Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Rakauskas apie invazines žuvis Žinių radijas laidoje “Žuvys kalba”.
2022.10.26
Kategorija: Žiniasklaida
Kiemo pievoje išvydo tris baltus „kamuolius“: ekspertas pasakė, kas tai ir kuo jie tokie ypatingi (dr. Jonas Kasparavičius)
Moteris aptiko tris baltus į „kamuolius“ panašius radinius, kurie išdygo tiesiog jos kiemo pievoje. Pasak Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Jono Kasparavičiaus, tai didieji kukurdvelkiai. Įspūdingos išvaizdos milžinai buvo įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau šiuo metu tarp saugomų grybų jų jau nebėra. Didieji kukurdvelkiai išsiskiria ne tik dydžiu (jie gali sverti nuo kelių iki keliolikos kilogramų), milžinišku sporų kiekiu, bet ir tuo, kad auga azotinių medžiagų turtinguose dirvožemiuose. Jauni didžiųjų kukurdvelkių vaisiakūniai gali būti valgomi, o kokių patiekalų su šiais grybais galima pasigaminti, kokiose dar neįprastose vietose galima aptikti šių gigantiškų grybų, kokių yra jų panaudojimo būdų medicinoje, kokiais mitais, teorijomis apipinti ir kuo išsiskiria didieji kukurdvelkiai papasakojo mikologas dr. J. Kasparavičius. Straipsnį skaitykite „Delfi“ interneto svetainėje adresu
2022.10.25
Miške aptiktas stebinančios išvaizdos grybas: ekspertas paaiškino, kuo jis toks įdomus (dr. Jonas Kasparavičius)
Grybautojos miške rastas neįprastos ir išsiskiriančios išvaizdos grybas melsva kepurėle, Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Jono Kasparavičiaus teigimu, yra melsvažalė gleiviabudė. Kaip pasakoja mikologas, šis grybas yra labai dažnas, nors ne visi grybautojai jį pažįsta ar yra matę. Grybas pirmiausia išsiskiria savo grožiu – įspūdinga melsvai žalia spalva, baltai žvynuotu su ryškiu žiedu kotu. Nors duomenų, kad grybas nuodingas ar toksiškas, nėra ir, nulupus odelę, jį šviežią galima vartoti maistui, dabar melsvažalė gleiviabudė nėra tokia populiari tarp grybų valgytojų.
Žuvų gaudyklių modifikavimas leidžia sumažinti priegaudos mirtingumą (ŽUVEL)
Gamtos tyrimų centro mokslininkai, bendradarbiaudami su Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, Kuršių mariose vykdė tyrimą „Inkaruojamų marinių gaudyklių žuvų priegaudos mažinimas Kuršių marių žvejyboje“, finansuojamą Europos sąjungos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo. Šio tyrimo metu Kuršių mariose skirtingais sezonais buvo vykdomi eksperimentai, skirti išsiaiškinti, kokios gaudyklių tinklo akytumo modifikacijos bei gaudyklių tikrinimo būdai galėtų būti tvaresni. Tyrimo metu buvo lyginami modifikuotų ir nemodifikuotų gaudyklių laimikiai ir priegauda realiomis sąlygomis Kuršių mariose.
Visą straipsnį rasite čia: https://sc.bns.lt/view/item/445867
„Sengirės fondo“ miškuose atrastas itin retas grybas – mėlynlakštė mažasporė
2022 m. vasaros pabaigoje Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. Reda Iršėnaitė „Sengirės fondo“ išpirktame 19 ha miško sklype Moniškyje (Utenos r.) aptiko netikėtą radinį – itin retą ir sparčiai nykstantį grybą visame pasaulyje – mėlynlakštę mažasporę (Baespora myriadophylla). Pasak mikologės dr. R. Iršėnaitės, nors radinys mažas, tačiau itin svarbus ir reikšmingas tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio mastu, mat šio grybo radaviečių visame pasaulyje aptinkama tik 400. Mokslininkės nuojauta, kad rastas grybas yra būtent mėlynlakštė mažasporė pasitvirtino išvydus gana išskirtinę grybo išvaizdą – violetinės spalvos kepurėlę ir aptikus jį ant drebulių virtuolių. Vėliau, mikroskopuojant rastą grybą, patvirtinta, kad tai mėlynlakštė mažasporė. Įdomu tai, kad šis grybas Lietuvoje rastas po maždaug 50 metų nuo paskutinio jo aptikimo Kaišiadorių r. Daugiau apie mėlynkraštę mažasporę ir sengires išgirsite interviu su „Sengirės fondo“ vadovu Mindaugu Survila ir mokslininke mikologe dr. R. Iršėnaite LRT radijo laidoje. Pokalbį apie mėlynlakštę mažasporę klausykite nuo 25 min. 10 sek. iki 49 min. 37 sek.
