2022.11.09
Kategorija: Žiniasklaida
2022.11.07
Pavojingoms melsvabakterėms surinkti – specialus lietuviškas laivas. Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja dr. Judita Koreivienė
Kauno marios vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje dažnai nusidažo žaliai. Tai – melsvabakterės, kurių perteklius stipriai kenkia visoms aplinkinėms ekosistemoms. Kelerius metus kurtas specialus plaukiojantis įrenginys gali surinkti kenksmingą perteklių, o iš jo planuojama gaminti naudingas medžiagas. Apie Kauno marių taršos problemą ir galimus jos sprendimo būdus pasakoja Gamtos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Judita Koreivienė.
#GamtosTyrimųCentras #Melsvabakterės #KaunoMarios #Tarša
2022.11.04
Sodininkų pagalbininkės blakės
Blakių yra labai daug rūšių, ir kai kurias jų – plėšrūnes – tikimasi panaudoti kovai su kultūrinių augalų kenkėjais. Gamtos tyrimų centro doktorantės Radvilės Markevičiūtės straipsnį skaitykite žurnale „Mano ūkis“ (Nr. 2022/10).
2022.10.26
Grybai auga visai ne ant žemės, kur jų paprastai ieško grybautojai
Gamtos tyrimų centro mikologas dr. Jonas Kasparavičius paaiškino, kokie tai grybai, ir pasakė, kodėl jie išauga tokiose netikėtose vietose.
Kuo ypatinga Lietuvos augmenija?
Žinių radijo laidoje ,,Persona grata” Gamtos tyrimų centro Vyresnysis mokslo darbuotojas, biomedicinos mokslų daktaras, kalbininkas Zigmantas Gudžinskas.
Invazinės žuvys – kiek ir kokių turime savo vandenyse
Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Rakauskas apie invazines žuvis Žinių radijas laidoje “Žuvys kalba”.
Kiemo pievoje išvydo tris baltus „kamuolius“: ekspertas pasakė, kas tai ir kuo jie tokie ypatingi
Moteris aptiko tris baltus į „kamuolius“ panašius radinius, kurie išdygo tiesiog jos kiemo pievoje. Pasak Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Jono Kasparavičiaus, tai didieji kukurdvelkiai. Įspūdingos išvaizdos milžinai buvo įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau šiuo metu tarp saugomų grybų jų jau nebėra. Didieji kukurdvelkiai išsiskiria ne tik dydžiu (jie gali sverti nuo kelių iki keliolikos kilogramų), milžinišku sporų kiekiu, bet ir tuo, kad auga azotinių medžiagų turtinguose dirvožemiuose. Jauni didžiųjų kukurdvelkių vaisiakūniai gali būti valgomi, o kokių patiekalų su šiais grybais galima pasigaminti, kokiose dar neįprastose vietose galima aptikti šių gigantiškų grybų, kokių yra jų panaudojimo būdų medicinoje, kokiais mitais, teorijomis apipinti ir kuo išsiskiria didieji kukurdvelkiai papasakojo mikologas dr. J. Kasparavičius. Straipsnį skaitykite „Delfi“ interneto svetainėje adresu
2022.10.25
Miške aptiktas stebinančios išvaizdos grybas: ekspertas paaiškino, kuo jis toks įdomus
Grybautojos miške rastas neįprastos ir išsiskiriančios išvaizdos grybas melsva kepurėle, Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Jono Kasparavičiaus teigimu, yra melsvažalė gleiviabudė. Kaip pasakoja mikologas, šis grybas yra labai dažnas, nors ne visi grybautojai jį pažįsta ar yra matę. Grybas pirmiausia išsiskiria savo grožiu – įspūdinga melsvai žalia spalva, baltai žvynuotu su ryškiu žiedu kotu. Nors duomenų, kad grybas nuodingas ar toksiškas, nėra ir, nulupus odelę, jį šviežią galima vartoti maistui, dabar melsvažalė gleiviabudė nėra tokia populiari tarp grybų valgytojų.
Žuvų gaudyklių modifikavimas leidžia sumažinti priegaudos mirtingumą
Gamtos tyrimų centro mokslininkai, bendradarbiaudami su Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, Kuršių mariose vykdė tyrimą „Inkaruojamų marinių gaudyklių žuvų priegaudos mažinimas Kuršių marių žvejyboje“, finansuojamą Europos sąjungos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo. Šio tyrimo metu Kuršių mariose skirtingais sezonais buvo vykdomi eksperimentai, skirti išsiaiškinti, kokios gaudyklių tinklo akytumo modifikacijos bei gaudyklių tikrinimo būdai galėtų būti tvaresni. Tyrimo metu buvo lyginami modifikuotų ir nemodifikuotų gaudyklių laimikiai ir priegauda realiomis sąlygomis Kuršių mariose.
Visą straipsnį rasite čia: https://sc.bns.lt/view/item/445867
„Sengirės fondo“ miškuose atrastas itin retas grybas – mėlynlakštė mažasporė
2022 m. vasaros pabaigoje Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. Reda Iršėnaitė „Sengirės fondo“ išpirktame 19 ha miško sklype Moniškyje (Utenos r.) aptiko netikėtą radinį – itin retą ir sparčiai nykstantį grybą visame pasaulyje – mėlynlakštę mažasporę (Baespora myriadophylla). Pasak mikologės dr. R. Iršėnaitės, nors radinys mažas, tačiau itin svarbus ir reikšmingas tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio mastu, mat šio grybo radaviečių visame pasaulyje aptinkama tik 400. Mokslininkės nuojauta, kad rastas grybas yra būtent mėlynlakštė mažasporė pasitvirtino išvydus gana išskirtinę grybo išvaizdą – violetinės spalvos kepurėlę ir aptikus jį ant drebulių virtuolių. Vėliau, mikroskopuojant rastą grybą, patvirtinta, kad tai mėlynlakštė mažasporė. Įdomu tai, kad šis grybas Lietuvoje rastas po maždaug 50 metų nuo paskutinio jo aptikimo Kaišiadorių r. Daugiau apie mėlynkraštę mažasporę ir sengires išgirsite interviu su „Sengirės fondo“ vadovu Mindaugu Survila ir mokslininke mikologe dr. R. Iršėnaite LRT radijo laidoje. Pokalbį apie mėlynlakštę mažasporę klausykite nuo 25 min. 10 sek. iki 49 min. 37 sek.