqclcsccW_3YxrRihoOkqGUZ-srpC_DdLOnGsWYc