Moksliniai interesai
Modelinių augalų rūšių laukinių populiacijų ir laboratorijų linijų tyrimai, kuriant laboratorines linijas, patogias vykdyti eksperimentus kontroliuojamomis sąlygomis, vertinant įvairių aplinkos veiksnių, tokių kaip UV ir elektromagnetinė spinduliuotė, poveikį augimo parametrams ir potencialui generuoti taškines mutacijas specifiniuose lokusuose. Žuvų (pvz., Rutilus rutilus, Perca fluviatilis) genetinės įvairovės, populiacinės genetinės struktūros, filogenijos, filogeografijos, antropogeninės veiklos poveikio laukinėms populiacijoms, padarinių gamtai ir žmogui tyrimai.
Disertacijos anotacija
Ištirti įvairiuose Lietuvos ir Latvijos vandens telkiniuose gyvenančių ešerių, kuojų ir mažųjų plūdenų populiacijų genetinę struktūrą bei galimą antropogeninių veiksnių poveikį, naudojant branduolio koduojančių genų, mtDNR D-kilpos fragmentų ir chloroplasto nekoduojančių sekų žymenis ir nustatyti tokių veiksnių, padidinto tankio elektromagnetinio lauko poveikį mažosios plūdenos eksperimentinių klonų genetiniam kintamumui, taikant branduolio genų, susijusių su oksidaciniu stresu, sekų žymenis.
Uždaviniai:
1. Nustatyti branduolio genų sekų žymenis, tinkamus ešerio ir kuojos vidupopuliaciniam ir tarppopuliaciniam kintamumui tirti Lietuvoje ir Latvijoje.
2. Taikant branduolio genų, D-kilpos fragmentų ir mikrosatelitinių sekų žymenis, įvertinti ešerių populiacijų genetinę įvairovę.
3. Taikant branduolio genų ir D-kilpos fragmentų žymenis, įvertinti kuojų populiacijų genetinę įvairovę.
4. Taikant branduolio genų ir chloroplasto nekoduojančių sekų žymenis, įvertinti mažosios plūdenos populiacijų genetinę įvairovę.
5. Atlikti ešerio, kuojos ir mažosios plūdenos populiacijų palyginamuosius molekulinius tyrimus ir įvertinti galimą antropogeninės veiklos įtaką genetinės struktūros pokyčiams, naudojant genetinius žymenis.
6. Remiantis eksperimentiniais tyrimais, įvertinti tokių veiksnių padidinto tankio elektromagnetinio lauko poveikį mažosios plūdenos klonų genetiniam kintamumui, panaudojant branduolio genų ir chloroplasto nekoduojančių sekų žymenis.
- Ignatavičienė I., Vyšniauskienė R., Rančelienė V., Petrošius R., Grauda D., Butkauskas D. 2022. Effects of Low Frequency Electromagnetic Radiation on Lemna minor growth parameters and generation of point mutations at GPx, CAT and APx genes. 80th International Scientific Conference of the University of Latvia. University of Latvia, Institute of Biology. Innovative and Applied Research in Biology. Proceedings. Volume 4. Jankevica, L. (comp.). Toga, 2022.62 p. ISBN 978-9934-18-919-7
- 2022-06 / 08. Tėkmės citometrijos metodikos įsisavinimas (Aplinkos genetikos laboratoija, Latvijos universitetas, Latvija).
Tarptautinėse mokslinėse konferencijose:
- Dalius D., Ignatavičienė I., Ragauskas A. Genetic diversity of Rutilus rutilus population in Lithuania based on mtDNA D-loop and ATP6 marker. 81st International Scientific Conference of the University of Latvia. Innovative and Applied Research in Biology. Programm&abstracts_LU81_ LUBI.pdf
- Ignatavičienė I., Vyšniauskienė R., Rančelienė V., Petrošius R., Grauda D., Butkauskas D. 2022. Effects of Low Frequency Electromagnetic Radiation on Lemna minor growth parameters and generation of point mutations at GPx, CAT and APx genes. 80th International Scientific Conference of the University of Latvia. University of Latvia, Institute of Biology. Innovative and Applied Research in Biology. Proceedings. Volume 4. Jankevica, L. (comp.). Toga, 2022.62 p. ISBN 978-9934-18-919-7 pdf (lu.lv)
- Ignatavičienė I., Butkauskas D. Comparison of informativity of chloroplast microsatellite and nuclear genetic markers of Lemna minor and application in genetic diversity studies. 2022. International Conference of Life Sciences. The Coins 2022. Book of Abstracts 2022 (thecoins.eu)