Gruodžio 4 d. Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Iglė Vepštaitė-Monstavičė dalyvavo LRT radijo laidoje „Gimtoji žemė“.

Rubrikoje „Įdomu žinoti“ pristatė naujausius tyrimus, apie mėtos ir cinamono eterinių aliejų naudą apdorojant jais maisto produktus, ypač paukštieną.

Šis pokalbis plačiau nuorodoje nuo 16 min. 40 sek https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000307408/gimtoji-zeme-moterys-vis-drasiau-atranda-galimybes-zemes-ukio-sektoriuje?fbclid=IwAR1CDpmpRzLre706vyddqclcsccW_3YxrRihoOkqGUZ-srpC_DdLOnGsWYc

Apie dumblių ir melsvabakterių naudą ir žalą vandens ekosistemoms galima kalbėtis ir linksmai. Gamtos tyrimų centre svečiavosi ūkininkas Jurgis iš laidos TV Europa.

 

https://www.youtube.com/watch?v=Oku6XZAg9FA

Mėgėjų žvejybos aktualūs klausimai aptarti Seimo rūmuose surengtoje konferencijoje.

Įžvalgomis, apie trofėjinių žuvų ateitį Lietuvoje ir jų reikšmę vandens ekosistemoms, dalijosi Gamtos tyrimų centro mokslininkai dr. Asta Audzijonytė ir dr. Justas Dainys.

Straipsnį skaitykite „Žaliasis pasaulis“ (Nr. 18 (1295), 2023 m. spalio 19 d.)

Salačiai – karpinės, plėšrios, labai kovingos, bet atsargios žuvys. Dėl sportiškos jų žūklės, salačių žvejyba Lietuvoje vis labiau populiarėja, tačiau surasti išties didelius salačius pavyksta tik retam žvejui. Vieni žvejai tikina, kad trofėjinius salačius surasti darosi vis sunkiau dėl to, kad stambios žuvys tiesiog išgaudomos pačių meškeriotojų, kiti kaltina brakonierius, kurie juos išgaudo neršto metu.

Apie tai, kokia salačių populiacijos padėtis Lietuvoje, kuo skiriasi jų žūklė upėje ir ežere, kokius masalus jų žūklėje renkasi meškeriotojai ir kodėl salačiai vadinami „varguolių lašiša“ , klausykite interviu su Gamtos tyrimų centro mokslininku dr. Justu Dainiu.

Inteviu klausykite: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/zuvys-kalba/bedanciai-plesrunai-salaciai-kur-ir-kaip-juos-pergudrauja-zvejai?video=1

Lietuvos gamtos mokslinių tyrimų istorijoje vokiečių mokslininko, pelkių tyrinėtojo Carlo Alberto Weberio studija apie Aukštumalos pelkę ir dvi lietuvių botaniko Kazio Brundzos parengtos monografijos, apibendrinančios Kamanų ir Šepetos pelkių tyrimus, yra išskirtiniai veikalai, kurie priskiriami pirmosioms kompleksinių gamtos masyvų studijoms, kėlę gamtosaugos klausimus, ugdydami visuomenės supratimą, kad pelkė yra saugotinas sociokultūrinis objektas.

Kviečiame paskaityti Gamtos tyrimų centro mokslininkių dr. Aurikos Ričkienės ir dr. Ilonos Jukonienės straipsnį „Unikali ekosistema. Iš Lietuvos pelkių tyrimo istorijos“ žurnale „Kultūros barai“.

https://docs.google.com/viewer?url=http://www.kulturosbarai.lt/uploads/news/id195/KB-2023-6_m_WEB.pdf

Rykštenė – svetimžemis augalas

Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įrašytos trys rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė, aukštoji rykštenė ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė. Visos šios rūšys yra kilusios iš Šiaurės Amerikos ir kaip svetimžemiai augalai yra plačiai paplitusios Europoje, plinta Azijoje ir kituose žemynuose. Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Zigmantas Gudžinskas pasakoja, kodėl gražiu lietuvišku vardu vadinamą augalą rykštenę minime bloguoju?

Interviu Lietuvos radijo laidoje „Gamta – visų namai“ klausykite nuo 7 min. 30 sek.

lrt.lt/mediateka/irasas/2000291184/gamta-visu-namai-rykstene-svetimzemis-augalas