Legendomis apipintas juodasis beržo grybas, čaga, o moksliškai – įžulnusis skylenis (Inonotus obliquus)(dr. Jurga Motiejūnaitė)
Legendomis apipintas juodasis beržo grybas, čaga, o moksliškai – įžulnusis skylenis (Inonotus obliquus). Tradiciškai jis vartotas virškinimo sistemos negalavimams gydyti, įskaitant ir vėžinius, nors veikliausias buvo virusinių ir parazitinių virškinimo sistemos ligų atveju. O pastaruoju metu atrastas teigiamas poveikis diabetu sergantiems asmenims. Biochemikai išskyrė iš įžulniojo skylenio įvairių veikliųjų medžiagų. Apie beržo grybą pasakoja Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė.
Specialistė atsakė, kodėl atsiranda maistinių kandžių ir kas joms užkirs kelią (Radvilė Markevičiūtė)
Apie maistines kandis, ir kas padės jas įveikti, pasakoja Gamtos tyrimų centro doktorantė Radvile Markevičiūte. Specialistė atsakė, kodėl atsiranda maistinių kandžių ir kas joms užkirs kelią
Savo upes esame pakeitę neatpažįstamai: ar dar galime atitaisyti žalą? (dr. Justas Dainys)
Per pastaruosius 40 metų žmogaus veikla sugebėjo didžiausias pasaulio upes pakeisti itin greitai ir sukelti precedento neturinčių pokyčių. Anot Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojo dr. Justo Dainio, labiausiai Lietuvos upes pakeitė ir daugiausia žalos padarė žmogaus veikla – melioravimas ir upių vagų tiesinimas, žemės ūkis ir užtvankos. Nors užtvankos Lietuvoje naudojamos rekreaciniais tikslais, tačiau ilgainiui neprižiūrėti tvenkiniai apauga gausia augalija ir, pavyzdžiui, maudytis tampa praktiškai neįmanoma. Kokias užtvankų daromos žalos pasekmes galime pajusti kiekvienas, ar užtvankų įrengimas ant upių dar gali būti naudingas ir prasmingas, ar Lietuvai aktuali užtvankų, kaip geriamojo vandens saugyklų, problema, ar gali užtvanka būti laikoma kultūros paveldu, o gal užtvankų šalinimas Lietuvoje – neatidėliotinas, būtinas ir neišvengiamas procesas, ar užtvankomis padarytą žalą dar galima atitaisyti – į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsakė Gamtos tyrimų centro mokslininkas ichtiologas dr. J. Dainys.
Jokiu būdu nevalgykite šių grybų: gali baigtis net mirtimi (dr. Jurga Motiejūnaitė)
Ruduo – grybavimo metas, kai miškuose rasti grybai džiugina dažną grybautoją, tačiau pasitaiko atvejų, kai grybų radimo džiaugsmą apkartina apsinuodijimas toksiškais grybais. Kokie grybai yra nuodingi papasakojo Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. Jurga Motiejūnaitė. Mokslininkės mikologės dr. J. Motiejūnaitės teigimu, žmogui nuodingi grybai, turintys toksinų, pavyzdžiui, muskarino, falotoksino, muscimolio, orelanino; kai kurie grybai gali būti toksiški, vartojant juos su alkoholiu, dar kiti kai kuriems žmonėms gali sukelti alergijas. Tačiau apsinuodyti (kartais net mirtinai) galima suvalgius nuodingų nuosėdžių rūšių. Mikologė pažymi, kad pačios pavojingiausios yra dvi musmirės – žalsvoji ir smailiakepurė, ir priduria, kad siekiant išvengti apsinuodijimų, reikia rinkti tik tuos grybus, kuriuos visiškai pažįsti. Pasak dr. J. Motiejūnaitės, galima apsinuodyti net ir netinkamai paruoštais grybais. Visą naudingą ir aktualų pokalbį su mikologe rasite „TV3.lt“ naujienų portale.
Dr. Justas Dainys: Kaip tinkamai paleisti žuvis?
Populiarėjant mėgėjiškai žvejybai ir žvejų sąmoningumui, žvejyba vis labiau tampa pramoga nei maisto šaltinis, todėl vis daugiau žvejų savo sugautą žuvį tiesiog paleidžia. Tačiau kyla svarbus klausimas, kokia visgi paleistų žuvų dalis išgyvena? Pasak Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojo dr. Justo Dainio, beveik visos tinkamai paleistos žuvys gali išgyventi ir toliau sėkmingai augti, svarbiausia – laikas, žvejų pastangos ir atsargumas, kitaip tariant, sugautas žuvis reikia paleisti greitai ir atsargiai. Taigi, kaip tinkamai paleisti žuvis, kokius žvejybos įrankius pasirinkti ir kaip juos tinkamai naudoti, siekiant kuo greičiau ir atsargiau ištraukti sugautą žuvį, ką daryti ir kokių klaidų vengti, norint iškelti žuvį iš vandens, atkabinimui ar nuotraukai – apie visa tai ir dar daugiau sužinosite įdomiame bei žvejams mėgėjams ir ne tik jiems aktualiame straipsnyje, kuriame savo naudingais patarimais ir vertinga informacija pasidalino GTC mokslininkas ichtiologas dr. J. Dainys. Visą išsamų straipsnį skaitykite „15min“ interneto svetainėje adresu