Vyšninė ir šaltalankinė musės – ekonomiškai reikšmingi vyšnių ir šaltalankių uogų kenkėjai, darantys įtaką derliaus kokybei ir kiekiui.
Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijoje tiriame infocheminėmis medžiagomis pagrįstas sąveikas tarp vaisinių muselių ir jų mitybinių augalų. Šių tyrimų tikslas – kurti aplinkai draugiškus ir tvarius kenkėjų gausumo reguliavimo sprendimus.
Moksliniai rezultatai
Nustatėme, kad šaltalankinių muselių patinai išskiria (S)-(-)-δ-heptalaktoną – agregacinį feromoną, kuris vilioja pateles ir kitus patinus poruotis. Keliems patinams veikiant kartu, efektyviau pritraukiamos patelės.
Sintetinis agregacinis feromonas gali būti taikomas kaip rūšiai specifinis masalas:
- muselių skraidymo pradžiai nustatyti;
- gausumo pokyčiams sezono metu stebėti;
- vabzdžiams privilioti prie jiems patogeniškų mikroorganizmų.
Augalų lakieji junginiai
Taip pat identifikavome apie 30 lakiųjų junginių, išskiriamų vyšnių lapų, uogų ar su jomis susijusių mikroorganizmų, kuriuos geba aptikti vyšninės muselės. Dalis šių junginių veikia kaip atraktantai, kiti – kaip repelentai, keičiantys vabzdžių elgseną.
Praktinė reikšmė
Atraktantų ir repelentų deriniai yra svarbi integruotos, tvarios kenkėjų kontrolės dalis, leidžianti mažinti cheminių insekticidų naudojimą.
